Naujienos

*ŪP: Kodėl teisingumo principai negalioja šniojant saugomų teritorijų įstatymų botagais per paprastų žmonių likimus?

Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba, paskelbusi karą nelegalioms statyboms saugomose teritorijose, plačiai demonstravo vienintelių kovotojų prieš nelegalius statytojus principus. Deja, skandalingai pradėtos ir išgarsintos tokių statybų istorijos pamažėl grimzdo užmarštin. Vienas kitas piktnaudžiautojas atsipirko atleidimu iš darbo, pradėti ikiteisminiai tyrimai ir net bylos pasidengė dulkių sluoksniu,-problemą kelia "Ūkininko patarėjo" žurnalistė Aldona Svirbutavičiūtė 2009-02-02 straipsnyje "Virš nelegalių statybų - dviprasmybių debesys" ir teiraujasi pokalbibinkų:
Kodėl vienas po kito subliuško rezonansiniai nelegalių statybų skandalai? Ko pritrūko atkuriant teisybę ir teisingumą, ginant viešąjį interesą? Kodėl teisingumo principai negalioja šniojant saugomų teritorijų įstatymų botagais per paprastų žmonių likimus?
*********************************
Kviečiame susipažinti su straipsniu išsamiau:

Viena ranka leidžia ir draudžia

Evelina Buržinskienė su visa šeima – vyru ir trimis vaikais apsigyveno Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančiame Zakavolių kaime. Prieš 16 metų jie ten nusipirko apleistą, apgriuvusią sodybą, kurion Merkinės gyventojai vežė ir pylė šiukšles. Pastatai buvo be langų, durų, stogų. Tai netemdė jaunų žmonių optimizmo. Šeima paliko sostinę ir persikraustė gyventi į kaimą.

Pati Evelina – . Patys įrengė ir pasistatė savo namus prie Merkinės. Beliko tik ūkinis pastatas. Vieną sniegingą žiemą tas pastatas neatlaikė sniego svorio ir sugriuvo. Griuvenas sutvarkė ir taupė pinigus naujo statybai. Vyras pats susiruošė į Varėną, užsuko į architektūros skyrių pasiklausti, ką ir kaip reikia sutvarkyti. Vyr. architektė Galina Šumoviec, sužinojusi vyro specialybę, pasiūlė tvarkytis dokumentus ir leido atstatyti pastatą, nenukrypstant nuo buvusio parametrų.

Ūkinį pastatą atstatė per tris savaites. Tik Nacionalinio parko architekto Vlado Kniubo sąlygų teko ilgokai laukti.

Bet... Sulaukė ne sąlygų, o skundo ir kaltinimo nelegaliomis statybomis nacionaliniame parke. Įvyko du teismai. Abu – Buržinskų nenaudai.

„Teisiškai mes esame neteisūs. Du teismai įrodė mūsų nelegalius veiksmus. Pastatą liepė nugriauti. Žiemą pati su sūnumis ardžiau mūsų naująjį ūkinį pastatą. Vyras pats statęs, griauti negalėjo, buvo išvažiavęs padirbėti į Norvegiją. Kai viską nugriovėme, sukrovėme, apdengėme, statybų inspektorė sugalvojo, kad kitoje kiemo pusėje turi būti sukrautos statybos medžiagos. Pasirodo, absurdas neturi ribų“, – pasakojo Evelina.

Jau dabar šeima vėl gali gauti leidimą statyti. Tada V. Kniubas teiksis surašyti projektavimo sąlygas. Po to vėl bus leista pastatyti tą patį ūkinį pastatą, nes kitokio ten neįmanoma sukurpti. Iškils keturios sienos ir dvišlaitis stogas.

Kodėl tokie absurdai vyksta saugomose teritorijose? Pasirodo, tos tarnybos vadovai skatina savo darbuotojus vietose būti itin budriais. Tuo tarpu tame pačiame nacionaliniame parke galima aptikti įtakingų ponų vilų, pastatytų pažeidžiant saugomų teritorijų statybų reglamentą. Bet tuos statinius leido statyti geradaris architektas.

Kodėl įstatymai galioja ne visiems vienodai?

