Naujienos

* ŪP: Apribojimai susigrąžinti žemę teisietiems savininkams saugomose teritorijose - spekuliacijai

Kiekvieną kartą, kai įstatymdaviai užsimoja patobulinti ar pataisyti teisinį aktą, susijusį su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą saugomose teritorijose atkūrimu, nerimo valandas išgyvena keli tūkstančiai žmonių. Juos už įstatymo ribų išstūmė ne tik jau dvejus metus vėtomos ir mėtomos įstatymų pataisos, bet pirmiausia Konstitucinis Teismas (KT), savo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu bei 2008 m. liepos 4 d. sprendimu įteisinęs dar vieną neteisėtą žemės saugomose teritorijose nacionalizaciją.
Besiramstydamas Konstitucinio Teismo įduotu ramentu neįgalus Seimas šlubuoja toliau, apeidamas žmonių problemas ir ignoruodamas jų likimus,- rašo  "Ūkininko patarėjo" žurnalistė Al­do­na Svirbutavičiūtė straipsnyje "Nusavinta saugomose teritorijose žemė - vėl žemgrobių taikinyje"
*******************************************************

Paskendo įstatymo pelkėje

Seimas jau beveik dvejus metus neįgyvendina Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo. Todėl sustabdytas visas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas saugomose teritorijose. Tai sukėlė teisėtą žmonių pasipiktinimą. Tose teritorijose negalimas ne tik nuosavybės grąžinimas ekvivalentiniu sklypu, bet ir asmeninio ūkio žemės įteisinimas, namų valdos žemės sklypų privatizavimas, net negrąžinama žemė natūra tiems piliečiams, kurie ją turėjo rėžiniuose kaimuose.

Pasipylus skundams ir protestams Konstitucinis Teismas dar kartą sugrįžo prie išsemtos temos ir lygiai po metų savo sprendimu apgynė sumaištį sukėlusį nutarimą – paskelbė jį galutiniu ir neskundžiamu.

Taip nuo 2007 m. mulkinami tūkstančiai žmonių, kurių teisėtus lūkesčius nubraukė KT sprendimai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, kad asmeniui vietoj kitur turėtos žemės kaip lygiavertis turtas būtų perduota nuosavybėn žemė, priskirta ypač vertingų vietovių kategorijai. Toks teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas atsirasti sunkiai kontroliuojamiems vertingų vietovių kokybiniams pokyčiams. Bet jei pilietis turėjo žemės draustinyje, o jos negalima grąžinti natūra, nes žemė yra valstybės išperkama, jam galima suteikti lygiavertį plotą kitoje saugomos teritorijos dalyje.

Tokių asmenų, atsidūrusių tarp galima ir draudžiama, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iš viso yra 1961. Jie pretenduoja į 4860 ha plotą.

Visuomeninės kraštotvarkos draugijos valdybos narys Rimantas Klimas teigė, kad tokių KT priimtų nutarimų įkaitais tapo 3140 piliečių.

„Nacionalinė žemės tarnyba parengė Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisą net su pertekliniu siūlymu dėl valstybės išperkamos žemės. Vyriausybė šias pataisas pateikė be pastabų, tarsi nebūtų nuskriaustų žmonių. Apskričių administracijos, o po to rajonų žemėtvarkos tarnybos labai operatyviai sudarė „Konstitucijai nusižengusių“ piliečių sąrašus ir juos paragino greitai apsispręsti, bet žmonės neskubėjo. Jie vis dar laukia teisėtų lūkesčių išsipildymo ir teisingumo“, – komentavo R. Klimas.

Liejasi žmonių apmaudas

Labai skaudi miškininkės Daivos Naruševičienės iš Berčiūnų kaimo Kaltanėnų seniūnijos Švenčionių rajone patirtis. Daugiau kaip prieš 20 metų ji su šeima apsigyveno ir dirbo pagal paskyrimą Švenčionyse. Nusipirko sodybą, įsigijo asmeninio ūkio žemės. Iš savo tėviškės Utenos rajone atsikėlė dar 2 ha senelių žemės. Sklypas pamatuotas, sukalti riboženkliai, brėžiniai nubraižyti, o nuosavybė neįteisinta. Uždėjo leteną KT sprendimas. Tos žemės šeima ir nebegaus, nes, kaip išaiškino KT, nacionalinio parko teritorijoje to daryti nevalia.

