Naujienos

2009 - 02 - 16

* VZ apie "Dzūkijos mišką": Geriausia reklama - iš lūpų į lūpas

 

   Apvaliąja mediena prekiaujanti Varėnoje įsikūrusi UAB "Dzūkijos miškas" džiaugiasi, kad jau "ima derlių" iš prieš keletą metų pirktų miško plotų ir investuoja į naujus sklypus, juose medžius bus galima kirsti tik po kelerių metų ar net kelių dešimtmečių,- apie bendrovę "Dzūkijos miškas" rašo  dienraštyje "Verslo žinios" žurnalistas Arūnas Milašius. Jo straipsnį "Miško derliaus pjovėjai" skaitykite  2009 m. vasario 4 d. numeryje.

 Sergejus lavrenovas  "Verslą kuriame ne tik sau, bet ir anūkams su proanūkiais, nes perkame miško plotų, juose iškirtus dalį medžių ir atsodinus jaunuolyną, dirbti bus galima dar keletą dešimtmečių, nes visų medžių iškirsti niekas neleidžia", - pasakoja Sergejus Lavrenovas, "Dzūkijos miško" (DM) generalinis direktorius.
   Bendrovė šiais metais vėl kerta medžius prieš 5-6 m. įsigytuose sklypuose, juose užaugo medžių, kurių tada dar nebuvo galima liesti.
   Beveik visą medieną DM parduoda Lietuvoje, nedidelė dalis išvežama į Latviją.
   "Pradedame prekiauti su Lenkija. Kol kas ten kainos didesnės nei pas mus", - neslepia p. Lavrenovas, jis prisipažįsta, kad bendrovė stengiasi nerizikuoti ir mieliau dirba su didelėmis įmonėmis, nes prekiaudami su smulkiomis vienadienėmis bendrovėmis yra nukentėjusi.

Vadybininkai-miškininkai
   "Manau, mūsų verslo pagrindas - sąžiningumas. Nieko nesame apgavę. Geriausia reklama - iš lūpų į lūpas. Keletą kartų susigundęs žmones apgauti, greitai bankrutuosi, nes niekas nenorės su tavimi bendrauti. Gandai sklinda greitai", - perspėja vadovas. Jo vadovaujama įmonė ne tik perka medieną, bet ir teikia miško tvarkymo paslaugas, rengia įvairius miškininkystės projektus.
   "Iš prigimties esame miškininkai. Šiandien dirbame tik privačiuose miškuose. Mums pasisekė, nes įsiterpėme į tuščią nišą - prekybos apvaliąja mediena verslas susiformavo kaip tik tuo metu, kai savininkams buvo grąžinti miškai. Pataikėme "ant bangos", - džiaugiasi generalinis direktorius, pats skaičiuojantis 30 m. miškininko stažą.
   DM stengiasi į darbą priimti miškininkystės specialybę baigusius jaunus žmones. Verslininkas pabrėžia, kad šis verslas specifinis - medis auga 100 metų, ir jei suklysi, žala bus didžiulė.

Daugiau miškavežių
   DM tik administruoja veiklą - patys miško nekerta, o darbams visoje šalyje samdo rangovus. Dzūkijoje, kur nuperkama 60% visos medienos, dirba aukštaičių ir žemaičių. Iš vietinių suformuoti brigadų nepavyko. Patys stengiasi medieną tik vežti, nes brangstant transporto paslaugoms tai atsiperka.
   "Tačiau transporto trūksta. ES fondams parengėme projektą ir pirksime dar 3 naujus miškavežius", - planais dalinasi p. Lavrenovas.
   Bendrovė užpernai išsimokėtinai įsigijo 3 miškavežius, jie atsipirko per porą metų. Atsipirkimą pagreitino ir moderni automobilių stebėjimo sistema, ją turint galima sekti, kurioje vietoje yra sunkvežimis, ir nukreipti jį į artimiausią lentpjūvę - taip sutaupoma degalų ir laiko.
   "Apie medienos perdirbimą kol kas negalvojame, nes nenorime labai išsiplėsti. Galbūt to imsimės tik ateityje, kai medienos pasiūla sumažės ir reikės spręsti, kaip iš to paties kiekio gauti didesnę pridėtinę vertę", - svarsto p. Lavrenovas. Jis mano, kad apie gamybą bus galima galvoti po 5 m., kai bus baigtas miškų grąžinimo procesas. Vėliau kokį dešimtmetį medienos trūks, o po 20 m. vėl bus ką kirsti, nes užaugs naujų medžių. Kol kas bendrovei pakanka ir prekybos."