Naujienos

*ŪP: Generalinis urėdas dėl susidariusios padėties miškų ūkyje ketina skelbti III ekstremalių situacijų lygį

Nepaisant, kad Prezidentas Valdas Adamkus teigia, jog jokios krizės nėra, ir siūlo šį laikotarpį vadinti sunkmečiu, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas dėl susidariusios padėties miškų ūkyje artimiausiu metu ketina skelbti trečiąjį ekstremalių situacijų lygį,- informuoja 2009-04-03 "Ūkininko patarėjas" žurnalisto Polikarpo Ragožio straipsnyje "Senka pagrindinis miškų ūkio pajamų šaltinis"

*****************************************************************

Pagrindinis valstybinių miškų urėdijų pajamų šaltinis - mediena. Nuo praėjusių metų vidurio vis mažėjant medienos kainoms, urėdijos atsidūrė sunkioje padėtyje. Manyta, kad po kurio laiko kainos nusistovės, tačiau taip neatsitiko. Urėdijos negavo planuotų pajamų per abu šių metų mėnesius, nors medienos pardavimo konkursai visoms urėdijoms teikė vilčių pagerinti padėtį. Kai kurių urėdijų medienos pirkimo konkurso laimėtojai - medienos perdirbėjai atsisako pirkti sutartyse numatytus kiekius, aiškindamiesi gamybos apimčių sumažėjimu.

Pastaruoju metu urėdijų padėtis dar labiau pablogėjo, nes medienos rinkoje atsitiko netikėti dalykai. Jeigu anksčiau žaliavinę medieną mūsų miškininkai eksportuodavo į Latviją, tai dabar latviška mediena plūsta į Lietuvą. Mat Latvijos vyriausybė, stengdamasi išlaikyti darbo vietas, 4 mln. kub. m padidino metinę kirtimo normą. Taip buvo sukeltas chaosas Lietuvos medienos rinkoje.

Pirmosios latvių smūgį patyrė pasienio urėdijos

Dar taip neseniai mūsų urėdijos, esančios pasienyje su Latvija, džiaugėsi savo geografine padėtimi, nes neretai sulaukdavo medienos pirkėjų iš kaimyninės šalies. O ir mūsų verslininkai dažnai vairuodavo rąstų prikrautas medvežes Latvijos link. Tačiau nuo šių metų apvalioji mediena pradėjo ristis priešinga kryptimi - iš Latvijos į Lietuvą.

Joniškio urėdui Aleksui Abromavičiui kiekvieną kartą virpteli širdis, kai mato į Šiaulius riedančias miškavežes su latviška mediena. Ir iš tikrųjų jaudinamasi ne be pagrindo. Pasak urėdo, prekyba mediena vis lėtėja ir manoma, kad ji gali visiškai sustoti. O šioje urėdijoje pajamos už medieną sudaro apie 90 proc. visų pajamų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Joniškio urėdija pardavė apie 30 tūkst. kub. m medienos. Vieni konkursą laimėję pirkėjai pirko 50 proc. sutartyje numatyto kiekio, kiti - 20-30 proc., treti - iki 90 proc. Medienos perdirbėjai atsisako išpirkti visą sutartą kiekį todėl, kad iš jų niekas neperka produkcijos.

Tokią pat dalį pajamos už medieną sudaro ir Mažeikių, Rokiškio, Biržų bei kitose urėdijose. Mažeikių urėdas Albinas Paulavičius nuogąstavo, kad praėjusių metų rudenį vykusiame medienos pardavimo konkurse pasirašytos sutartys su pirkėjais vykdomos vangiai. „Jeigu skaičiuosime pajamas pagal medienos pardavimo sutartyse numatytus kiekius ir kainas, tai pirmąjį šių metų ketvirtį turėsime apie pusę milijono litų nuostolių. Parduosime praktiškai tokį pat medienos kiekį, bet, aišku, mažiau padarinės medienos, brangių rąstų. Jau esame įvaryti į kampą, mus verčia parduoti už tokią kainą, kokią siūlo", - urėdijos padėtį aiškino A. Paulavičius.

