Oops!

Sorry, it looks like something went wrong and an error has occurred.
Don’t worry, it can happen to any of us.

Error: at line 712 in file /home/forest/domains/forest.lt/public_html/lib/smarty/sysplugins/smarty_internal_templatecompilerbase.php:

Message:

Syntax Error in template "a8e218a422452799203804d0b7965b6c87c2fc34"  on line 1 "<p align="justify"><!--[if gte mso 9]><xml>     12.00   </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>     Normal   0               false   false   false      EN-US   X-NONE   X-NONE                                                     MicrosoftInternetExplorer4                                                   </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                </xml><![endif]-->  <!--[if gte mso 10]> <style>  /* Style Definitions */  table.MsoNormalTable  {mso-style-name:"Table Normal";  mso-tstyle-rowband-size:0;  mso-tstyle-colband-size:0;  mso-style-noshow:yes;  mso-style-priority:99;  mso-style-qformat:yes;  mso-style-parent:"";  mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;  mso-para-margin-top:0cm;  mso-para-margin-right:0cm;  mso-para-margin-bottom:10.0pt;  mso-para-margin-left:0cm;  line-height:115%;  mso-pagination:widow-orphan;  font-size:11.0pt;  font-family:"Calibri","sans-serif";  mso-ascii-font-family:Calibri;  mso-ascii-theme-font:minor-latin;  mso-fareast-font-family:"Times New Roman";  mso-fareast-theme-font:minor-fareast;  mso-hansi-font-family:Calibri;  mso-hansi-theme-font:minor-latin;} </style> <![endif]-->  </p><p align="justify"><img style="width: 196px; height: 111px; width: 196px; height: 111px" src="[images_url]ido4ci2633.jpg" border="0" alt="" hspace="6" vspace="6" width="196" height="111" align="left" /></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">V</font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">isuomeninė nuosavybė sovietmečiu buvo tapusi pašaipos objektu, nes „visų" reiškė „niekieno", todėl vadinamosios socialistinės nuosavybės niekas netausojo, ją grobstė ir alino. Žmonės ilgėjosi privačios nuosavybės, juolab, kad vyresnioji karta dar prisiminė, kur buvo kieno žemė, miškas, namas ar kitas sovietų valdžios nacionalizuotas turtas,- teigia Žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis laikraščio <a href="http://www.zaliojilietuva.eu">"Žalioji Lietuva"</a><a href="http://www.zaliojilietuva.eu"> </a>2009 m. vasario Nr. 2 (316) straipsnyje <strong>"Ateities mišką kurkime kartu"</strong>. </font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Laikraščio 8 psl. pateikiamas R.Braziulio interviu su Miškų urėdų nuolat veikiančio gamybinio susirinkimo valdybos pirmininku, Jurbarko miškų urėdijos urėdu <strong>Faustu Bakiu.</strong></font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">********************<br />Kviečiame susipažinti: <br /></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong> </strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong>Kodėl, Jūsų nuomone, reikia išsaugoti valstybinį miškų sektorių, nors miškininkų oponentai tvirtina, kad privatus miškų sektorius ūkininkauja efektyviau?</strong></font></p><div align="justify">    </div><p align="justify"><img style="width: 407px; height: 272px; width: 407px; height: 272px" src="[images_url]i4b2vu2634.jpg" border="0" alt="" hspace="10" vspace="10" width="407" height="272" align="right" /><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Mano nuomone, taip gali kalbėti žmonės, kurie miške mato tik medieną. Ypač tai tinka dabartiniam Lietuvos privačiam miškų ūkiui, kur pagrindinis rūpestis - iškirsti ir parduoti medieną, nesukant sau galvos dėl miško atkūrimo bei jo atliekamų ekologinių, socialinių funkcijų. Pamatuoti pinigais tai, ką žmogus jaučia, išgyvena, kokias patiria emocijas ilsėdamasis miške, kokį poveikį miškas daro jo fizinei ir psichinei sveikatai, yra labai sunku.