Naujienos

* AM sprendžiama, ar uždrausti miško kirtimus visuose miškuose pavasario-vasaros laiku

 2009-04-02

Šiandien, 2009-04-02 10 val.,  Aplinkos ministerijoje vėl buvo svarstomi aplinkosaugininkų siūlymai uždrausti  miško kirtimus visuose miškuose pavasario-vasaros laiku. Ministerija, reaguodama į bendraminčių paukščių  mylėtojų G.Varno ir A.Knystauto  inicijuoto judėjimo "Už gamtą" kategoriškus reikalavimus, spaudoje keliamą ažiotažą, parengė Miško kirtimo taisyklių kompromisinį projektą, kuris šiandien buvo svarstomas dalyvaujant aplinkos viceministrui Ramūnui Kalvaičiui.

Kad toks sprendimas tiesiogiai paliestų apie 70 tūkst. miškų sektoriaus dirbančiųjų ir apie 232 tūkst. privačių miškų savininkų interesus- lyg ir užmirštama. Neprisimenama, kad ir dabar Lietuvoje yra ribojami miško darbai (kirtimai) saugomose teritorijose nuo kovo 1 d. iki  liepos ar rugpjūčio mėn.(paukščių perėjimo ir žverelių jauniklių vedimo laiku). O tokių plotų priskaičiuojama virš 800 tūkst. ha. Pavasarinio miškasodžio metu kirtimai irgi beveik nevykdomi.

LMSA susilaukiame paklausimų - ar tai tikrai reikalinga, ko siekiama, ar tai tikrai duos laukiamų rezultatų.  Argumentus ir faktus apie galimo populistinio sprendimo žalą pateikia LMSA pirmininko pavaduotojas, didelę praktinę patirtį turintis miškininkas, bendrovės „Miško darbai“ vadovas Vidmantas Jusas .

Kviečiame susipažinti ir išsakyti savo nuomonę.

Lietuvos miško savininkų asociacija

********************************

Posėdžio akimirkos:

 Pradėdamas posėdį Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas pabrėžė, kad priimant sprendimus dėl miškų naudojimo politikos būtina vienodai atsižvelgti į visus 3 darnų vystymąsi užtikrinančius veiksnius: aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius.

Judėjimo "Už gamtą"  aktyvistai Algirdas Knystautas (stovi) ir Tomas Kovera (sėdi) pasidžaugė, kad šiandiena sueina 30 metų sukaktis, kai ES priemė paukščių apsaugos direktyvą (ES Paukščių direktyva buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d.). Judėjimo aktyvistai pabrėžė, kad norėtų kirtimus uzdrausti  5-6 mėn, bet  ir 2 mėnesių variantas būtų galimas. Jie argumentavo savo siūlymų pagrystumą tuo, kad (pasak aktyvistų):

 Siekdami įtvirtinti savo siekius judėjimo „Už gamtą" aktyvistai   organizuoja protesto akciją prie Vyriausybės rūmų V.Kudirkos aikštėje. Akcija vyks š.m. balandžio 14 dieną, 12.30 val.

 PMSA direktorius Rytis Kukiešis atkreipė pasitarimo dalyvių dėmesį, kad miškuose  paukščių daugėja (pavyzdžiui, žvirblinių pelėdų pagausėjo net 5 kartus), kas rodo palankią gamtai ūkininkavimo praktiką. Tad įvedant naujus draudimus ar apribojimus reiktų žinoti-ko siekiama realiai.
UAB "Bionovus" generalinis direktorius Vygantas Kraujalis pabrėžė, kad įvedant papildomus ūkininkavimo apribojimus tai reikia daryti prisiimant atsakomybę už pasekmes ir privatiems savininkams valstybė tokiu atveju privalo pilnai kompensuoti patiriamus nuostolius.

 Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Darius Stončius išsakė jo atstovaujamų aplinkosaugininkų poziciją, kad kompensavimas už įvedamus aplinkosauginius apribojimus yra nepriimtinas iš principo. Pasak D.Stončiaus, "kompensavimas- ydingas iš esmės", ir todėl apie tai net neturėtų būti kalbama. Jo nuomone, aplinkosauginiai draudimai prisideda prie gamtos išsaugojimo Žemėje ir už juos neturėtų būti mokamos jokios kompensacijos, nes visi gyvename toje pat planetoje. D.Stončius teigė, kad Lietuvoje ženkliai mažėja saugomų rūšių paukščių (pavyzdžiui, juodojo gandro) ir kad miškuose per mažai paliekama negyvos medienos, būtinos bioįvairovei.

Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktorius dr.Paulius Zolubas konstatavo, kad "draudimai - tarybinės autoritarinės sistemos palikimas", ir kad "norint išsaugoti rūšį, reikia saugoti būtent rūšį ir jai vystytis palankią ekosistemą,  o ne pavienius individus". Todėl P.Zolubą stebina aplinkosaugininkų teikiami reikalavimai drausti sanitarinius kirtimus, kadangi sanitarinių kirtimų paskirtis yra išsaugoti mišką, kaip ekosistemą.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis pabrėžė, kad visumoje  teigiamai vertina visuomeninių judėjimų aktyvumą, nes tai prisideda prie žmonių pilietiškumo ugdymo ir verčia valstybines institucijas derinti priimamus sprendimus su visuomene.  Teigiamai vertintina ir tai, kad Lietuvos žmonės noriai palaiko gamtosaugines idėjas,   pritaria keliamoms aplinkosauginėm iniciatyvom. Tad  judėjimo "Už gamtą" eskaluojama priešprieša tarp miškininkų  veikos ir paukščių apsaugos kyla greičiausiai iš situacijos nežinojimo. Stebina ir agrumentai, kuriais vadovaujantis norima naujų draudimų įvedimo, ypač siekis įvedinėti draudimus tik tam, kad lengviau būtų 'sukontroliuoti plūklo garsą' !(?)   Kaip galima priešpastatyti  miškininką ar miško savininką laukinei gamtai ir visada vaizduoti juos esant gamtos niokotojais? Jų tarpe mylinčių gamtą yra tikrai ne mažiau už miestiečius aplinkosaugininkus, o netgi atvirkščiai. Jie kelia inkitls ir įrenginėja lizdavietes paukščiams, žinodami apie perinčius saugomus paukščius aplenkia tas vietas vykdydami ūkinius darbus.  Šiuo metu galiojančios pagrindinių kirtimų ir ugdomųjų kirtimų taisyklės visose saugomose teritorijose, kurios Lietuvoje apima trečdalį miškų, ir nacionaliniuose parkuose draudžia ugdomuosius kirtimus nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., o pagrindinius kirtimus nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 d. Be to, apie retų paukščių lizdavietes 100 m spiduliu, o kai kuriais atvejais ir didesniu, draudžiami bet kokie kirtimai. Kurtinių tuoktavietėse draudžiami kirtimai rudenį iki pat žiemos.  Botaniniuose draustiniuose, saugomų augalų radimvietėse galima kirsti tik esant įšalus gruntui.  Taigi, draudimų jau dabar yra pakankamai, kad būtų išsaugotos unikalios rūšys. Atskirų pavienių paukščių lizdai kartais žūva kirtimų metu, bet juk palyginus su žemės ūkiu tas skaičius labai nedidelis ir nesudaro grėsmių saugomų rūšių išlikimui. A.Gaižutis siūlė ornitologamsdaugiau dėmesio skirti konkrečių lizdaviečių išsiaiškinimui apie tai informauojant miškininkus ir miško savininkus. Nustačius perinčių saugomų paukščių vietas ir šiuo metu yra užtektinai įstatymų, kad perėjimo metu riboti tose vietose kirtimus. Tad derėtų nukreipti bendras pastangas esamų įstatymų laikymuisi, o ne vis naujų draudimų įvedinėjimui.Taipogi A.Gaižutis pristatė LMSA pastabas dėl Aplinkos ministerijos parengto Miško kirtimo taisyklų projekto. Su paskutiniais 2009-03-26 LMSA siūlymais AM rengiamam Kirtimo taisyklių projektui galite susipažinti čia...>>>

Miškų ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Rauka pakvietė siekti miškininkystėje darnos; jis pasiūlė pirmiausiai rūpintis žmonėmis, kurie jau žūsta dirbdami miške dėl medynuose paliekamo per didelio sausuolų kiekio (prisimenant Ukmergės urėdijoje prieš keletą metų vykusį atsitikimą, kai miškininkas žuvo ant jo užkritus sausuoliui)

....

LMSA inf.