Naujienos
* Seime norima keisti miglotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką
Kai valdžios struktūros nusprendžia paimti žemę visuomenės poreikiams, tai nereiškia, kad nuo to bus geriau visiems. Šiame procese slypi neretai kyšo sudaromų sąlygų pasipelnyti arčiau valdžios esantiems asmenims ar valdininkų piktnaudžiavimo ausys, dėl ko paskui smarkiai patuštėja mokesčių mokėtojų piniginė. „Statistiniai duomenys apie nekilnojamojo turto objektus, kurie paimti visuomenės poreikiams ar kurių atžvilgiu tokios procedūros pradėtos, valstybės institucijose nėra kaupiami ir sisteminami", - esama situacija apibudinama valstybinio audito ataskaitoje. Apie Seime vykusį posėdį žemės įsigijimo ir naudojimo visuomenės poreikiams klausimu informuoja Karolina Kaunaitė svetainėje www.kontrastai.lt publikuojamame straipsnyje "Miglotas žemės paėmimas visuomenės poreikiams"
**********************
Kviečiame susipažinti:
Hektarai visuomenės poreikiams
Trečiadienį Seimo Audito komitetas kartu su Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetais surengė bendrą posėdį, kuriame svarstė Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą „Žemės ir jos priklausinių įgijimas ir naudojimas visuomenės poreikiams".
Ataskaitoje nurodoma, kad Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskrityse 24 projektams visuomenės poreikiams yra paimta 218 sklypų, kurių bendras plotas - 65,28 ha. Devyniose apskrityse priimti sprendimai pradėti nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras - 24 objektams paimami 357 sklypai ar jų dalys, o bendras žemės plotas sudaro 628,73 ha. „Surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų plotas sudaro tik 9,7 proc. tų žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti. Tai leidžia teigti, kad audito metu nustatytos problemos, nesiėmus reikiamų priemonių joms išspręsti, gali būti dar aktualesnės ateityje. Šių problemų neabejotinai padaugės ir dėl planuojamų strateginių projektų, tokių, kaip elektros jungčių su užsienio valstybėmis ar tarptautinės greitojo geležinkelio vėžės „Rail Baltica", įgyvendinimo.
Per ilga procedūra
Patikrinus žemės ir jos priklausinių įgijimą ir naudojimą visuomenės poreikiams valstybės kontrolierių pirmoji auditorių išvada - žemės paėmimo visuomenės poreikiams, teisinės sąlygos, administracinių sprendimų paėmimo praktika ir proceso trukmė netenkina nei viešuosius projektus įgyvendinančių institucijų, nei visuomenės, nei turto savininkų, kurių teisės į paimamą turtą tokiais sprendimais yra suvaržomos.
Pernelyg ilgą ir sudėtingą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą nurodė septynių apskričių viršininkai. Pasak auditorių, procesas gali užtrukti nuo 3 iki 8 metų, nes teisės aktai nenustato apribojimų sandoriams dėl numatomos paimti visuomenės poreikiams žemės, kol nepatvirtintas specialusis ar detalusis planas.
Audito metu nustatyta, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams apsunkina ir šio proceso trukmę lemia šie veiksniai:
- - galiojančių teisės aktų nuostatos, nepakankamai reglamentuojančios šiame procese dalyvaujančių institucijų pareigas;
- - atlyginimo dydžio ir būdo už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymas;
- - terminai kai kurioms procedūroms ir veiksmams atlikti;
- - turto paėmimu suinteresuotų valstybės institucijų veiksmai, kuriuos jos atlieka nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų;
- - reikalingo paimti visuomenės poreikiams turto savininkų sudaromi neteisėti sandoriai.
Abejotinas atlyginimo būdas
Auditoriai konstatuoja, kad problemiškas yra ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą būdo parinkimas, nes 2006 m. pakeistomis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymų nuostatomis nepanaikintos visos galiojančių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės mainus į privačią. Nepakankamai reglamentuotas atlyginimo už paimamą turtą būdas, suteikiant lygiavertį sklypą. „Įstatymo nuostatos įtvirtina, kad žemės savininkui už visuomenės poreikiams paimamą privačios žemės sklypą turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje. Tačiau audito metu nustatyta atvejų, kai už nekilnojamąjį turtą buvo atlyginama būdais, kurių įstatymas ir specialieji teisės aktai nereglamentuoja, taip sudarant prielaidas neefektyviam valstybės ir savivaldybių turto naudojimui", - teigiama valstybinio audito ataskaitoje. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2005 m. už nekilnojamąjį turtą Ukmergės gatvėje, jo savininkui atlygino pinigais ir ne eilės tvarka išnuomotu dviejų kambarių būstu.. „Atvejai, kai už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą atlyginama suteikiant socialinius būstus, galbūt ir sprendžia dėl turto paėmimo kylančias socialines problemas, tačiau specialiuose teisės aktuose toks atlyginimo būdas yra nereglamentuotas. Tai ne tik sudaro prielaidas neefektyviam valstybės ir savivaldybių turto naudojimui, bet ir diskriminuoja tuos asmenis, kuriems už visuomenės poreikiams išperkamą turtą buvo atlyginta kitais būdais", - teigiama audito ataskaitoje.
Pasak auditorių, teisės aktuose nepakankamai reglamentuojami ir turto mainai. Dėl skirtingų nuostatų interpretavimų ir taikymo praktikoje kyla nemažai keblumų.
Auditorių pastebėjimu, nepakankamai reglamentuotas ir atlyginimas už paimamą žemę visuomenės poreikiams suteikiant lygiavertį sklypą: neaiškus lygiaverčio žemės sklypo siūlymo asmenims eiliškumas, nėra tiksliai aptartas jo vertinimas.
Atlyginimo dydis
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą apsunkina ir atlyginimo už paimamą turtą dydis. Visuomenės poreikiams paimamas turtas gali būti vertinamas dviejų nepriklausomų vertintojų.Kontrolieriai nustatė, kad vieno ir kito vertintojo nustatytos turto vertės dydis skiriasi nuo 13 iki 170 procentų. Nesutarimai dėl paimamo turto dydžio persikelia
Rekomendacijos Vyriausybei