„Žemę aš noriu susigrąžinti ne pramogai ar parduoti. Mums ji reikalinga, kad galėtume išgyventi. Jeigu bus nuspręsta ją grąžinti ne saugomoje teritorijoje, o už keliolikos ar keliasdešimt kilometrų, tai ten juk karvės nepaganysi ir bulvių nepasodinsi. Žemė kaime turi būti prie sodybos. Dabar pretenduojamą susigrąžinti žemę nuomoju, ją dirbti galiu, o nuosavybės įteisinti negaliu.

Besikeičiantys įstatymai verčia manyti, kad nuoma bet kada gali būti nutraukta ir mūsų šeima nebeturės iš ko gyventi. Ne dėl mano kaltės, o dėl įvairių priežasčių užsitęsus žemės reformai man žemės negrąžino. Visąlaik buvau tikra įstatymo teisingumu ir matininkų neskubinau, laukiau. Dabar laukti nebegaliu, nes jei tylėsiu, tai niekas ir neišgirs kaimo žmogaus skausmo“, – rašo laiške Seimui D.Naruševičienė.

To paties Švenčionių rajono Pabradės seniūnijos Padubinės kaimo gyventojų vardu į Seimą kreipėsi Albinas Pilipauskas. Pasak jo, daugelis gyventojų ne savo valia atsidūrė tose vietovėse, kurios šiandien vadinamos saugomomis teritorijomis.

„Šiai piliečių kategorijai neketinama grąžinti nuosavybės, mat jie buvo pasirinkę netinkamą gyvenamąją vietą ir nacionalizacijos metu gyveno ne ten, kur dabar juos norėtų matyti įstatymo projektų rengėjai. Dar tvirtinama, kad nuolatiniams kaimo gyventojams grąžinus žemę iškils didžiulis pavojus saugomoms teritorijoms. Toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai demonstruoja, kad Lietuvoje piliečiai yra diskriminuojami, skirstant juos pagal rūšį, jų nuolatinę gyvenamąją vietą priskiriant rezervatui, kuriame nėra teisingumo. Jei minėti projektai taptų įstatymais, tai liudytų sovietų nacionalizacijos įteisinimo faktą“, – įsitikinęs A.Pilipauskas.

Valstybės išperkama - spekuliacijai

Eugenijus Čerkesas iš Švenčionių rajono Pabradės seniūnijos Bekepurių kaimo įsitikinęs, kad Konstitucinio Teismo išaiškinime įkurdintas naujas apribojimas negrąžinti gyventojams „tik už valstybės išperkamą“ žemę, padvelkė korupcijos smilkalais. Pasak jo, šis ribojimas realiame gyvenime reiškia tik absoliutų draudimą atsikelti atgaunamą žemę prie savo sodybos.

„Žemgrobiams sudaryta bene paskutinė galimybė pasinaudoti sugalvotu apribojimu „už valstybės išperkamą žemę“. Tarsi siekiama įstatymu užtikrinti, kad saugomų teritorijų gyventojai netektų dabar turimos teisės susigrąžinti prie sodybos esamą, tinkamą ūkininkauti laisvo fondo žemę. Daugeliui jau suformuoti sklypai, paženklinti riboženkliai, bet niekaip žemėtvarkininkų neužbaigiami patvirtinti nuosavybės dokumentai.

Ką tai atskleidžia? Dar vieną būdą papildyti kišenes superkant pusvelčiui žemes, o perparduodant keleriopai brangiau. Kas gali paneigti, kad to ir laukia profesionali suinteresuota grupuotė, valdanti informaciją tarnybiniam naudojimui apie gamtinius išteklius, planuojamus aplinkkelius, geležinkelių magistrales, vėjo jėgainių statybas ir perspektyvias vietas šalia miestų ir miestelių? Supirkus sklypelius galima formuoti didelius sklypus strateginėse vietose, keisti žemės paskirtį ir pan. Žemė tokiose vietose kainuos šimtus tūkstančių“, – aiškino E. Čerkesas, kurio išsakytus nuogąstavimus praėjusio trečiadienio posėdžiuose atmetė Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų nariai.

