Naujienos

„Teisinių galimybių naikinti regioninį parką šiuo metu nėra“, – sakė Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis. Prieš gyvenimą regioninio parko teritorijoje sukilę krekenaviškiai nepatenkinti, kad varžomos jų teisės: sudėtinga pradėti statybas, negalima dalyti sklypų, griežtai nustatytas statinių aukštis ir užstatomas plotas. Regioninio parko reglamento gyventojai turi laikytis ir tverdami tvoras bei rinkdamiesi namo apdailą.

Pokyčiai geri

S.Glinskis, rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas ir ekologė Sigita Biveinienė krekenaviečius supažindino su Krekenavos regioninio parko veiklos reglamento pakeitimais. Pasak specialistų, šiuo metu galioja senasis reglamentas, tačiau naujasis, jei bus priimtas, leis žmonėms kvėpuoti laisviau.

„Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybė sutinka ieškoti kompromisinių sprendimų, mums pavyko išsiderėti nuolaidų, – sakė S.Glinskis. – Dabar situacija yra tokia, kad arba naujajam reglamentui rajono Taryba pritars ir galėsite gyventi laisviau, vykdyti statybas, arba gyventi pagal dabartinį reglamentą, kuris numato daugiau suvaržymų.“

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos pavyko išsiderėti rajono Savivaldybės specialistams, yra tai, kad norint vykdyti statybas nebebus reikalaujama žemės turėti vientisame plote. Jei bendras žemės plotas atskirais sklypais bus didesnis nei 70 hektarų, pastatais užstatomas plotas bus leidžiamas iki 4000 kvadratinių metrų. Numatyta ir nuolaidų naujakuriams. Sodybai kurti nebūtina turėti 5 hektarus žemės, būtinas plotas sumažintas dviem su puse karto.

Dalyti žemės sklypų regioniniame parke negalima. Su šia problema susiduria tėvų palikimo negalintys pasidalyti vaikai. S.Glinskis žada, kad dienos šviesą turėtų išvysti ir tokia pataisa.

Įžvelgė nusižengimų Konstitucijai

Svečių kalbos gerokai supykdė suvaržymų nuvargintus krekenaviečius. Mažiausiai kaltiems rajono Savivaldybės atstovams teko išklausyti ir kaltinimų atstovavimu Saugomų teritorijų tarnybos interesams, ir krekenaviškių skaldymu. „Ar jums neatrodo, kad šis reglamentas kertasi su Konstitucija? Kodėl mūsų žemėje turi kažkas šeimininkauti ir nurodyti, kur tualetą, o kur sandėliuką statyti? – pasipiktino Andrius Laurenčikas. – Į kolūkį stojant ir tai reikėjo pareiškimą rašyti, o į regioninį parką visus suvarė be mūsų žinios ir dar zonomis suskirstė.“

„Teisinio pagrindo naikinti regioninį parką šiuo metu nėra, todėl šių dabar nespręsime“, – atrėmė S.Glinskis. Rodų kaimo gyventojas Stanislovas Budavičius norėjo žinoti, kodėl sėkmingai vyksta Krekenavos regioninio parko lankytojų centro statybos, kai tuo pat metu norintys pradėti statybas vietiniai žmonės turi nueiti kryžiaus kelius. S.Glinskis paaiškino, kad šiuos klausimus sprendžia aukštesnių institucijų valdininkai.

„O kodėl šis susitikimas buvo surengtas slaptai? – nenurimo S.Budavičius. – Pakelkite rankas, kuriuos seniūnas pakvietė, o ne atsitiktinai sužinojote – taip, kaip aš.“ Kai salėje pakilo vos šešios rankos, S.Budavičius pareiškė supratęs ne čia pataikęs ir pasuko pro duris. „Aš turiu rimto darbo“, – į kvietimą nesikarščiuoti atsakė išeidamas.

