Naujienos

2009 - 03 - 17

*LŽ: toliau blogėja medienos pramonės ir valstybinių miškų urėdijų būklė

 

Perdirbėjų teigimu,  kone per pusę sumažėjo  lietuviškos medienos gaminių gamybos mastai - dėl itin smarkiai sumažėjusios paklausos šalies bei eksporto rinkose.  Vos pulsuojančioje vidaus rinkoje tiek miškininkai, tiek medienos perdirbėjai baiminasi bankrotų bangos,- situaciją anazuoja dienraštis "Lietuvos žinios" Nr.61 (12288) 2009-03-17  Eglės Kapočiūtės straipsnyje "Medienos perdirbėjai neteko pirkėjų".

Straipsnyje analizuojama  toliau blogėjanti medienos pramonės ir valstybinių miškų urėdijų būklė. Kaip sudėtingomis rinkos sąlygomis rengiasi tvarkytis Generalinė miškų urėdija, žurnalistei pasakoja generalinis urėdas B.Sakalauskas.
*********************************

Kviečiame susipažint su šia straipsnio dalimi:

[.....]

Karpys biudžetą

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas  teigė, jog pajamos už parduodamą medieną sumažėjo apie 50 procentų. Pasak jo, 2008 metų sausį medienos buvo parduota už 41,9 mln. litų, o 2009 metų tą patį mėnesį - už 21,8 mln. litų.

Smarkiai sumažėjo ir parduodamos medienos kainos. "Pernai lapkritį vidutinė kaina buvo 103 litai už kubinį metrą. Palyginti su ankstesniais metais, ji jau buvo sumažėjusi apie 20 proc., o dabar kaina nukrito iki 90 litų už kubinį metrą. Kainų kritimą lemia sumažėjusi spygliuotų rąstų paklausa. Jie buvo naudojami statybose, o šių mastai dabar yra sumažėję apie 70 procentų. Šiuo metu paklausą turi pigesnė mediena, t. y. malkos, plokščių mediena, popiermedžiai ir smulkieji rąstai. Daugiau mažinti kainų neįmanoma, be to, sumažinus norimo rezultato nepasiekiama. Bandėme kalbėtis ir su perdirbėjais apie kainų mažinimo įtaką pirkimui, tačiau iš jų aiškaus atsakymo negavome. Be to, prekybos medienos gaminiais centruose pastebėjome, kad kainos nesiskiria nuo praėjusių metų. Todėl manome, kad žaliavos piginimas įtakos rinkai neturi", - dėstė generalinis urėdas.

B.Sakalauskas patikino, kad jau rugpjūčio mėnesį buvo parengę du krizės valdymo plano variantus. Šis planas skirtas sudėtingoje padėtyje atsidūrusioms šalies miškų urėdijoms gelbėti. Pašnekovas prisipažino, kad rengiant planą nesitikėta, jog krizė pasieks tokį mastą. Šiuo metu mažinami darbuotojų atlyginimai, transporto ir kitos išlaidos.

"Visas išlaidas mažiname iki 30 proc., o kai kurias investicijas į kelius ar remonto darbus sumažinome iki 50-70 procentų. Atlyginimus sumažinome jau 23 proc., bet svarstome galimybę dar juos mažinti - iki 30 procentų. Ir dar kartą peržiūrėsime visas, ypač ne būtiniausias, išlaidas", - vardijo išlaidų mažinimo priemones generalinis urėdas.

Anot jo, nebus mažinamas tik miškų želdinimo, atkūrimo, veisimo darbams skirtas biudžetas. Apie 20 proc. mažiau bus auginama sodmenų, nes mažėja jų paklausa. Nemažės lėšų ir priešgaisrinei apsaugai. "Metams priešgaisrinei apsaugai reikia vidutiniškai apie 6-8 mln. litų. Tikimės, kad žemdirbiai pavasarį degindami žolę nepridarys papildomos žalos
", - pabrėžė jis.

Lenkijos pasienyje lengviau

Lietuvoje yra 42 miškų urėdijos ir, pasak B.Sakalausko, jų padėtis yra nevienoda. "Tai priklauso ne tik nuo sugebėjimo dirbti, bet ir nuo konkurencinių sąlygų. Sunkiausiai verčiasi šiaurinės šalies urėdijos, esančios Latvijos pasienyje. Mat kaimynai dabar pardavinėja medieną nesuvokiamai mažomis kainomis, t. y. apie 20-30 proc. pigiau nei mes. Be to, Vyriausybės sprendimu į rinką paleis dar papildomai 2 mln. kubinių metrų medienos, nesvarbu, kokia kaina. Tuo metu Estijoje ir Lenkijoje mediena parduodama apie 10-12 proc. brangiau nei Lietuvoje, todėl urėdijos, esančios šalia Lenkijos pasienio, laikosi kiek geriau. Mažiau nuostolių turėdamos dirba ir pajūrio urėdijos", - kalbėjo generalinis urėdas.