Naujienos

* K.Starkevičius: už žemę - miškas

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius siūlo žemės dar neatgavusiems piliečiams vietoj jos padalyti Lietuvos miškus. "Žemės grąžinimui pinigų valstybė šiandien neturi ir nežinia, kada turės. Turime priimti politinį sprendimą ir atstatyti nuosavybę mišku, nes jis yra patrauklus turto objektas", - išeitį, kaip spręsti stringančią žemės reformą, Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" siūlė žemės ūkio ministras K.Starkevičius,- informuoja dienraštis "Lietuvos žinios" Jurgos Tvaskienės straipsnyje "K.Starkevičius: už žemę - miškas"

.....

Kaimas - gelbėtojas

- Eidamas vadovauti Žemės ūkio ministerijai žadėjote, kad kaime bus sukurtas vidurinysis sluoksnis. Ar tai pavyks padaryti krizės sąlygomis?

- Mūsų supaprastinta paramos gavimo sistema leidžia ją gauti platesniam ratui ūkininkų. Iki šios dienos yra pateikta 900 paraiškų, patenkinta 400, paramos suma sudaro apie 50 mln. litų.

- Kalbate apie supaprastintą paramos gavimą, steigiate paskolų fondą, tačiau visu tuo gali naudotis tik skolų neturintys ūkininkai. Ką daryti tiems, kurie jau pradėjo grimzti į dugną?

- Ūkininkai tikrai nėra taip įsiskolinę, kaip kiti sektoriai. Mūsų užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad po krizės pirmiausia turi atsigauti būtent žemės ūkio sektorius. Pažiūrėkime pirmojo ketvirčio biudžeto rezultatus - žemės ūkio dalis sudaro 20 procentų. Jie padeda mums visiems bristi iš krizės.

- Analitikai pažymi, kad, siekdami išsilaikyti, ūkiai turėtų stambėti arba žemdirbiai turėtų kooperuotis. Ar tai bus skatinama?

- Jeigu pažvelgsime į mūsų paramos gavimo sistemą, ji į tai ir yra nukreipta. Tačiau konkurencingas gali būti nebūtinai tūkstančių hektarų ūkis. Konkurencingas gali būti ir kelių hektarų ūkis, svarbiausia, kaip organizuojamas darbas, kas auginama. Braškių ūkis gali būti ir dešimties hektarų, bet iš jo ir šeima prasimaitins, ir dar atostogoms pinigų liks.

- Anksčiau, pristatydamas Tėvynės sąjungos programą "Darbotvarkė Lietuvai", samprotavote, kad Lietuvos ateitis - vidutiniai, 200-300 hektarų ūkiai. Ar jie tikrai perspektyvesni už tūkstančių hektarų bendroves?

- Neseniai lankiausi viename 500 hektarų ūkyje Panevėžio rajone. Ten auginama 2 tūkst. kiaulių, 600 jaučių. Dirba jauna šeima ir keli giminaičiai - 7 žmonės. Štai jums ir atsakymas: šitas ūkis tikrai rentabilus, o pradėjo kurtis nuo nulio. Ir tokių ūkių Lietuvoje daug. Svarbiausia verslumas, svarbiausia gera vadyba.

Žinoma, kviečiu ūkininkus kooperuotis. Tai iš tiesų yra pagalba bet kuriuo metu.

Radikalus siūlymas

- Kalbėdamas apie žemės ūkį, ne kartą siūlėte didinti mokesčius už dirvonuojančią žemę. Ar ketinate tai padaryti?

- Ypač prie didžiųjų miestų, kur sklypus yra supirkę perpirkėjai, pučiantis nekilnojamojo turto burbului siekę praturtėti. Žemelė "dega". Mano manymu, daugeliui kaimo, o ir miesto žmonių dėl to širdį skauda. Mes esame numatę tam tikrus įstatymo pakeitimus. Tiems, kurie ūkininkauja, niekas nesikeis, o tiems, kurių žemė dirvonuoja, gali tekti mokėti 5-10 proc. mokestį nuo žemės vertės.

- Širdį skauda ir tiems žmonėms, kurie su dešiniųjų Vyriausybe siejo viltis pagaliau atgauti žemę, o dabar sužinojo, kad procesas gali dar labiau užsitęsti, nes finansų ministras ketina žemės reformos finansavimui skirti ne planuotus 66,7 mln., bet tik 9,8 mln. litų.

- Kadangi turiu patirties, žinau: ši struktūra buvo taip sutvarkyta, kad reforma vyktų kuo ilgiau, kad sistemoje dirbantys asmenys galėtų naudotis skiriamais pinigais. Praėjusiais metais vien Registrų centrui iš reformai skirtų pinigų atiteko 15 milijonų.

- Tačiau ar žmonės, laukiantys eilėje susigrąžinti savo žemę, dar turi vilties ją atgauti?

- Matau vieną radikalią ir kardinalią priemonę. Pinigų valstybė žemės grąžinimui šiandien neturi ir nežinia, kada turės. Bet mes turime miško. Turime priimti politinį sprendimą ir atstatyti nuosavybę mišku, nes jis yra patrauklus turto objektas. Toks mano siūlymas.