Naujienos

* V.Ribikauskas: Medžioklės taisyklių pakeitimų džiunglėse

Dar kojų apšilti eidamas naujas pareigas nesuspėjęs aplinkos ministras 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu D1-697 suskubo taisyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles,- rašo  laikraščio "Ūkininko patarėjas" 2009-04-01 straipsnyje "Medžioklės taisyklių pakeitimų džiunglėse" Vytautas Ribikauskas, Kauno apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo, Kauno r. medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo, Kauno r. medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijų narys.
***************************************

Nuo 2000 m. birželio 27 d., kai aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintos naujos redakcijos medžioklės taisyklės, iki šiol taisyklės keistos daugybę kartų. Tačiau atskirais ministro įsakymais taisyklėse pakeičiami tik keli žodžiai ar sakiniai, dažniausiai neturintys jokios esminės įtakos medžioklės procesui. Absurdo viršūnė pasiekta, kai gal tris kartus ministro įsakymais taisyklės taisytos prie medžiojamųjų žvėrių priskiriant šešką ir kurmį, po to juos išbraukiant iš medžiojamųjų gyvūnų sąrašo ir galop šešką paliekant medžiojamuoju žvėrimi, o kurmį pašalinant iš šio sąrašo.

Aplinkos ministerijos (AM) darbuotojai, kuruojantys medžioklės reikalus, ko gero, mano, kad kuo daugiau jie sugadins popieriaus absurdiškiems įsakymams, kuo dažniau patrukdys poną ministrą, tuo aukščiau bus vertinamas jų darbas, tuo labiau jie jausis reikalingi.

Tačiau ypač dabar, ekonominės krizės akivaizdoje, AM darbuotojai galėtų susirasti ir naudingesnio darbo. Paskutinis ministro įsakymas Medžioklės taisyklėse iš esmės taip pat nieko nepakeitė - įterptas tik vienas kitas nereikšmingas sakinys bei sujaukti per ilgus metus nusistovėję paukščių medžioklės terminai. Kurapkų, keršulių, kuoduotųjų ančių, laukių medžioklės sezonas sioklės tvarka. Mano galva, įvedus tam tikrą jų medžioklės sezoną, pvz., kaip varnoms, šiuos paukščius reikėtų leisti medžioti visoje šalies teritorijoje ir džiaugtis, kad atsirastų medžiotojų, negailinčių į šiuos paukščius paleisti brangių šūvių. Nelabai suprantama, ką norima pasakyti tokiu taisyklių 60.14 punkte įrašytu sakiniu, kad draudžiama „...medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos...".

Tikriausiai tai koks nors ne visai vykęs vertimas iš Vakarų Europos teisinių aktų, reguliuojančių medžioklę. Medžioklės taisyklėse juk yra labai griežtai nustatyti Lietuvoje galimi naudoti medžioklės būdai. Medžioklė visais kitais neleistinais būdais yra brakonieriavimas. Tad ką naujo pasako toks taisyklių papildymas? Gal tai įžanga į ketinimą ateityje neatrankiniu medžioklės būdu pripažinti varymo medžiokles? Tačiau mūsų sąlygomis varymo medžioklių apribojimas būtų esminė klaida - būtų neįmanoma tinkamai reguliuoti stirnų populiacijų gausą, todėl labai nukentėtų miško želdiniai, o daugeliui Lietuvos medžiotojų tektų atsisakyti medžioklės užsiėmimo.

Tačiau kai kurie esminiai pakeitimai dabar galiojančiose Medžioklės taisyklėse iš tiesų reikalingi. Pirmiausia reikia apsispręsti dėl medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminų ir jų kasmet nekaitalioti. Šiuos dabar galiojančius terminus iš dalies reikėtų keisti. Miškines ir akmenines kiaunes (na, ir šeškus) medžioti reikėtų nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d., nes šio mėnesio pabaigoje jau būna vaikus maitinančių kiaunių patelių.

Bebrų medžioklės sezonas turėtų prasidėti ne anksčiau nei spalio 1 d. ir baigtis ne vėliau kaip kovo 15 d. Šių žvėrelių veisimosi periodas yra gerokai ištęstas, nei nurodoma specialioje literatūroje. Spalio ir net lapkričio pradžioje dalis bebrų patelių dar maitina jauniklius, kaip ir kovo pabaigoje-balandžio pradžioje jau būna daug atvestų bebriukų. Jeigu jau mūsų aplinkosaugos biurokratai dėl savo nekompetencijos ir aklai mėgdžiodami ES teisės aktus prarado pavasarinę slankų ir didžiųjų ančių gaigalų medžioklę, tai neverta stengtis ją pakeisti pavasarine bebrų medžiokle, kaip dabar praktikuojama.

Nesuprantu, kodėl taip garbinamas mūsų gamtai visiškas svetimkūnis - ondatros. Jų medžioklės sezoną tikslinga pratęsti, leidžiant medžioti nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. ar balandžio 1 d. Visų paukščių medžiokles Lietuvoje reikėtų baigti gruodžio 1 d. Pilkųjų varnų ir kovų medžiokles reikėtų leisti nuo birželio 1 d. iki balandžio 1 d. Medžioklės terminus (nuo birželio 1 d. iki kovo 15 d.) būtina nustatyti bei medžiojamaisiais paukščiais paskelbti kranklius.

