Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas
Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia "Pagrindinių miško kirtimo taisyklių“ pakeitimus, kuriais siekia padidinti kai kurių medžių rūšių kirtimo amžių, nors nepateikia jokių rimtesnių tokio siūlymo argumentų.
Esame įsitikinę, kad siūlomų šio svarbaus miškų medienos išteklių naudojimą reglamentuojančio dokumento pakeitimų, ypač numatančių net 20-50 metų padidinti kirtimo amžių, reikalingumas nepakankamai pagrįstas. Tai gali turėti didelių neigiamų padarinių šalies ekonomikai, būtent:
1. Sumažės medienos pramonės galimybės aprūpinti vietine žaliava. Vien pušies medienos, specialistų vertinimu, gali būti aptiekta apie 300.000-400.000 m3 mažiau, jei įsigaliotų dabartinė taisyklių redakcija. Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei praktikai kaip tik rekomenduoja mums vadovautis Europos Sąjungos šalių praktika ir kirstinus medžius atrinkti pagal skersmenį, mažinti medžių kirtimo amžius, pavyzdžiui, pušynuose, beržynuose ir eglynuose, nes laiku neiškirtus pūdoma mediena, prastėja jos kokybė, silpnėja medynų atsparumas ligoms ir pan. Be to, pramonė neprisitaikiusi tinkamai naudoti per didelio skersmens spygliuočių rąstų, tad kyla klausimas – kam juos tokius auginti ilginant ir taip netrumpą apyvartos laikotarpį bei patiriant nuostolių?
2. Lietuva vėl gali tapti nepatrauklia ir nepatikima šalimi investuotojams į medienos pramonę, jos modernizavimą, kai siekiama, kad gamyba kurtų didesnę pridėtinę vertę. Negi ir toliau eksportuosime rąstus į kitas valstybes, o ne perdirbsime vietoje? Dėl ekonomine logika nepagrįstų sprendimų netikslingi taptų dabar įgyvendinami investiciniai projektai (pvz., "Stora Enso" investicija į Alytaus lentpjūvę, G.Kaminsko lentpjūvės modernizavimas ir pan.), būtent nukreipti į pušies medienos apdirbimą. Būtina įvertinti nuostolius, kurie būtų patiriami dėl kirtimo amžiaus padidinimo.
3. Apribojus naudoti miškus, kai neaišku, ar šio žingsnio padariniai bus teigiami, privačių miškų savininkai ir Lietuvos valstybė, kaip valstybinių miškų savininkas, patirtų didelių tiesioginių ekonominių nuostolių. Ypač nukentėtų privataus miškų ūkio pajamingumas, nes ir šiuo metu privačiuose miškuose kirtimai ne tokie aktyvūs kaip valstybiniuose, o įvedus numatomus apribojimus jie dar sumažėtų. Analizuojant kirtimo aktyvumo duomenis, akivaizdu, kad pagrindinių kirtimų aktyvumas valstybiniuose miškuose 2000 ir 2001 m. buvo beveik 2 kartus didesnis negu privačiuose miškuose (valstybiniuose miškuose - 200 m3/ha, o privačiuose - 120 m3/ha).
Lietuvos miško savininkų asociacija yra išsakiusi ir daugiau pastabų bei pateikusi klausimų Aplinkos ministerijai, tačiau į juos neatsakyta.
„Pagrindinių miško kirtimo taisyklių“ dabartiniams pakeitimams nepritaria ir medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“, Lietuvos miškų institutas, autoritetingi miškininkai bei mokslininkai.
Lietuvoje yra per 168.000 privačių miško savininkų. Jiems jau grąžinta daugiau nei 600.000 ha miškų, juose per 2002 m. paruošta apie 2,5 mln. m3 medienos, arba 41% viso šalyje iškertamo kiekio. Ūkininkavimas privačiuose miškuose tapo svarbiu kaimo plėtros ir užimtumo veiksniu regionuose. Numatoma, kad baigus žemės reformą miško savininkų bus daugiau kaip 200.000 ir jie valdys iki 47–50% visų šalies miškų, jie šiandien sudaro 1.978.840 ha.
Asociacija šiuo metu vienija apie 5.000 miško savininkų, susijungusių į 38 rajoninius skyrius ir 20 miško savininkų kooperatyvų ir įmonių |