Įstatymus galima apeiti

Kryžiaus kelius dėl ūkinės veiklos suvaržymų einantis ūkininkas Saulius Račkauskas mano, kad reglamentas turėtų būti rengiamas iš naujo ir leista su juo susipažinti žmonėms. „3500 kvadratinių metrų jau turiu užstatęs, statybas planuoju plėsti, todėl tarp manęs ir regioninio parko vyksta raštų kalba, – sakė ūkininkas. – Dėl to gaištu laiką ir patiriu nuostolių.“

Kai S.Račkauskas garsiai perskaitė jam atsiųstą raštą, ne vienas salėje sėdėjęs ūkininkas griebėsi už galvos – tokia nesuprantama jiems pasirodė valdiška kalba.

„Parke ribojamas statinių aukštis, o štai statomas apžvalgos bokštas tikrai aukštesnis, bet jis pavadintas regykla ir tokį statyti galima, – sakė S.Račkauskas. – O jei aš bokštą statysiu ir paskirtyje nurodysiu, kad tai bus regykla, į kurią važiuos turistai, taip pat leidimą statyboms gausiu.“ S.Glinskis sutiko, kad toks įstatymo apėjimas užsienio šalyse ne naujiena. „Žinau atvejį, kai ūkininkas apžvalgos aikštelę įrengė ant šienainio bokšto. Todėl manau, kad ir pagal mūsų įstatymus tai būtų leidžiama“, – neslėpė S.Glinskis.

Tam, kad Krekenavos regioninio parko reglamentas turėtų būti rengiamas iš naujo, pritarė ir A.Laurenčikas. „Tada ir bus nustatyta, kur šernas turi gulėti, kur skruzdėlytė, o kur žmogui vietos palikta“, – kandžiai juokavo krekenavietis.

Primena baudžiavą

Susirinkę gyventojai norėjo žinoti, kokiu pagrindu nustatomos Krekenavos regioninio parko ribos , kodėl vieni objektai išbraukiami, kiti įrašomi.

„Kas tas ribas nubraižė – ar Dievulis pirštu pamojo,ar kas su malūnsparniu praskrido, – ironizavo bendruomenės „Žėlupė“ pirmininkė Stanislava Glemžienė. – Kodėl kai kurios atskiros sodybos iš parko teritorijos išbraukiamos. Norėtume žinoti, už kokią pinigų sumą tai daroma, mokėtume kiekvienas.“

S.Glemžienė sakė nesuprantanti, nuo ko saugoma Antano ar Petro ariama žemė – nejau nuo jų pačių? Tai, kad ūkininkas jaučiasi kaip nusikaltėlis, o kiekvienas jo žemėje esantis vabalas suskaičiuotas – primena baudžiavą. „Nepamirškim senos patarlės, kad po vieną virbą šluotą labai lengva sulaužyti, todėl jei leisimės dorojami po vieną, turėsim pasiduoti“, – kalbėjo S.Glemžienė.

Kad sunku suprasti, kur yra regioninio parko ribos, neslėpė ir Krekenavos bei Upytės seniūnai Jonas Ulis ir Albinas Skeiverys. „Jeigu net seniūnai nežino, apie tai reikia su jais atskirai kalbėti per seniūnų pasitarimą“, – pasipiktino Žemės ūkio skyriaus vedėjas V.Kriaučiūnas. J.Ulis atrėmė, kad ne šiaip sau nežino, bet ribos kinta, todėl tikrai sunku susigaudyti.

Iniciatyvinės grupės Krekenavos regioniniam parkui panaikinti vadovas Romas Kiltinavičius pabrėžė, kad žmonės tebesilaiko tos pačios krypties ir nenuleidžia rankų, kad parko statusas būtų panaikintas. „Tačiau sutinkame ir mes leistis į kompromisą: tegul parkas saugo Nevėžį su visomis nešienaujamomis pakrantėmis, bet tegul palieka ramybėje žmones“, – pabrėžė R.Kiltinavičius.

„Tik jokiu būdu iš saugomų objektų neišbraukite Naujarodžių bendrabučio – raudonai apibrėžkite, kad visi žinotų, kokį objektą turime“, – apie siaubą keliantį pastatą replikavo A.Laurenčikas.