Reikia nustoti bado mirtimi marinti veisimosi metu sumedžiotų lapių, mangutų ir kanadinių audinių jauniklius, įvedant šiems plėšriesiems žvėreliams medžioklės terminus nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d. Netikslinga pilkųjų kiškių medžioklių skaičių laukuose reglamentuoti pagal medžioklės plotų vienetų dydį. Šiuo metu, kai kiškiai visur gerokai apnykę (verčiau Aplinkos ministerijos specialistai išsiaiškintų to nykimo priežastis), medžiotojai zuikių vaikytis neina ir patys nei tas dvi, nei keturias dienas. Siekiant išsaugoti bent dalį zuikių ir kitų smulkiosios faunos atstovų jauniklių, medžioklės plotuose būtina visus metus leisti šaudyti valkataujančius šunis ir kates.

9-ajame medžioklės taisyklių punkte saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą tikslinga numatyti ne kas treji, o kas penkeri metai, nes šiuo metu tokiam laikotarpiui išduodami leidimai medžiokliniams ginklams laikyti ir naudoti, vykdoma šių ginklų apžiūra.

Medžioklinius prožektorius būtina leisti naudoti visų žvėrių tykojimo medžioklėse, neapsiribojant tik šernų medžioklėmis. Medžioklėse varant tikslinga atgaivinti anksčiau leistą būdą, kai šunų (laikų) sulaikytą žvėrį turi teisę šauti tik šunų vedliai, nors šaulių linijoje stovi kiti medžiotojai. Neteko girdėti, kad medžiojant šiuo būdu būtų įvykę nelaimingų atsitikimų. Priešingai, daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta medžiojant šiuo metu labiausiai propaguojamu žvėrių tykojimo būdu. Nors laikos yra rusiškų veislių šunys, Lietuvoje jos yra pamėgtos ir šių veislių šunų medžiotojai laiko daugiausia, todėl reikėtų atsižvelgti ir į jų interesus.

Iš taisyklių 16-o punkto laikas išbraukti žodžius: „...Suaugusius elninių žvėrių patinus... gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją turintis medžiotojas". Visus žvėris turi teisę medžioti visi medžiotojai. Tapdamas medžiotoju pilietis išlaiko egzaminus ir gali atsakyti už netinkamo žvėries sumedžiojimą, o jeigu jam žinių nepakanka, tobulėti gali savanoriškai, o ne prievarta. Plėšriuosius žvėris (būtina pridėti ir fazanus iki jų medžioklės sezono pabaigos) varymo būdu tikslinga leisti medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. ne tik laukuose, bet ir mažuose, iki 300 ha, laukų miškeliuose, krūmynuose bei siaurose (iki 200 m pločio) paupių, paežerių, pamario mišku apaugusiose juostose.

Laikas atsisakyti licencijų stirnoms medžioti. Praktika parodė, kad, atsisakius licencijų šernams, audinėms, bebrams, šių žvėrelių populiacijos tik pagausėjo.

Nustatant medžiojamųjų gyvūnų (briedžių, tauriųjų elnių, danielių bei vilkų) sumedžiojimo limitus, atsisakius elninių žvėrių miško pažeidimų vertinimo, pakaktų, kad medžiotojų kolektyvų rajonų medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijoms pateikiami prašymai-siūlymai būtų derinami su miškų urėdijų specialistais, į kurių rekomendacijas turėtų būti labiau atsižvelgiama.

Vilkų sumedžiojimo limitus tikslinga nustatyti rajonams, o rajonų komisijos paskirstytų konkretiems medžioklės plotų vienetams. Taip būtų galima sumažinti šių plėšrūnų ūkininkams daromą žalą, kai vilkų būtų sumedžiojama daugiau ten, kur jų daugiau esama.

Medžioklės taisyklėse įtvirtinus tik pačias pagrindines medžioklės procesą reglamentuojančias nuostatas, esant reikalui, dėl pasikeitusių klimato sąlygų, stichinių nelaimių, ligų, epidemijų išplitimo Medžioklės taisyklių atskiri reikalavimai galėtų būti keičiami aplinkos ministro įsakymais, bet tik konkrečiam laikotarpiui, kuriam pasibaigus įsigaliotų pagrindinės, kas savaitė netaisomos Medžioklės taisyklės.

Dabar tokius dažnus, smulkmeniškus taisyklių pakeitimus medžiotojams tiesiog neįmanoma laiku susekti, keblu prie anksčiau galiojusių taisyklių punktų „lipdyti" pakeitimų ir pakeitimų pakeitimų nuostatas. Išeina kažkokios teisinių aktų „džiunglės", kuriose geriau orientuojasi nebent tik gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai (jų tokia duona), galėdami daugiau surašyti medžioklės taisyklių pažeidimo protokolų ir daugiau nekaltų medžiotojų apšaukiant brakonieriais. O Medžioklės taisyklių pakeitimai turėtų būti geriau apsvarstomi, diskutuojami medžiotojų kolektyvuose. Tuo tarpu į Kauno medžiotojų sąjungos 2008 m. vasario 25d. visuotinio narių susirinkimo kreipimąsi Aplinkos ministerija netgi nesiteikė atsakyti.