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Manau, kad dauguma žmonių miško reikšmę suvokia gana paviršutiniškai, nes kiekviena visuomenės grupė į mišką žiūri iš savo varpinės ir reiškia kategoriškus reikalavimus: vieni piktinasi  bet kokiais miško kirtimais ir mano, kad miškas turi tarnauti tik žmonių poilsiui, kiti norėtų ten matyti augalų ir gyvūnų rezervatą, dar kiti atvirkščiai - reikalauja panaikinti bet kokius gamtosauginius apribojimus ir didinti kirtimus.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Mano nuomone, šiuo metu tik valstybiniame miškų sektoriuje bandoma suderinti visiškai priešingus interesus ir ūkininkauti remiantis kompleksiniu požiūriu į mišką. Taip yra dėl to, kad buvo sukurta ir ištobulinta ūkininkavimo sistema, paremta įstatymais ir taisyklėmis, kur atsižvelgiama į ūkio ir visuomenės poreikius, gamtosauginius reikalavimus, vietines tradicijas ir kitų šalių patirtį, mokslo pasiekimus ir pan.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Kai veikia sistema, miškų ateitis nebepriklauso nuo atsitiktinumų, klaidingų žmonių sprendimų, štai kodėl būtina išsaugoti valstybinį miškų sektorių. Šiuolaikinio miškų ūkio efektyvumas turi būti vertinamas ne tik pinigais, gautais už iškirstą medieną, bet ir atsižvelgiant į išsaugotą miško gamtosauginį bei rekreacinį potencialą, kurio vertė kelis kartus viršija medienos vertę. Siekiant išsaugoti gamtosauginį ir rekreacinį miškų potencialą, Miškų įstatyme ir numatyti ūkinės veiklos apribojimai.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong> </strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong>Tai valstybiniame ar privačiame miškų sektoriuje ūkininkaujama efektyviau?</strong></font></p><div align="justify">  </div><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Praėjusių metų pabaigoje teko dalyvauti Aplinkos ministerijos inicijuotose diskusijose, kuriose dalyvavo medienos perdirbėjų, miškininkų ir privačių miškų savininkų atstovai. Bandyta išsiaiškinti, kuriame iš minėtų sektorių yra susikaupę daugiausia neišspręstų problemų. Nors diskusijose dalyvavo labai skirtingus interesus atstovaujantys žmonės, tačiau vieningai buvo nuspręsta, kad su didžiausiomis problemomis susiduria privatūs miškai, mažiau problemų medienos perdirbimo sektoriuje ir mažiausiai - valstybiniame miškų ūkyje. Galima sakyti, kad jokių esminių trūkumų valstybiniame miškų sektoriuje nebuvo nustatyta. Tokioms išvadoms nesipriešino net ir „tradiciniai" miškininkų kritikai - privačių miškų savininkų organizacijas atstovavę asmenys. Visuomenės apklausos duomenys byloja, kad Lietuvos gyventojų nuomone, Lietuvos valstybiniai miškai yra tvarkomi pakankamai gerai. Sutikite, kad bus labai sunku rasti kitą Lietuvos ūkio šaką, kurią galėtume panašiai įvertinti.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong> </strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong>Kodėl susiklostė tokia situacija?</strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Mano nuomone, tokia situacija susiklostė ne vien dėl miškininkų patriotizmo ir geranoriškumo, nes miškininkai nėra kažkokia išskirtinė Lietuvos žmonių grupė. Ir tarp miškininkų <a href="/go.php/lit/Blaivus_protas_paeme_virsu__pazabotos_va/227/1">yra visokių </a>žmonių. Kaip jau minėjau, Lietuvoje sukurta valstybinių miškų valdymo sistema, kuri remiasi teisės aktais, miškininkystės tradicijomis, išplėtota materialine baze, ištobulintu valdymo ir kontrolės mechanizmu. Realiai veikianti sistema miškininkus „įstato į vėžes", kurios užtikrina ūkio šakos plėtrą ir užkerta kelią savivalei. Šiuo metu valstybinis miškų ūkis turi visas normaliam darbui reikalingas grandis ir gali atlikti visas valstybės jam patikėtas funkcijas. Sukurta sistema taip pat yra pakankamai lanksti ir gyvybinga, sugebanti prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių ekonominių ir ekologinių sąlygų, visuomeninių pokyčių bei poreikių.