Naujienos

Aplinkos ministro G.Kazlausko atsakymas: Tam tikros miškų ūkio sektoriaus valdymo reformos neabejotinai pribrendusios. Prasidėję ekonominiai sunkumai ir sąstingis medienos rinkoje tik dar labiau išryškino miškų ūkyje susikaupusias ir ilgai nespręstas problemas. Žinoma, jos kiek skirtingos valstybiniuose ir privačiuose miškuose, viešojo administravimo srityje.

Nors valstybiniai miškai Lietuvoje apskritai tvarkomi gerai, šiuos miškus tvarkančios valstybės įmonės – miškų urėdijos – labai smulkios (tokių jau seniai nebėra nė vienoje ES valstybėje), turinčios skirtingą, subjektyviais, o ne objektyviais ekonominiais kriterijais nulemtą potencialą, tarp jų egzistuoja didelės disproporcijos administruojamo valstybinių miškų ploto, darbuotojų skaičiaus ir jų atlyginimų, investicijų į miškus ir infrastruktūrą požiūriais. Nenormaliai atrodo ir išpūstas miškų urėdijų administracijos darbuotojų skaičius, kai tuo metu  iesiogiai miškuose dirbančių girininkijų specialistų kai kur sumažėjo iki kritinės ribos. Nemažai miškų urėdijų jau dabar susiduria su mokumo problemomis. Pasigilinus į šį sektorių, keistai atrodo, kad, priešingai  nei  daugelyje  Europos  valstybių,  miškų  urėdijos iki šiol nemokėjo jokio tiesioginio mokesčio už valstybės miško išteklių naudojimą. Todėl tokio mokesčio įvedimo klausimas, kai visa valstybė susiduria su finansiniais sunkumais, bendrame miškų urėdijų ilgalaikio ekonominio gyvybingumo kontekste taip pat turi būti svarstomas neatidėliojant.

 
Kalbant apie privačius miškus, kuriuose vyrauja smulkios valdos, būtina užtikrinti tinkamą šių miškų apsaugą, priežiūrą, atkūrimą ir racionalų miško išteklių naudojimą. Visų pirma į miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų sistemą reikia integruoti miškininkavimo smulkiose valdose specifiką, plėsti miško savininkų mokymo, konsultavimo ir miškininkavimo paslaugų jiems teikimo sistemą, kiek įmanoma šias funkcijas priartinant prie pačių miško savininkų. Būtina suteikti impulsą miško savininkų kooperacijai, kuri iki šiol veikia labai vangiai. Reikia peržiūrėti ir kiek galima supaprastinti ES paramos pagal Kaimo plėtros programą teikimą privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams. Tikslinga peržiūrėti kompensacijų už ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose teikimo privačių miškų savininkams tvarką. Svarstytinas ir klausimas dėl kai kurių apribojimų, trukdančių miško savininkams laisviau disponuoti savo miško valdomis, sušvelninimo.

 
Iš pirmo žvilgsnio keistokai atrodo ir tai, kad šiuo metu miškų ūkio sistemoje funkcionuoja nemažai smulkių viešojo administravimo funkcijas vykdančių miškų ūkio institucijų (biudžetinių įstaigų).

 
Todėl, matydama šias problemas ir kitus spręstinus klausimus, Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi tikslą – numatyti miškų ūkio pertvarkymą, siekiant ūkininkavimo efektyvumo. Parengtame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane suformuluotas uždavinys numatyti miškų ūkio pertvarkymą, sudarantį prielaidas darnaus miškininkavimo plėtrai visų nuosavybės formų miškuose. Sieksime sudaryti teisines ir institucines prielaidas privačių miškų tvarkymo, konsultavimo, mokymo paslaugų teikimui teritoriniu principu bei įgyvendinti ūkiniu ir valdymo požiūriais veiksmingą miškininkavimo valstybiniuose miškuose modelį, numatantį valstybės įmonių, miškų urėdijų stambinimą, pertvarkant jas į gyvybingus miškininkavimo valstybiniuose miškuose vienetus.

 
Pagaliau, kalbėdamas apie galimas valdymo reformas, norėčiau pabrėžti, kad, siekdami realizuoti šiuos svarbius strateginius tikslus, esame pasirengę visus klausimus viešai ir atvirai aptarti su specialistais, miškų mokslo ir mokymo institucijų, miškininkus bei miško savininkus vienijančių nevyriausybinių organizacijų atstovais, kad priimami sprendimai būtų racionalūs ir naudingi valstybei, miškams, juose dirbantiems miškininkams ir miško savininkams.

www.bmm.lt