Nebaudžiamų pavaldinių siautėjimas

Dar daugiau. Nacionalinių parkų architektai tiek suįžūlėjo, kad liepdami griauti pastatus pamoko: „Sunumeruokite rąstus ir lentas. Kai teks atstatyti, bus lengviau susigaudyti.“ Ar VSTT direkcija nežino tokių darbuotojų elgesio?

Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė apgailestauja, kai žmogus nukenčia dėl netinkamo pareigūnų elgesio. „Kita vertus, šioje srityje dirbantys pareigūnai tarsi balansuoja ant lyno, jungiančio gilaus tarpeklio kraštus. Jie visuomet rizikuoja nukristi bedugnėn. Vieni juos koneveikia dėl pernelyg uolaus įstatymų laikymosi, kiti baudžia dėl per menkai vykdomos kontrolės. Praeitais metais gavau nurodymą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras 13 valstybinių parkų pareigūnams vien dėl to, kad jie per mažai skyrė dėmesio inspekcinei veiklai“, – teigė R. Baškytė.

Tarnybos vadovė minėjo, kad saugomos teritorijos yra nevienodos, tad jose taikomi ir nevienodi reikalavimai. Todėl, pasak jos, žmonėms sunku suvokti veiklos reglamentavimo skirtumus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Nutinka, kai teritorija vienoje kelio pusėje patenka į draustinį, o kitoje – į rekreacinę zoną su leidžiamu užstatymu arba į gyvenamąją zoną.

Ar reikia šiandien griežtai riboti žmonių veiklą visose saugomose teritorijose? Kodėl susidaro toks įspūdis, kad visa Lietuva skersai išilgai nuo kažko saugoma?

R. Baškytė įsitikinusi, kad daug problemų kilo dėl savavališkų veiksmų. Juos padarius sunku grįžti atgal ir rasti tinkamą sprendimą.

„Aplinkosaugininkai nėra nusiteikę prieš žmones. Jie stengiasi pasiūlyti tinkamas apsaugos formas. Bet turime daug atvejų, kai neteisingai taikomi tie patys teisės aktai. Jei juos pažeidžia saugomų teritorijų direkcijos, kurių steigėjai esame, nagrinėjame situacijas, kartu taisome jų priimtus sprendimus. Blogiau, kai neteisingai elgiasi kitos institucijos, o kaltinimai metami mums. Pastaruoju metu daug neteisingų sprendimų priima žemėtvarkos specialistai, labai savotiškai interpretuodami Saugomų teritorijų įstatymą“, – gynė aplinkosaugininkų poziciją tarnybos vadovė.

Griovimo politika - dar vienas absurdas?

Ar per atkurtos nepriklausomybės metus buvo nugriautas bent vienas rezonansinis nelegalus statinys saugomoje teritorijoje? Gal vienas ar kitas atvejis ir buvo. Po griovimo Damoklo kardu pakliuvo arba netekę svarbių postų pareigūnai, arba išmesti iš valdžios Olimpo veikėjai. Kitiems – dzin.

Pirmasis, turėjęs tapti kone per kupolą sumažintas Georgijaus Dekanidzės rūmas Trakuose, vis dar tebestovi. Tiesa, teismo procesas dar nesibaigė, tik pasikeitė namo savininkė ir atsakovė.

Nebuvo nugriauta užgrobiant svetimą ir valdišką žemę buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko garsioji tvora, kainavusi apie 50 tūkst. Lt. Pažeidėjas atsipirko 2 tūkst. Lt bauda už nelegalią statybą.

Tvora nuo tautos atsitvėrė valstybinio miško gabalą ir Turniškių naujagrobiai. Užtat Dzūkijoje ūkinį pastatėlį buvo priversti nugriauti padorūs piliečiai, aplink save pasiryžę skleisti grožį ir gėrį.