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Gal tik dabartinė pasaulinė krizė yra išimtis, kurios laikotarpiu reikės ūkininkauti ypatingu režimu.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong> </strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong>O su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria Lietuvos privačių miškų savininkai?</strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Gal bus aiškiau, jei pateiksiu pavyzdžių iš <a href="/go.php/lit/_Valstybinis_poziuris_i_racionalu_misku_/1398/1">Švedijos</a>, kur ne kartą lankiausi ir susipažinau <a href="/go.php/lit/Seminaro_Privataus_misku_ukio_pletra_Lie/77/1">su tos šalies </a>privačiu miškų ūkiu.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Beveik kiekvienas Švedijos fermeris turi miško - <a href="/go.php/lit/_Naujoje_Europos_misko_savininku_asociac/1871">kai kurie </a>šimtus ar net tūkstančius hektarų. Daugelis jų gali papasakoti šimtmečių senumo savo giminės ir jos valdyto ūkio istoriją, kurios nesujaukė karai, okupacijos ir kitokios negandos. Tas miškas įaugęs į jų sąmonę, todėl jie išmano miškininkystės reikalus ir ūkininkauja šeimininkiškai, galvodami apie ateities kartas, kurios valdys tą mišką po šimto ir daugiau metų. Visi fermeriai turi miško technikos, kurią naudoja kuro gamybai ir kitoms ūkio reikmėms. Didesnės apimties darbus atlieka firmos, nes Švedijoje yra sukurta visa paslaugų sistema: miško darbų organizavimo, kirtimo, ištraukimo, pardavimo, atkūrimo ir pan. Visa tai susiformavo per šimtmečius.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">O kaip yra Lietuvoje? Vidutinė privataus miško valda - apie 4,6 ha, skurdas, <a href="/go.php/lit/_Neteisinga_kai_misko_savininkas_prilygi/916/1">žinių stoka,</a> jokios ūkininkavimo miške patirties ir jokios miško technikos. Esant tokioms aplinkybėms, atsakingai ūkininkauti ir galvoti apie tai, kas bus po 100 metų, gali tik labai sąmoningi žmonės. Todėl stengiamasi mišką kuo greičiau iškirsti arba parduoti miškų supirkinėtojams.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Mano nuomone, dėl tokios situacijos privačių miškų savininkų kaltinti nereikėtų, nes tarp jų yra nemažai senyvo amžiaus žmonių, kuriuos kartais apgauna nesąžiningi miškų supirkinėtojai, mokėdami daug mažiau, nei vertas jų miškas. Žmonės užsidengia prakiurusį stogą, o pinigų miško atkūrimui nelieka. Dauguma savininkų ir nežino, kad iškirtus mišką reikia jį atkurti.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Turės praeiti <a href="/go.php/lit/Kirsinami_misku_savininkai_/4/2">dar daug</a> laiko, <a href="/go.php/lit/_LMSA_Valdybos_2007_03_09_posedyje_svars/1329/1">kol susiformuos </a>šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis privatus miškų ūkis, o kol kas yra tik tokio ūkio užuomazgos.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"> </font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong>Tai kaip atrodys privatūs miškai ir apskritai Lietuvos miškai ateityje?</strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Viena bėda, kad miškas ne visada <a href="http://www.bmm.lt/straipsnis.cfm?id=193">atsodinamas,</a> bet dar didesnė bėda, kai atsodintas arba savaime atžėlęs miškas - neauklėjamas, todėl apauga žolėmis ir krūmais, kurie neleidžia augti vertingiems medžiams. Dėl to dalis privačių miškų gali pavirsti kemsynais, kuriuose augs menkaverčiai nenašūs medynai. Apie tai dabar niekas nekalba, o kad daugėja menkaverčių miškų - pastebėsime po 20 - 30 metų.