Naujienos

2014-04-21- Rimanto Klimo 75-metis. SVEIKINAME!

Gerbiamas Rimantai,

Nuoširdžiai sveikiname Jus garbingos sukakties -75 - mečio proga!

Tačiau mes - miškų savininkai šiandien negalime nepaminėti Jūsų itin reikšmingo vaidmens, kai Nepriklausomybės pradžioje 1992 metais tapęs Lietuvos Respublikos Miškų ministru, savo inciatyva paėmėte globoti ir saugoti buvusius kolūkinius miškus, kurie priešingu atveju per didįjį kolūkių griovimą ir jų turto iššvaistymą būtų irgi skaudžiai nukentėję. Dabar jie išliko piktų rankų nenuniokoti mūsų - miškų savininkų ir Lietuvos valstybės labui. Neperdėtai šį faktą galime vertinti kaip turintį ilgalaikes, istorinės reikšmės pasekmes.

Mes džiaugiamės, kad Jūs ir šiandien randate galimybių dalyvauti LMSA veikloje, kaip asociacijos Valdybos narys, prisidedate kuriant teisės aktus, kovojate prieš nesibaigiančius gamtosauginės politikos iškraipymus, savo turtinga patirtimi ir žiniomis noriai dalinatės su žmonėmis.

Linkime Jums ir Jūsų šeimai kuo geresnės sveikatos, rezultatyvių darbų, ištikimų bičiulių ir paprastos žmogiškos laimės.

Lietuvos miško savininkų asociacijos narių vardu

LMSA Valdybos pirmininkas
Algis Gaižutis

2014 m. balandžio 21 d.

***************************

Trumpa Rimanto Klimo biografija:

Jonas Rimantas KLIMAS, miškininkas ir visuomenės veikėjas

Gimė 1939 m. balandžio 21 d. Salako valsčiuje (dabar, Ignalinos rajonas Kazitiškio seniūnija), Užsienio kaime, 6 km nuo Kazitiškio. Greta esanti Ažvinčių giria nuo seno buvo vietos žmonių gyvenimo parama. Tėvas Juozas 1918-1922 m. dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos gynimo akcijose, nes demarkacinė linija buvo vos už pusės kilometro nuo Užsienio kaimo. Vaikystė prabėgo okupacijų, trėmimų ir žudynių fone.

1953 m. baigė Kazitiškio septynmetę mokyklą, 1958 m. - Vilniaus miškų technikumą. Miškininkystės studijas pratęsė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kur 1963 m. įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Studijų metais vadovavo LŽŪA studentų klubui.

Pagal paskyrimą pradėjo dirbti Rietave miško meistru ir girininku, bet neilgai, nes 1963-1965 m. turėjo tarnauti sovietinėje armijoje. 1966-1974 m. Ukmergės miško pramonės ūkyje vadovavo darbų saugos, naujų technologijų diegimo ir statybos remonto darbams. Čia dirbdamas vedė, čia gimė abu vaikai - Arūnas ir Rūta.
1974 m. buvo paskirtas Nemenčinės miškų ūkio direktoriumi, o 1978 m. - Vilniaus miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktoriumi. Daug jėgų skyrė priemiestinių miškų apsaugai, šių miškų paruošimui žmonėms poilsiauti ir miškų tarnybos humanizavimui.

1984 m. įkūrė folkloro ansamblį, o 1988 m. - Sąjūdžio rėmimo grupę. 1989 m. pradėjo vadovauti visuomeninei Rytų Lietuvos tarybai, 1991-1992 m. Valstybinės regioninių problemų komisijos Rytų Lietuvos pakomisei.

1990 m. buvo pakviestas į Miškų ūkio ministeriją vadovauti Nacionalinių parkų skyriui. 1992 m. sausio mėn. buvo paskirtas miškų ūkio ministru. 1993 m. pasitraukė iš miškininkystės darbo barų. Trumpai dirbo Lietuvos banko socialinių reikalų departamento direktoriumi, vėliau - 10 mėn. bedarbystės, o nuo 1995 m. sausio mėn. iki 1996 m. pabaigos - Susisiekimo ministerijoje skyriaus viršininku. Nuo 1997 m. Vilniaus miškų urėdijos urėdo pavaduotojas.

Turi ir visuomeninių rūpesčių. 1989-1992 m. Visuomeninės Rytų Lietuvos tarybos prie LTSR (nuo 1990 m. kovo mėn. - prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo) pirmininkas. 1995 m. Lietuvių tautininkų sąjungos narys. 1993-1999 m. Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkas. Karaliaus Mindaugo kolegijos narys ir kraštiečių Ažvinčių klubo veiklos koordinatorius. 1984 įkūrė folkloro ansamblį „Nalšia", 1986 m. - kraštiečių klubą „Nalšia". 1998 m. sudarė ir išleido 1944 m. „Armija krajova" nužudyto poeto J. Klimo eilėraščių rinktinę „Pasižadėjimas", 1999 m. - kraštotyros knygą apie Rytų Aukštaitiją „Kukuoja gegutė". Nuo 2008m. kovo mėn. 4 d.- Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos narys, 2009 m. vasario 20 d.- Visuomeninės kraštotvarkos draugijos Valdybos narys.

Vedęs. Žmona Genovaitė. Vaikai Arūnas ir Rūta