Naujienos

*Dzūkai įtikinėjo aplinkos ministrą, kad visa Lietuva neturi tapti Rumšiškėmis

2009-02-06 apsilankęs Marcinkonyse (Varėnos r.) aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas išklausė Dzūkijos nacionaliniame parke gyvenančių žmonių skundus. Vietiniai save lygino su rezervatuose gyvenančiais indėnais, piktinosi, kad dėl nepakeliamų draudimų jie negali pagerinti savo buities, susiremontuoti griūvančių pastatų, dalyti žemės sklypų ir statyti naujų pastatų,- rašoma "Ūkininko patarėjo" 2009-02-14, Nr. 19(2368) žurnalistės  Laimos Stankevičiūtės straipsnyje "Aplinkos ministras išgirdo skundus dėl draudimų Dzūkijos nacionaliniame parke"

Nuolatiniai konfliktai

Į susitikimą prisirinko sausakimša parko administracijos salė – atėjo ne vien marcinkoniškiai, atvažiavo Merkinės miestelio, įvairių kaimų gyventojai. Ministras Gediminas  Kazlauskas pasakė, kad jis paaiškins, kokius žingsnius ruošiamasi daryti liberalizuojant Saugomų teritorijų įstatymą, patikino, kad tie žingsniai atitiks parke gyvenančių žmonių lūkesčius, jis šiandien atvažiavo išklausyti gyventojų rūpesčių.

Varėnos r. savivaldybės meras Vidas Mikalauskas sakė, jog ne vien Dzūkijos nacionaliniame parke, o visose saugomose teritorijose gyvenantys žmonės turi daug problemų ir keblumų dėl įvairių draudimų. Tarp saugomų teritorijų administracijų ir vietos gyventojų, kaimo bendruomenių nuolat kyla konfliktų. Pasak mero, žmonių kreipimųsi būna daug, nes jiems labai sudėtinga tvarkyti savo buitį. Teisingai kalbama, kad nyksta unikalūs kaimai, nesugrįžta jaunimas. Žmonių veikla ribojama įvairiais reikalavimais, jie negali restauruoti savo namų, statyti naujų statinių. Normaliai gyventi trukdo ir vis nebaigiama žemės reforma. Juk vis tik yra jaunų žmonių, kurie sugrįžta į tėvų ar senelių namus, bet negali jų sutvarkyti, negali pakeisti stogo, langų, pasistatyti pirties. Meras tvirtino suprantąs, kad gamtą reikia saugoti, bet ir žmonėms būtina sudaryti sąlygas, kad jie gerai jaustųsi. Dzūkai, kurie čia kaip ir jų protėviai gimę, tikrai moka gamtą saugoti ir jos nežaloja.
Marcinkoniškis Ignas Janulin skundėsi, kad parke gyvenančių žmonių visą veiklą riboja daugybė įstatymų, griežtos tvarkos taisyklės.

 
Vytautas Aleksa (nuotraukoje) iš Maksimų k. skundėsi, kad per tuos draudimus kaimas negali pirties pasistatyti, negalima sklypų dalyti. Dėl tokios tvarkos vaikai tėvų žemėje negali namų statyti.

Nuo amžių miškas dzūkus maitino

O dabar iš rezervatų negalima net nudžiūvusios šakos pasiimti. Miškininkas Juozas Korsakas iš Marcinkonių prisiminė, kaip 1991 m. buvo įkurtas parkas, jis pats buvo to iniciatoriumi dar sovietiniais laikais. Tada krašto šviesuoliai manė, kad parkas miškus apsaugos nuo didelių kirtimų. Pasak J. Korsako, niekas net neįtarė, jog Saugomų teritorijų įstatymas bus toks drakoniškas. Ypač kenčia kaimai, kurie yra rezervato teritorijose, ten žmogus net šakos iš miško paimti negali, turtas, mediena tiesiog žūva. Marcinkoniškis priminė, kad Čepkelių pelkė yra išlikusi per tūkstančius metų, vietiniai gyventojai atsimena, kaip ten šienaudavo, laisvai uogas rinkdavo, ir paukščiams perėti tai netrukdė. Dabar uogavimo sezonas prasideda rugsėjo mėnesį, kai spanguolės dar būna nesubrendusios.
J. Korsakas priminė, kad dzūkus miškas visada maitino, bet dabar leidžiama kirsti tik 170 metų medžius. Jis ragino kuo greičiau peržiūrėti parko schemą ir sumažinti rekreacines teritorijas, tada žmonės mažiau bėdavos ir negrieš dantų ant parko administracijos.

Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius išvardijo problemas, dėl kurių labiausiai nepatenkinti gyventojai. Pirmiausia bendras užstatytas plotas sklype negali būti didesnis kaip 300 kv. m, o namas – 120 kv. m, taip nuspręsta, nes tokio dydžio buvo tradicinė dzūkų troba. Žmones piktina, kad stogus perdengti, sienojus remontuoti galima tik laikantis griežtų reikalavimų, bet jiems išlaidos visiškai nekompensuojamos. E. Gudelevičius sakė, kad tebegalioja 1997 m. parengta parko planavimo schema, ji jau pasenusi. Žmonės norėtų Merkinėje ir Marcinkonyse statytis namus, bet to daryti negalima, kol neparengti šių miestelių detalieji planai. Marcinkonių miškeliai priskirti miško paskirties žemei, kur jokios statybos negalimos. Direktorius taip pat patvirtino, kad žmonės daug kreipiasi pykdami, kad negalima dalyti žemės.

Dzūkijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus architektas Valdas Kniubas pastebėjo, kad dabar stogo keitimas traktuojamas kaip rekonstrukcija, reikalaujama daryti projektą. Architekto nuomone, tam užtektų tik pažymos.
Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška irgi teigė, kad valstybės politika nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose turėtų keistis.
Pastaraisiais metais parkų veikla labai pasikeitė, joje liko tik draudimai bei baudos, todėl ir prarado žmonių pasitikėjimą. Anksčiau parkas turėjo technikos, žiemą žmonėms valydavo kelius. Šiandien su gyventojais nesitariama. Štai Rudnelės, Dubinyko ir dalies Kapiniškių kaimo gyventojai tiesiog vieną rytą atsikėlę sužinojo, kad jie jau gyvena draustinyje. V. Petraška patikino, kad dabar ir kaimuose žmonės mato viso pasaulio televizijas, jie žino, kaip Afrikoje nacionalinių parkų darbuotojai organizuoja moksleivių į mokyklas vežimą. Dzūkijos nacionalinio parko gyventojai jokios paramos negauna, susilaukia tik draudimų.

Nėra jokios logikos reikalauti, kad žmonės gyventų kaip senovėje

Ministras G. Kazlauskas sakė, kad kai kurie pakeitimai parkų tvarkymo taisyklėse jau padaryti, o kiti dar svarstomi. Štai Krekenavos regioniniame parke jau leidžiama statyti ne 300 kv. m, o 2 000 kv. metrų statinius. Ministro nuomone, kiekviename parke gali būti kitoks dydis. Dabar nėra jokios logikos reikalauti, kad žmonės gyveŪntų kaip senovėje. Tuomet dviejų galų troboje vienoje pusėje gyveno kokių 15 žmonių šeima, o kitoje laikė gyvulius. G. Kazlauskas mano, kad ten, kur reikia saugoti kultūros paveldo objektus, gal ir liks tik tie iki šiol leidžiami 300 kv. m, bet šiaip visa Lietuva neturi tapti Rumšiškėmis. Jis patvirtino, kad jau svarstomas ir kompensacijos mechanizmas, bet įspėjo, kad šiemet jo tikėtis dar negalima. Ministerijos vadovas informavo, kad Neringoje vietiniai gyventojai gali uogauti ir grybauti visą sezoną. Taigi ir dzūkai gali tikėtis, kad Čepkelių rezervate spanguoles galės rinkti ilgiau.
Jau priimta įstatymo pataisa, kad stogo rekonstrukcija – nėra remontas, ir tai žmonėms palengvins atlikti tokius darbus. Jis pritarė merui V. Mikalauskui, kad įgyvendinant asbesto šalinimo programą, ji pirmiausia turėtų būti pradėta saugomose teritorijose.
Vis tik ministras pastebėjo, kad sklypų negalima dalyti iki begalybės, juk anksčiau Lietuvoje tėvas ūkį palikdavo vienam – vyriausiajam sūnui.
Ministras sutiko, kad parkų schemas reikia keisti ir tai daryti kuo greičiau, diskutuojant, aptariant su visuomene.
Vyriausybės narys per susitikimą Marcinkonyse, ko gero, įsitikino, kad net kantrūs dzūkai jau nenusiramins, o ieškos teisybės.