Naujienos

* Bendras kreipimąsis į Seimo AAK dėl Specialios biomasės mobilizavimui skirtos finansavimo programos įsteigimo

Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA), Lietuvos miškų savininkų asociacija (LMSA)  ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), įvertinusios kitų šalių patirtį bei Lietuvos miškų instituto atliktus tyrimus, kreipėsi į LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną su siūlymu įkurti Specialią biomasės mobilizavimui skirtą finansavimo programą, kurios asignavimų valdytoju būtų LR Energetikos ministerija .

(tekstas pateikiamas žemiau)
***********************************

2009-05-04
Vilnius

LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui
Jonui Šimėnui

Dėl atliekinės biomasės mobilizavimui skirtos finansavimo programos

Energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra - vienas pagrindinių Europos Bendrijos energetikos politikos tikslų, apibrėžtų ES Direktyvoje dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas - vienas pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslų, nurodytų Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Nacionalinėje energetikos strategijoje. 2008 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių buvo pagaminama 18 procentų centralizuotu būdu tiekiamos šilumos. Įvertinant Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių potencialą, poreikį tolygiai plėtoti šalies regionus, jų plėtrai reikalingą investicijų poreikį, esamą infrastruktūrą, geografines sąlygas ir kitus faktorius, galima daryti išvadą, kad biomasė yra vienas perspektyviausių atsinaujinančių energijos išteklių.

 Pastarąjį dešimtmetį energijos gamybai iš biomasės daugiausiai buvo naudojama medienos perdirbimo įmonių atliekos. Norint plėsti energijos gamybą iš biomasės, būtina orientuotis į kitus jos resursus. Kasmet Lietuvos miškuose lieka nepanaudota apie 1 mln. kietmetrių biomasės. Miško kirtimo bei ugdymo atliekų paėmimas iš kirtaviečių yra pernelyg sudėtingas ir šiuo metu finansiškai neapsimokantis, nors kol kas tokių atliekų vienintelė panaudojimo galimybė yra biokuro gamyba. Šios atliekinės biomasės platesnis panaudojimas atvertų plačias galimybes biokuro gamybos ir naudojimo plėtrai.

            Vienas efektyviausių būdų siekiant didinti biomasės ir biokuro gamybą bei naudojimą -ekonominio skatinimo mechanizmų taikymas. LITBIOMA (Lietuvos biomasės energetikos asociacija), LMSA (Lietuvos miškų savininkų asociacija) ir LŠTA (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija), įvertinusios kitų šalių patirtį bei Lietuvos miškų instituto atliktus tyrimus ir skaičiavimus (ŪM užsakomasis darbas „Miško kirtimo atliekų naudojimo kurui ekonominio skatinimo poreikių ir galimybių įvertinimas bei pasiūlymų parengimas" Baigiamoji ataskaita 2006 m.)  siūlo:

Įkurti Specialią biomasės mobilizavimui skirtą finansavimo programą, kurios asignavimų valdytoju būtų LR Energetikos ministerija. Programos tikslas - atliekinės biomasės naudojimo biokurui skatinimas. Pagrindas: Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas (5 straipsnio 3 dalis) ir Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1056 patvirtinta Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo programa (35 straipsnis). Naudojant Suomijoje taikomą skatinimo mechanizmą, kai miško kirtimo bei retinimo atliekų turėtojai už nukirstą ir suvežtą prie kelio biomasę, tinkamą biokuro gamybai, yra skatinami 7 EUR/ kietmetrį, bei planuojant, kad per antrą 2009 m. pusmetį Lietuvoje biokuro gamybai reikia papildomai panaudoti apie 42‘000 kietmetrių biomasės iš miško kirtimo ir ugdymo atliekų, valstybės parama sudarytų 1 mln. Lt (41408 m³ x 24.15 Lt.). Šios paramos programos įvedimas leistų suformuoti konkretų mechanizmą, kuriuo subsidija būtų paskirstoma atliekinės biomasės valdytojams ir biokuro gamintojams, tokiu būdu padedant pagrindus tolimesniam šio iki šiol neįsisavinto biomasės resurso naudojimui šilumos bei elektros gamybai.

Pagarbiai,

LITBIOMA prezidentas  Remigijus Lapinskas

LMSA valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis                                            

LŠTA prezidentas   Vytautas Stasiūnas