* Bendras miško ruošėjų, LMSA ir LM kreipimasis į LR Vyriausybės vadovą A.Kubilių

BENDRAS KREIPIMASIS

į LR ministrą pirmininką Andrių Kubilių

DĖL BŪTINYBĖS UŽTIKRINTI DARNIOS PLĖTROS ĮGYVENDINIMĄ MŠKŲ ŪKYJE

Raginame LR Vyriausybę imtis neatidėliotinų priemonių užtikrinti darnios plėtros įgyvendinimą miškų ūkyje. Tik Vyriausybės tvirta pozicija dar gali subalansuoti kaskart didinamus aplinkosauginius ūkinės veiklos apribojimus su ekonomikos krizės akivaizdoje vis mažėjančiomis galimybėmis užtikrinti miškų ūkio ir medienos pramonės konkurencingumą  bei darbo vietas ir pajamų šaltinį apie 70 tūkst. medienos produktų pramonėje ir miškininkystėje dirbančių darbuotojų, apie 246 tūkst. privačių miškų valdų savininkų. Miškai ir medienos pramonė yra reikšminga sudėtinė Lietuvos ūkio dalis: miškai sudaro 7,5 % Lietuvos nacionalinio turto vertės ir tiekia nuolat atsinaujinančius medienos išteklius iš 1/3 visos šalies teritorijos; miškų sektoriuje sukuriama apie 4% BVP ir apie 10 % visos eksportinės produkcijos.

LR Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje iki 2020 metų^[1] įtvirtinta, kad jos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai - aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis[2]. Labai svarbu laikytis šių principų praktiškai.

Todėl ypatingą dėmesį prašome skirti šiuo metu Aplinkos ministerijoje rengiamoms Miško kirtimo taisyklėms, kurios reglamentuoja pagrindinius miško kirtimų biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus visų nuosavybės formų miškuose. Jeigu Aplinkos ministerija pasiduotų vienpusiškiems dalies aplinkosaugos aktyvistų - paukščių mylėtojų - kategoriškiems reikalavimams papildomai uždrausti kirtimus (medienos ruošą, medienos ištraukimą) keliems pavasario-vasaros mėnesiams net ūkiniuose miškuose, tas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų viso šalies miškų sektoriaus gyvybingumą.

Toks nepamatuotas suvaržymas skaudžiai paliestų jau ir taip ekonominį sunkmetį išgyvenantį miškininkystės sektorių, sukeltų nemažos dalies miško ruošos ir perdirbimo įmonių bankrotus, tuo dar padidindamas nedarbą. Jau dabar, esant netolygiam darbui dėl esamų gamtosauginių apribojimų, dalis rangovų su savo brangia technika išvažiuoja uždarbiauti į kitas šalis. Nė vienoje kitoje ES šalyje nėra ribojamas miško kirtimų vykdymo laikas ūkiniuose miškuose.

Dėl vis trumpėjančio laikotarpio, kuomet galima vykdyti miško darbus net ūkiniuose miškuose vis sudėtingiau (vadinasi- ir brangiau) atlikti darbus. O dar prisideda lietingi rudenys bei šiltos žiemos, kada su technika į miškus neįvažiuosi. Netgi dviems mėnesiams papildomai uždraudus miško ruošos darbus, faktiškai nedirbti tektų bent mėnesiu ilgiau, kadangi po porą savaičių užtrunka  darbų sustabdymas bei pradėjimas. Derėtų atkreipti dėmesį, kad mediena ruošiama specializuotais mechanizmais, kurių valdymui reikalingas specialus pasirengimas ir nemenki įgūdžiai. Nedirbti po keletą mėnesių per metus ir išlaikyti darbuotojus bei mokėti bankams už lizingu įsigytą brangią miško ruošos techniką absoliučiai daugumai įmonių būtų ne pagal išgales. Jei Valstybė, nustatydama papildomus ilgalaikius ūkinės veiklos apribojimus, galėtų kompensuoti verslui prastovas ir sudarytų ekonomines sąlygas įmonėms pusei metų aukštos kvalifikacijos darbininkus paleisti atostogų, o brangią techniką palikti be darbo, tikrai kiekvienas miškakirtys ir medienos perdirbimo darbuotojas su tuo sutiktų. Deja, tokiu atveju produkcija taptų tokia brangi, kad būtų niekam nereikalinga (t.y. nekonkurenciga). Reiškia, visa ūkio šaka turėtų būti panaikinta. Tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams, neatitinka pagrindinių Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategijos (LR aplinkos ministro 2002-09-17 įsakymu Nr. 484); ES miškų ūkio strategijos (patvirtinta Europos Tarybos 1998-12-15 ir peržiūrėta 2005 m.), ES miškų strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatų dėl racionalaus miško išteklių naudojimo ir darnios plėtros principų įgyvendinimo.

Prielaidų, kad miškuose vykdomi kirtimai gali sunaikinti gyvūnų rūšis, nepatvirtina nei ilgametė miškininkystės praktika (užtikrinusia dabartinę rūšių įvairovę) nei moksliškai pagrįsti tyrimai. Lietuvoje pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į 4 grupes. Tai užtikrina gamtosauginių, socialinių ir ekonominių interesų subalansuotą laikymąsi. Dabartinis teisinis reglamentavimas, specialistų vertinimu, yra daugiau nei pakankamas saugomų rūšių populiacijoms miškuose apsaugoti. Pagal galiojančius teisinius aktus paukščių perėjimo ir žverelių jauniklių vedimo laiku nuo kovo 1 d. iki liepos ar rugpjūčio mėn. pabaigos (priklausomai nuo miško kategorijos) draudžiami miško darbai - kirtimai saugomų teritorijų ir nacionalinių parkų miškuose (2008-01-01 miško žemės plotas buvo 2142,9 tūkst. ha ir užėmė 32,8% šalies teritorijos. Saugomų teritorijų plotas buvo 999,4 tūkst. ha (iš jų miškuose- 667,3 ha) ir užėmė 31,14% visos miškų teritorijos.