Draudimai - tik paprastam žmogui

Kodėl iš pirmo žvilgsnio visai nesudėtinga žemės grąžinimo bei įteisinimo problema saugomose teritorijose išaugo iki absoliutaus neįgalumo ją išspręsti? Prieš tai dirbęs kur kas įgalesnis parlamentas taip pat pasimetė spręsdamas šį klausimą. Praėjusios kadencijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius širdį ir sielą sudėjo, kad nors kiek pajudėtų kaimo žmonių reikalai. Suvokęs, kad interesų klanai neįveikiami, jis kategoriškai atsisakė kandidatuoti į Seimą.

Ką daro šis Seimas? Svarsto, ieško, klauso, imasi iniciatyvos, tačiau tik ne iš to galo. Jie problemą gvildena komitete, balsuoja, bet jų siūlomos pataisos tik pagilins ir praplės skriaudų ratą. Kodėl parlamentarai nesprendžia klausimo iš esmės? Tiksliau nenori pamatyti to, kas svarbiausia. Vienas kitas mato esmę, bet garsiai įvardyti neskuba.

Visi, kas moka, skaito Konstitucinio Teismo bent du nutarimus bei aiškinimus. Ir nedaro nė žingsnio pasigilinti, ar KT nesuklydo. Mano gausybės pašnekovų įsitikinimu, laikas pasakyti, kad ir KT galėjo suklysti, aiškindamas, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Klaidas galima ir reikia taisyti, o nesilaikyti jų aklai įsikibus.

Šiandien kalbame apie tai, kas draudžiama ir neleistina paprastam kaimo žmogui, gyvenančiam saugomose teritorijose. Bet nekalbame apie totaliai galiojančią leidimų sistemą turtingiesiems. Saugomose teritorijose žemės atgauti negali paprastas žmogus, o bankininkai prie vieno ežerėlio išsistatė visą bankininkų kaimą. Jiems niekas nedraudžia statyti rūmus ir pilis. Kitame rajone tveriasi ir teisėjų kaimelis... Gal vardan to ir pasiklystama įstatymų džiunglėse?

Paskutiniai atodūsiai

Praėjusią savaitę bent du Seimo komitetai svarstė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. Aplinkos apsaugos komitetas nebuvo vieningas. Tad jo narė Danutė Bekintienė dalyvavo aptariant šias pataisas Kaimo reikalų komitete. Čia vyko klausymai. Seimo narės D.Bekintienės siūlymas bent kiek praplėšė stingulį, aptariant problemas.

Jos įsitikinimu, visi įstatymai turi tarnauti žmonėms. Ją papiktino Prezidento patarėjo Dariaus Vilimo siūlymas „uždaryti klausimą“, nes viskas aišku, tereikia pasiremti Konstitucinio Teismo aiškinimais. Padėtį puolė švelninti kitas Prezidento patarėjas Česlovas Atkočaitis. Bet ir jo akcentas buvo KT nutarimas. Savo pasiūlytas pataisas gynė Nacionalinės žemės tarnybos Teisės skyriaus vedėja Jelena Liaskovskaja ir Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas.

Į klausymus buvo pakviesti ir norintieji atgauti žemę. Judita Musteikytė ir Gediminas Šireika iš Tauragnų pasiklausė, ką aiškina Seimo nariai, Prezidentūros darbuotojai. Po valandėlę trukusio aptarimo J.Musteikytė konstatavo, kad vėl eilinį kartą vyko formalus pašnekesys.

„Juk net svarstymo darbotvarkėje įrašytas tas pats įstatymo variantas, nepakeitus nė taško. Mums liūdna matant, kaip valstybės žmonėms nerūpi jos piliečių godos ir skriaudos. Tiesiog buldozeris stumia mus tolyn nuo tikėjimo savo valstybe“, – sakė moteris, kuriai klausymo metu nebuvo leista net kiek išsamiau išsakyti problemas. Jie viską žino geriau?