Rokiškio urėdas Rimantas Kapušinskas „Ūkininko patarėjui" sakė, kad iš dalies dėl išmestos į rinką pigios latviškos medienos laimėję konkursą vieni pirkėjai visai atsisako lietuviškos medienos, kiti dar perka. Jo preliminariais skaičiavimais, žaliavinės medienos pirkimas pagal pasirašytas sutartis sumažėjęs mažiausiai 5 proc. Urėdo manymu, reikėtų koreguoti prekybos mediena taisykles, kurios buvo parengtos esant normaliai situacijai rinkoje. Jo nuomone, taisyklėse turėtų būti numatytos kažkokios išlygos dėl dabar visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės.

Panaši padėtis ir Biržų urėdijoje. Kaip „Ūkininko patarėją" informavo šios urėdijos vadovas Romanas Gaudiešius, sudarytų sutarčių kainomis medieną pirkti atsisako gal 80 proc. konkursą laimėjusių pirkėjų. Prekybos mediena apimčių mažėjimą urėdai sieja su bendra šalies ekonomine padėtimi, merdinčia medienos perdirbimo pramone, statybomis, tačiau pripažįsta, kad didelės įtakos turi ir iš Latvijos plūstelėjusi 10-15 proc. pigesnė negu Lietuvoje mediena.

Sutartys turi būti vykdomos

Generalinio urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos duomenimis, vidutinė apvaliosios medienos kaina, palyginti su 2008 m., yra sumažėjusi iki 89 Lt/kub. m, arba 34 proc. Savaime suprantama, dar didesnį kainų smukimą lėmė pigesnės latvių medienos plūstelėjimas į Lietuvą. „Ūkininko patarėjo" paprašytas pakomentuoti kaimynų sprendimą atpiginti medieną, G. Visalga pareiškė: „Apie Latvijos vyriausybės sprendimą dvejus metus (2009-2010) padidinti apvaliosios medienos gamybą 4 mln. kub. m neturiu ką pasakyti. Mano supratimu, padidinti medienos gamybą ir paskui pardavinėti ją pusvelčiui - nelogiška. Kainų dempingavimas tiesiogiai atsiliepia ir Lietuvos rinkai.

Kadangi pasiūla Latvijoje padidėjusi iki maksimumo, o paklausa sumažėjusi iki minimumo, mediena iš Latvijos minimaliomis kainomis keliauja tiesiogiai į Lietuvą. Ir dėl to kenčia mūsų urėdijos. Joms taip pat tenka pardavinėti medieną mažesnėmis kainomis arba paprasčiausiai netenkama klientų. Pramonininkai ir šiaip verslininkai nusiperka pigesnės latviškos medienos. Tai ypač būdinga šiaurės Lietuvoje."

Latviškos medienos pirkėjai sortimentų kainų neviešina, laiko komercine paslaptimi. Tačiau iš neoficialių šaltinių sužinota, kad latviai medieną pardavinėja 15 proc. pigiau negu mūsų urėdijos. Gen. urėdo pavaduotojo G. Visalgos žiniomis, lenkai ir estai savo medieną pardavinėja 12-15 proc. brangiau negu Lietuvos miškininkai.

Ir jie nesirengia mažinti kainų. Pasak G. Visalgos, Lenkijos generalinė miškų direkcija reikalauja prekiauti mediena pagal sudarytas išankstines sutartis. „Pas mus galioja panaši medienos pardavimo tvarka. Jeigu sutartys nevykdomos, yra numatytos 10 proc. netesybos nuo neįvykdytos sutarties. Kas mokės tuos 10 proc., bus aišku susumavus ketvirčio rezultatus. Sutartys pasirašomos pusei metų. Aišku, šalių susitarimu, prekyba pagal trumpalaikes sutartis yra lankstesnė. Tačiau pusmetinės sutartys yra galiojančios ir jų būtina laikytis", - pareiškė G. Visalga.

