Naujienos
* Seimas atmetė Prezidento veto dėl žemės grąžinimo saugomose teritorijose
Seimas 2009-09-19 (antradienį) balsų dauguma antrą kartą atmetė Prezidento veto dėl žemės grąžinimo draustiniuose, informuoja naujienų agentūros.
Seimas neparėmė Prezidento nuomonės, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatomas teisinis reguliavimas kelia grėsmę valstybinių parkų ir draustinių, kaip ypač vertingų vietovių, išsaugojimui ir neatitinka viešojo intereso bei visuomenės poreikių. Už įstatymą antradienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 10 parlamentarų.
Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, nepritardamas Prezidento veto, (žiūr.žemiau) akcentavo, kad įstatymas atitinka piliečių lūkesčius ir jų teises, suteikiant jiems galimybę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu saugomose teritorijose, jeigu jie gyvena tos saugomos teritorijos ribose, iki neteisėtos nacionalizacijos turėjo žemės sklypą toje saugomoje teritorijoje.
Komiteto nuomone, Seimo priimtame įstatyme siūlomas teisinis reglamentavimas nesukels grėsmės vertingų vietovių išsaugojimui, nes yra labai ribotas pretendentų skaičius ir žemės plotas.
Prezidentas vetavo įstatymą, kuriuo numatoma lygiavertį sklypą suteikti ir tokiu atveju, kai buvęs savininkas pageidauja savo žemę, mišką ar vandens telkinį persikelti į kitą valstybinio parko ar draustinio vietą.
„Deja, įstatymų leidėjo valia nekilnojamasis turtas – žemė – tapo kilnojamuoju turtu. Gražiausi gamtos kampeliai tapo neprieinami visuomenei. Turime mokytis iš klaidų ir stabdyti tokius žemės perkėlimus valstybės saugomose teritorijose. Privalome išsaugoti gamtą ateities kartoms ir užtikrinti visuomenės interesų apsaugą“, – sakė Valdas Adamkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai – nacionalinės vertybės, kurių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.
Seimo priimtame įstatyme nustatyta, kad valstybiniuose parkuose ir draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu plotu tik už toje pačioje teritorijoje turėtą nuosavybę ir tik tiems piliečiams, kurie iki 2001 metų rugpjūčio 17 dienos gyveno ir tebegyvena.
Kartu numatoma galimybė lygiavertį sklypą suteikti ne tik tada, kai turėta nuosavybė yra valstybės išperkama, bet ir tada, kai buvęs savininkas gali atkurti nuosavybės teisę natūra, tačiau pageidauja savo žemę, mišką ar vandens telkinį persikelti į kitą valstybinio parko ar draustinio vietą.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nustatydamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius, esančius ypač vertingose vietovėse, sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas negali nepaisyti iš Konstitucijos kylančio imperatyvo reguliuoti šiuos santykius taip, kad nebūtų pakenkta ypač vertingų vietovių apsaugai, nes ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinti nacionalinė vertybė, jas būtina išsaugoti ateities kartoms, jų apsauga yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.
