Naujienos

* IUFRO: Planetos miškai gali tapti CO2 taršos šaltiniu, jei užauganti mediena bus pūdoma ar degs gaisruose

Iškilo reali grėsmė, kad esminė planetos miškų, kaip pagrindinių šiltnamio dujų absorbuotojų,  funkcija gali būti prarasta negįžtamai. Niujorje (JAV) organizuojamame Jungtinių tautų miškų forume (UNFF) balandžio 20 dieną bus pristatoma studija , kuri piešia gan niūrų vaizdą: joje rašoma, kad pasaulio miškai gali iš anglies dvideginio kaupimo vietos  tapti nauju CO₂ taršos šaltiniu,- skelbia 2009 -04-17 Tarptautinė miškų tyrimų organizacijų sąjunga IUFRO  rašo thetechherald.com ir kiti šaltiniai.

„Miškų ir žmonių adaptacijos prie klimato kaitos globalinio įvertinimo" tyrimą CPF (Collaborative Partnership on Forests) užsakė Vienoje įsikūrusi tarptautinė miškų tyrimų organizacijų sąjunga IUFRO. Ši  studija - 35 žymiausių pasaulio miškų mokslininkų darbo rezultatas. Tikimasi, kad ji bus pagrindinė UNFF, vyksiančio nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki gegužės 1 d. diskusijų tema.

Risto Seppälä, Suomijos miškų tyrimų instituto (Metla) profesorius ir buvęs IUFRO prezidentas, vadovavęs ataskaitos ruošimui, aprašė tikrą miškų virtimo CO₂ šaltiniais pavojų:

„Įprasta galvoti apie miškus kaip apie globalinio atšilimo stabdytojus, bet iš tiesų per ateinančius porą dešimtmečių klimato pokyčio žala privers miškus išskirti milžiniškus kiekius CO₂ ir atsitiks taip, kad miškai ne tik nestabdys atšilimo, bet dar labiau jį paspartins."

Ataskaitoje teigiama, kad globalinis temperatūros kilimas jau sulėtino tropinių miškų ataugimą, o sausesnės oro sąlygos didina gaisro, ligų ir vabzdžių keliamą pavojų.

„Jeigu nesumažinsime CO₂ išmetimo į atmosferą, dabartinės miškų anglies dvideginio naikinimo savybės gali būti visai prarastos", - teigė Alexanderis Buckas, IUFRO direktorius ir studijos koordinatorius.

Anot profesoriaus Seppälä, ši ataskaita yra skirta šalių vadovams. Jis viliasi, kad politikai susigriebs, ir, kol dar ne vėlu, susitelks ties globalinio atšilimo problema.

Kartu pabrėžiama, kad dėl klimato kaitos padidėjęs CO₂  kiekis teigiamai prisidės prie borealinių Kanados, Rusijos, Skandinavijos šalių ir kitų valstybių miškų augimo. Taip vien tik Suomijoje, mokslininkų vertinimu, per ateinančius dešimtmečius spygliuočių miškų prieaugis gali padidėti iki 40 %.  Tad vidurio juostos klimato šalyse medienos prieaugios turi būti naudojamas intensyviau, kad medienoje sukaupta  CO₂ vėl nepradėtų skirtis  atgal į atmosferą dėl gaisrų, negyvos medienos degradacijos (puvimo) ir t.t.  

Šaltiniai internete:

Pilną studijos "Adaptation of Forests and People to Climate Change – A Global Assessment Report" ataskaitą rasite:
http://www.iufro.org/science/gfep/

Glaustai išdėstytas rekomendacijas "Making forests fit for climate change"  rasite: http://www.iufro.org/science/gfep/