Medienos perdirbėjų netenkina ir kritusios kainos

Pagal Generalinės miškų urėdijos suvestinę, vasario mėn. urėdijos pardavinėjo pjautiniuosius rąstus tokiomis vidutinėmis kainomis: ąžuolo - po 357 Lt/kub. m, pušies - 133, eglės - 125, uosio - 152, drebulės - 97, beržo - 152, juodalksnio - 123 Lt/kub. m. Popiermedžiai kainavo: eglės - 64 Lt/kub. m, pušies - 65, beržo - 74, drebulės - 58, uosio - 84 Lt/kub.m. Malkų kaina - 66 Lt/kub. m. Čia nurodytos kainos be PVM ir transporto išlaidų.

Medienos perdirbėjai jau nesiskundžia dėl žaliavinės medienos stygiaus. Tačiau, pasak Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininko Aleksandro Kravcovo, perdirbėjų netenkina vis dar aukštos medienos kainos. Jo nuomone, padėtis nevisai normali, kai pagal naujas taisykles negalima keisti kainų dažniau kaip per pusmetį. Todėl asociacijos nariai ne taip aktyviai vykdo sutartinius įsipareigojimus urėdijoms. Bet jis pripažino, kad tą sutartyse nurodytą žaliavinės medienos kiekį reikės išpirkti.

Asociacijos „Lietuvos mediena" direktorius Raimundas Bernotas neseniai „Verslo žinioms" pareiškė, kad medienos perdirbėjai negali įsigyti žaliavinės medienos iš valstybinių miškų, nes kainos juose nustatomos pagal 2008 m. aukciono rezultatus, o dabar jos gerokai kritusios. Todėl asociacijos įmonės perka medieną iš Latvijos ir Baltarusijos bei privačių miškų.

Gen. urėdo pavaduotojas G. Visalga su tokiais teiginiais nesutiktų, nes Lietuvoje mediena pigesnė negu kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, pjautinieji pušiniai rąstai sausio mėn. Lietuvoje kainavo 147 Lt/kub. m, Estijoje - 165, o Lenkijoje 170 Lt/kub. m; egliniai rąstai pas mus buvo 14 Lt/kub. m pigesni negu Estijoje ir 27 Lt/kub. m pigesni negu Lenkijoje. Panašūs ir kitų sortimentų kainų skirtumai.

Medienos pusvelčiui neparduos, bet išgyvens

Generalinės urėdijos vadovybė prognozuoja, kad pajamos už apvaliąją medieną šiemet gali sumažėti daugiau negu 150 mln. Lt. Ir jeigu taip įvyktų, visoms urėdijoms būtų paskelbtas trečiasis ekstremalių sąlygų lygis. Kaip tokiomis sąlygomis ūkininkauti, nurodyta Generalinės urėdijos sudarytame ir su visais urėdais suderintame priemonių plane. Juo vadovaujamasi sudarant kiekvienos urėdijos atskirus planus.

Mažeikių urėdas A. Paulavičius „Ūkininko patarėjui" sakė, kad pirmiausia sumažins darbuotojų atlyginimus, medienos ruošos įkainius, neties naujų kelių, nevykdys jokių statybų. Tačiau visus privalomus darbus atliks laiku ir kokybiškai.

Optimistiškai nusiteikęs Joniškio urėdas A. Abromavičius: „Premjeras siūlo veržtis diržus, kad išgyventume. Dar likusios dvi skylutės. Kovo 27 d. Lietuvos žemės ūkio universitete vykusiame bendrame Generalinės urėdijos kolegijos ir miškų urėdų nuolat veikiančio gamybinio susirinkimo posėdyje numatėme papildomų priemonių siekiant išgyventi. Ir aš tvirtai tikiu, kad išgyvensime, ko čia neišgyventi. Mūsų urėdija sunkmečiui turi sukaupusi atsargų ir todėl mums lengviau." Kalbėdamas apie iš tikrųjų nelengvą valstybinių urėdijų ir apskritai miškų ūkio padėtį gen. urėdo pavaduotojas G. Visalga tvirtai pareiškė: „Mes neplanuojame tokių medienos gamybos apimčių kaip latviai. Priešingai, nekirsime 10, gal 20 proc. nustatyto metinio kiekio. Ir tikrai apvaliosios medienos pusvelčiui nepardavinėsime."

Jo įsitikinimu, numatytos priemonės, kaip išvengti ekonominės krizės pasekmių, yra teisingos ir jau įgyvendinamos.