Niekada nebuvau griovimo šalininkė. Nebent reikėtų sutramdyti didžiausius įžūlėlius, nepaisančius nei kitų žmonių, nei visuomenės interesų. Naujasis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas vos išreiškė abejonę, ar nelegalius statinius reikia griauti, nė pats nesitikėjo, kokią audrą sukels jo žodžiai. Tuo tarpu visi žino, kokios problemos kyla tais atvejais, kai statinys pastatytas turint leidimą, nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudotis. Gal tik vėliau paaiškėja, kad leidimas išduotas neteisėtai. Tokį statinį, numato įstatymas, reikia griauti. Už statinio nugriovimą moka mokesčių mokėtojai, o žalą statytojui atlygina valstybės ar savivaldybės institucijos. Dar vienas absurdas, kurio laikomės daugybę metų. Nes taip patogu.

Vienas Krekenavos suvažiavimo organizatorių ir ten įkurtos Lietuvos tarybos saugomų teritorijų politikai keisti lyderių Rimantas Klimas įsitikinęs, kad griaudami net ir nelegalius pastatus taptume barbarų barbarais. „Man dažnai kyla įtarimas, kad su nelegaliomis statybomis niekas rimtai ir nekovoja. Veikiau vyksta kažkokios parodomosios akcijos. Ar kas nors iki šiol suregistravo visas nelegalias statybas saugomose teritorijose? Kiek žinau, ne. Bet nė vienas kotedžas, motelis, vila, pirtis neišdygo per vieną naktį ar savaitę. Tos statybos kažkieno palaimintos. Nesu griovimo šalininkas. Nemanau, kad griaudami įveiksime nelegalias statybas“, – sakė R. Klimas.

Pasitikėjimo deficitas

Profesionalus miškininkas ir tautinių tradicijų puoselėtojas, buvęs miškų ūkio ministras R. Klimas įsitikinęs, kad reikia nedelsiant priimti Saugomų teritorijų įstatymų pataisas, kurios išvaduotų žmones nuo besitęsiančios draudimų ir ribojimų painiavos. „Negalima vėl teikti įstatymo, kuriame palikti tie patys saugikliai bei dar daugiau išplėtoti draudimai. Naujame VSTT ir grupės draugų pateiktame projekte akivaizdus pasitikėjimo žmonėmis deficitas“, – patikino pašnekovas.

Po dviejų pirmųjų „Ūkininko patarėjo“ publikacijų – „Saugomos teritorijos – iškreiptame draudimų veidrodyje“ ir „Saugomos teritorijos – apynasris vietos gyventojams“ sulaukėme skaitytojų laiškų, komentarų. Spausdiname jų kelias ištraukas.

• „Reikia panaikinti aplinkosaugininkų pareigybes, nes jie ne padeda žmonėms, o kenkia. Teko lankytis Švedijoje. Malonu stebėti, kaip ūkininkai dirba savo žemę saugomuose parkuose. Kokia graži gamta ir kaip ją visi saugo. Lietuvos gamtosaugininkams geriau šabakštynai ir šiukšlynai“.

• „Turiu 2,38 ha pievų Nemuno kilpų regioniniame parke. Kadaise tai buvo šienaujamos pievos, kurias mano senelis melioravo dar prieš karą. Dabar ta vieta apaugo menkaverčiais krūmais ir dilgėlėmis, melioracija užakusi, reikia lėšų ir leidimų. Leidimų dirbti savo žemėje. Seneliui jų nereikėjo, jis tiesiog sąžiningai dirbo. Norėčiau sutvarkyti, kad visiems gražu būtų, tik kaip tą padaryti?“

• „Gal kada atsiras protingų galvų, kurios nubraižys kelis namų projektus, kurie tiktų statyti saugomoje teritorijoje. Metelių regioniniame parke nesveikai ribojama viskas. Matuojama kiekviena detalė. Bet kitiems leidžia statyti net ir stiklo pilis, o mes pasmerkti tupėti samanotose bakūžėse su nustatyta fasado spalva ir langų dydžiu.“

• „Lietuva tapo vienas parkas ir draustinis. Pabandykite pakeisti be leidimo langus didesniais arba kiaurą stogą uždengti šiuolaikine danga ir sustiprinti griūvančius pamatus. Gausite baudą ir reikalavimą viską atstatyti. Tai reketininkų savivalė. Taip neturėtų būti teisinėje valstybėje.“