Naujienos

* NMA: renkamos paraiškos naujų miškų įveisimui pasinaudojant ES finansine parama

www.nma.lt

Nuo 2009m. vasario 17 d. iki balandžio 17 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose skyriuose renkamos paraiškos pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Žemė turi būti deklaruota

Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ parama mokama už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemės apsodinimą mišku. Ūkininkų ar kitų valdytojų valdoma geros agrarinės būklės žemė turėjo būti deklaruota dvejus metus iki paraiškos pateikimo. Apželdinamas plotas negalės būti mažesnis kaip pusė hektaro. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai veisiamas miškas taps jau esamo miško dalimi.
Pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramą gali gauti apleistos žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės savininkai bei valdytojai.

Būtinas leidimas miškui įveisti

Ūkininkai, norintys gauti paramą miško įveisimui ar jo priežiūrai, iki paraiškos paramai gauti pateikimo turi būti užsiregistravę bei atnaujinę valdos duomenis Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Taip pat pareiškėjai iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus turi gauti leidimą miškui įveisti ne miško paskirties žemėje.
Žemdirbiai turėtų įsidėmėti, jog su paraiška svarbu pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris atitiktų miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Šiame plane turi būti numatyta viename kadastriniame sklype apsodinti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių ir krūmų rūšių nuo visų sodinamų medžių ir krūmų kiekio.
Miško įveisimo išmoka paramos gavėjui bus skiriama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško pasodinimo, atsižvelgiant į tai, kada bus baigti želdinimo darbai. Norint ją gauti NMA teritoriniams skyriams reikės pateikti iš Regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros gautą dokumentą, liudijantį, kad miškas pasodintas pagal visus reikalavimus.

Išmokos dydis – nuo miško sudėties

Visi atitikę keliamus reikalavimus gaus vienkartinę miško įveisimo išmoką. Didžiausia parama, t.y. 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų, bus kompensuojama tiems, kurių planuojama apželdinti žemė yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kitiems bus kompensuojama 70 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų. Paramos dydis labiausiai priklausys nuo apsodinamo žemės ploto ir pasirinktų sodinti medžių rūšių.
Didžiausias išmokas gaus sodinantys kietųjų lapuočių ar liepos želdinių miškus, mažiausias – miškus, kuriuose vyrauja spygliuočiai. Vienkartinė miško sodinimo išmoka nebus skiriama tiems, kurių apleisti žemės plotai mišku apaugo savaime ir jų papildomai želdinti nereikia. Tokių žemių savininkams bus mokama tik miško priežiūrai ir apsaugai skirta išmoka.
Kasmetinis miško priežiūros ir apsaugos išmokos dydis taip pat priklausys nuo įveisto miško sudėties. Kuo miške vyraus daugiau kietųjų lapuočių ar liepos želdinių, tuo ji bus didesnė. Ji bus mokama penkerius metus už kiekvieną miško hektaro plotą.
Išmokos dydis, nuo to, ar miškas pasodintas palankioje ūkininkauti, mažiau palankioje ūkininkauti ar apleistoje žemėje, nesiskirs. Tiesa, jos negalės gauti pasodinę trumpos rotacijos želdinius bei apželdinę valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Metinė išmoka – 15 metų

Apželdinus prekinei žemės ūkio gamybai skirtą žemę, ūkininkams ar kitiems asmenims 15 metų bus mokama metinė išmoka prarastosioms pajamoms iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką kompensuoti. Išmoka ūkininkams, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos per metus sudarys 383 litus už apželdintą žemės hektarą. Ūkininkams, kurių ekonominė veikla ūkyje nėra pagrindinė, išmoka per metus sudarys 86 litus už apželdinamą žemės hektarą.
Apleistų žemių savininkai, gausiantys paramą pagal KPP priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokos prarastosioms pajamoms kompensuoti negaus.
Prarastų pajamų iš žemės ūkio veiklos kompensacija jiems nepriklauso, nes tose žemėse nebuvo ūkininkaujama. Šios kompensacijos taip pat negaus pasodinę trumpos rotacijos želdinius bei apželdinę valstybinę žemę.
Naujuose miškuose bus galima sodinti visus tradicinius Lietuvos miškų augalus, o taip pat trumpos rotacijos želdinius – baltalksnius, drebules ir kt. Tuo tarpu žilvičių sodinimas bus remiamas pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečią veiklos sritį – „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“.

Eglučių auginimas – neremiamas

Pirmenybę gauti ES lėšas turės dar negavusieji paramos miškui įveisti, taip pat fiziniai asmenys, veisiantys ne trumpos rotacijos mišką nuosavoje žemėje, apželdinantys mažiau palankias ūkininkauti žemes, kurių našumas nesiekia 32 balų, taip pat karstinių įgriuvų rajonus. Prioritetas bus skiriamas ir veisiantiems miškus, kuriuose ąžuolai sudarys pusę ar daugiau medžių, taip pat veisiantys miškus žemės sklypuose, suformuotuose konsolidacijos projekto metu.
Paramos miškui įveisti negalės siekti buvę ūkininkai, gaunantys paramą už pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos. Parama taip pat nebus skiriama kalėdinėms eglutėms auginti, laukų apsauginėms juostoms apsodinti, „Natura 2000“ teritorijoms apželdinti mišku.