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong> </strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong>Tačiau kartkartėmis visuomenė išreiškia pasipiktinimą, kad Lietuvos miškai baigiami iškirsti, kad kirtavietėse klesti netvarka?</strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Valstybiniai miškai tai tikrai nėra kertami taip, kad tai galima būtų vadinti naikinimu. Valstybinių miškų naudojimas yra griežtai reglamentuotas, jų kirtimų apimtis kasmet tvirtina Vyriausybė. Daugelis miškų urėdijų ne visada iškerta jiems nustatytas medienos normas.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Privačiuose miškuose kirtimai yra intensyvesni. Didesnę dalį kirtimų kerta medienos „pirkliai", kurie siekia greito pelno. Todėl jie kerta prie gerų kelių, kur patogu medieną išvežti. Kai baigs kirsti prie kelių, pradės skverbtis gilyn į miškų masyvus. Tačiau šiandien privatūs miškai intensyviausiai kertami prie kelių, todėl visuomenei susidaro įspūdis, kad baigiami iškirsti visi Lietuvos miškai.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Dar vaizdą gadina kirtavietėse palikti stuobriai, išvirtę medžiai. Dėl to miškininkus pastoviai užsipuola žurnalistai, visuomenė ir net politikai, kaltindami miškininkus apsileidimu ir netaupumu. Deja, visi valstybiniai miškai yra sertifikuoti, todėl kiekvienoje kirtavietėje sertifikuotojai reikalauja palikti 15 - 20 geriausių medžių vardan biologinės įvairovės išsaugojimo.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Vėjas vėliau tuos medžius išverčia, o miškininkai neturi teisės jų liesti. Jei malkautojai tokius medžius pavagia, tai miškų sertifikuotojai grasina miškininkams sankcijomis. Kol kas plačiajai visuomenei išaiškinti tokius dalykus yra labai sunku, nors ir stengiamės tai daryti.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong> </strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><strong>Ką daryti, kad situacija privačiuose miškuose pagerėtų?</strong></font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Mano nuomone, privačių miškų globą reikėtų pavesti miškų urėdijoms (ne kontrolę, o globą). Miškų urėdijos turi gerai veikiančias struktūras, todėl gali organizuoti privačių miškų stebėjimą, atkūrimą, gali kooperuoti lėšas miško kelių remontui, atlikti kitas paslaugas privačių miškų savininkams. Reikia tik sukurti atsiskaitymo mechanizmą už suteiktas paslaugas ir teisiškai viską įteisinti. Siūlymai kurti atskiras privačių miškų priežiūros struktūras yra nerealūs, kadangi tai kainuotų šimtus milijonų litų. Visus šiuos klausimus būtų galima <a href="/go.php/lit/__A.Gaizutis_nedarbas_kvalifikuotiems_mi/1408">spręsti kartu</a> su privačius miškų savininkus atstovaujančiomis organizacijomis. Tačiau dabar<a href="/go.php/lit/_GMU_raginama_paneigti_tikroves_neatitin/2185"> kai kurios</a><a href="/go.php/lit/_GMU_raginama_paneigti_tikroves_neatitin/2185"> </a>iš jų daugiau rūpinasi ne privačių miškų reikalais, o <a href="/go.php/lit/_GMU_raginama_paneigti_tikroves_neatitin/2185">užsiima</a> valstybinio miškų sektoriaus valdymo reforma ir griovimu. Turime<a href="/go.php/lit/_A.Gaizutis_LMSA_palaiko_siulyma_isteigt/1829/1"> daugiau bendradarbiauti,</a> o ne kaišioti pagalius vieni kitiems į ratus. Juk ir valstybinis, ir privates miškas sudaro vieną Lietuvos mišką.</font></p><div align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">     </font></div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"> </font></p>"  - Unexpected ":", expected one of: "}" , " " , ATTR

View Full Trace ↓