Jei yra lokalios teritorijos, kuriose gyvuoja unikalios populiacijos, tokios teritorijos ir pagal dabar galiojančias taisykles išskiriamos kaip kertinės miško buveinės, o didesnėms steigiami draustiniai. Visuose miškuose apie retų paukščių lizdavietes ir dabar draudžiami arba ribojami kirtimai 100-200 m.spinduliu. Botaniniuose draustiniuose, saugomų augalų radimvietėse galima kirsti tik įšalus gruntui. Taigi, draudimų jau dabar yra pakankamai, kad būtų išsaugotos unikalios rūšys.

Lietuvoje jau senokai pribrendo reikalas skelbti saulėlydį trukdančioms darniam šalies vystymuisi perteklinėms biurokratinėms struktūroms bei procedūroms, būtina neatidėliotinai atsisakyti bereikalingų aplinkosauginių draudimų, kurie nepagrįstai blogina ūkininkavimo sąlygas, niekuo iš esmės nepagerindamos miškų būklės. Kalbant apie naujai rengiamą kirtimų reglamentavimą tai pasakytina apie:

 - kirtimų amžiaus didinimą. Nesuprantama, kokia yra nauda Valstybei laikyti brandžius medynus nekirstus, tuo pačiu ženkliai bloginant medienos ir iš jos pagaminamų sortimentų kokybę. Ar siūlant tokius pakeitimus yra paskaičiuota tokio pakeitimo poveikis ekonomikai? Kokie yra  gamtosauginiai argumentai? Nėra net paskaičiuota, kiek iš deficitinio šalies biudžeto reikėtų išmokėti kompensacijų savininkams už naujai įvedamus papildomus apribojimus.

- negyvos medienos kiekio didinimas, bioįvairovei paliekamų medžių kiekis ir jų atrinkimo kriterijus. Neaišku, kuo prisidedama prie miškų bioįvairovės gausinimo paliekama supuvimui vertinga mediena, užuot pirmiausia palikus biologiškai vertingus uoksinius, miškinės obels, kriaušės, liepos, klevo, ąžuolo, guobos medžius, taip pat stuobrius, sausuolius. Abejotina yra nauda Valstybei, kurios miškuose jau dabar yra nepanaudojama reikšminga dalis medienos prieaugio. Sausuolių ir virtėlių kiekis miškuose yra vidutiniškai 23.0 m3/ha Lietuvoje, kai tuo tarpu efektyviai ūkininkaujančiose Skandinavijos valstybėse - tik 6-7 m3/ha, kaimyninėje Lenkijoje-2.5 m3/ha. Iš viso Lietuvoje yra apie 20 mln. m³ sausuolių (Nacionalinė miškų inventorizacija, 2007). Kas įrodė, kiek didėja biologinė įvairovė dėl paliekamų medžių? Švaistomi milijonai  nežinia kam.

- kirtimų terminų pakeitimas, ženkliai sutrumpinant laikotarpį, kai galima vykdyti kirtimus. Priimant svarbius ūkinę veiklą miškuose reglamentuojančius sprendimus turi būti remiamasi mokslinių tyrimų pagalba nustatytais faktais, ekonominiais paskaičiavimais, įvertinimais - kiek vieni ar kiti sprendimai kainuotų Lietuvos biudžetui, atsiribojant nuo emocijomis ir skambiais šūkiais paremtų abejotinų viešųjų ryšių akcijų.

Pasaulyje visuotinai pripažįstami subalansuotos plėtros principai Lietuvoje negali būti stumiami į nuošalę. Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę užtikrinti palankias sąlygas šalies miškų ūkio ir medienos pramonės darniam vystymuisi, mažinant dirbtinai sukurtas biurokratines kliūtis bei nepamatuotus draudimus. Lietuvos miškų sektoriaus ateitis- šiuolaikiška darniosios plėtros politika.

Pagarbiai, 

[1] Nustatant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos (VŽ,2003-09-19, Nr. 89-4029) prioritetus ir tikslus, vadovautasi nacionaliniais interesais, Lietuvos tarptautiniais susitarimais bei įsipareigojimais ir jau parengtais strateginiais dokumentais: Valstybės ilgalaikės raidos strategija, (Žin. 2002, Nr. 113-5029), LR teritorijos bendruoju planu (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Jungtinių Tautų ir ES darnaus vystymosi strategijos nuostatomis, suformuluotomis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi komisijos sesijose, Europos Tarybos Lisabonos (2000 metai), Geteborgo (2001 metai) ir Barselonos (2002 metai) susitikimų dokumentuose.

[2] Strategijoje (11 p.) įtvirtintas pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis - pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti esamą ES vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius - neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų. Aplinkos ministerija paskirta atsakinga už Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo koordinavimą.

 *****************************

PAPILDOMA INFORMACIJA:

Kreipimąsi cituoja naujienų portalas DELFI, aptaria informacinis portalas LRT.lt, skelbia svetainė miskobirza.lt, žurnalo "Mano ūkis" internetinė svetainė