*************************
Seimo KRK vieningai atmetė Prezidento veto dėl žemės grąžinimo saugomose teritorijose, - praneša informacinis portalas Alfa.lt 2009-05-14 Anos Vengrovskajos straipsnyje "Žemės grąžinimas – keturiolika metų vilkinama problema"
*************************************
Valdžios koridoriuose užstrigęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas sukelia vis daugiau galvos skausmo žmonėms, negalintiems susigrąžinti žemės saugomose teritorijose. „Mano galva, problema yra būtent sprendimo nepriėmimas, jo vilkinimas. Tą pataisą, apie kurią dabar eina kalba, tesudaro vienas sakinys, juk tai ne švietimo įstatymas. O tas vienas sakinys stumdomas po visas institucijas jau tiek metų“, – Alfa.lt sakė ilgus metus Aukštaitijos nacionaliniame parke esančio Meironių kaime žemės atgauti negalintis pašnekovas. Prezidentas vetavo du kartus Visus taškus ant i galėjusį padėtį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tiksliau jo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, gegužės 8 dieną vetavo prezidentas Valdas Admakus. Prezidento nuomone, naujame įstatyme numatomas teisinis reguliavimas kelia grėsmę valstybinių parkų ir draustinių, kaip ypač vertingų vietovių, išsaugojimui ir neatitinka viešojo intereso bei visuomenės poreikių. „Deja, įstatymų leidėjo valia nekilnojamasis turtas – žemė – tapo kilnojamuoju turtu. Gražiausi gamtos kampeliai tapo neprieinami visuomenei. Turime mokytis iš klaidų ir stabdyti tokius žemės perkėlimus valstybės saugomose teritorijose“, – sakė valstybės vadovas. Prezidentas šį įstatymą vetavo jau antrą kartą. Stabdo ir žemės reformą Dėl ilgalaikių nesutarimų, buvo sustabdytas žemės grąžinimas ir nesaugomose teritorijose. „Šių įstatymo pataisų nepriėmimas buvo sustabdęs apskritai visą žemės grąžinimo procesą, netgi buvo sustabdyti procesai, kur anksčiau jau buvo paruošti planai ir valstybė investavusi į tai pinigus“, – Alfa.lt sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Seimo komitetai, apsvarstę prezidento veto, vieningai nutarė jį atmesti. Kaip teigiama komitetų paaiškinamajame rašte, išbraukus žodžius „valstybės išperkamą“, įstatymo projektas atitinka piliečių lūkesčius ir jų teises, suteikiant jiems galimybę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu saugomose teritorijose, jeigu jie gyvena tos saugomos teritorijos ribose, iki neteisėtos nacionalizacijos turėjo žemės sklypą toje saugomoje teritorijoje. „Mes nemanome, kad gamtai būtų padaryta didelė nauda, jeigu žmonės važiuotų į savo grąžintą žemę tam tikrą atstumą, o ne atsikeltų ją anksčiau namų“ – Alfa.lt sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Tokiu atveju susidaro labai ribotas 162 pretendentų skaičius ir žemės plotas siekia tik 346 ha. Todėl toks teisinis reglamentavimas nesukeltų grėsmės vertingų teritorijų išsaugojimui. Iš viso norinčių atsikuri nuosavybes teises saugomose teritorijose yra 1961, o plotas siektų apie 4860 ha. „Tokie sprendimai vėl sustabdytų žemės reformą“, – apie prezidento veto kalbėjo E.Pupinis. Žemės vis mažėja Alfa.lt kalbintas pašnekovas sakė, kad dėl Aukštaitijos nacionaliniame parke esančio Meironių kaime susikloščiusios situacijos iš dalies kalti yra patys žemę gražinti norintys žmonės, laiku nepasidaliję teritorijos, tačiau šiuo metu pagrindinė problema – niekaip nepriimamas įstatymas, nes žmonės skendi nežinioje. „Tai yra rėžinis kaimas. Žemė natūra iki šiol žmonėms yra nesugrąžinta. Turėjo būti parengtas žemėtvarkos projektas, tuomet būtų galima kalbėti apie žemės pasidalijimo užbaigimą. Šį procesą sukomplikavo tai, kad kaimas yra tarp ežerų, žemės yra mažai, o asmeninio ūkio žemės sklypai nustūmė savininkus, sumažino kaimo plotą. Kita problema – kol kaimo žmonės ginčijosi, kur žemę kam atsiimti ir buvo atimtas gabalas kaimo miškų – priskirta miškų parkams, o miško parkų natūra jau nebegrąžinama. Vėl sumažino kaimo žemės plotą“ – sakė prisistatyti nenorėjęs pašnekovas. Pasak jo, dabar žmonės jau sutiktų pasiimti žemėtvarkininkų siūlomą vadinamąją „išvadą“, pagal kurią galima būtų susigrąžinti 25 proc. mažesnį plotą kitoje vietoje, nes kaime dėl įvairių priežasčių trūksta žemės.