Naujienos

* R.Klimas: „Saugotinų teritorijų įstatymas - didžiausia klaida..."

Ignalinos krašto laikraščio „Mūsų Ignalina“  žurnalistas Mamertas KRAPAUSKAS 2009-01-27 straipsnyje „Lietuva kyla prieš „supuvusią“ tvarką saugotinose teritorijose“  spausdina pokalbį su kraštiečiu Jonu Rimantu Klimu apie ignaliniečiams aktualią temą -  saugomas teritorijas ir gyvenimą jose.


Pokalbininkas įsitikinęs: „Saugotinų teritorijų įstatymas – didžiausia klaida...“
***********************************
Kviečiame susipažinti:

Sausio 17 d. Krekenavoje (Panevėžio r.) vyko beveik visų šalies saugotinų teritorijų atstovų ir gyventojų, nepatenkintų gyvenimu parkuose ir draustiniuose ir dėl to patiriamais nuostoliais bei nuoskaudomis. Suvažiavime dalyvavo apie 500 žmonių. Taip pat dalyvavo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius Kazys Maksvytis, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų nariai, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Nepriklausomybės Akto signatarai Kazimieras Motieka ir Julius Beinoras, Žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko pavaduotojas Petras Storasta bei grupė profesorių mokslininkų.

Kaip „Mūsų Ignalinai" pasakojo mūsų kraštietis, vienas iš šio suvažiavimo organizatorių Rimantas Klimas, prieš keliolika metų, kai jis pradėjo dirbti Miškų ministerijos nacionalinių parkų skyriuje, Lietuvoje buvo tik vienas - Aukštaitijoje nacionalinis parkas. Paskui Vyriausybė priėmė nutarimą, kad reikia kurti dar tris nacionalinius ir 30 regioninių parkų. Jam kartu su dabartiniu Aplinkos ministerijos specialistu Rimantu Grikevičiumi ir etnokultūros specialistu Juliumi Aukštaičiu teko atlikti tą biurokratinį darbą. Dirbo tikėdamiesi, kad saugotinuose parkuose žmonės gyvens geriau. Tačiau kai buvo sukurtas Saugotinų teritorijų įstatymas, neliko jame nei R. Klimo, nei gamtos profesorių Jurgio Bučo, Stasio Karazijos ir kitų blaiviai mąstančių kūrėjų idėjų, suformuotų pagal parkuose gyvenančių žmonių poreikius bei pasiūlymus. Dabar R. Klimas Saugotinų teritorijų įstatymą vadina didžiausia klaida, per kurį nebaigiama žemės reforma - jis yra didžiulis trukdis vykdant statybas, rengiant teritorinio planavimo dokumentus. Daug žmonių kreipėsi į Seimą dėl pernelyg didelių apribojimų saugotinose teritorijose, buvo parengtas naujas įstatymo projektas, tačiau jis nepradėtas nagrinėti.

Dialogo su aplinkosaugininkais stoka ir gausybė draudimų suformavo neigiamą  žmonių požiūrį į parkus ir draustinius. Suvalkiečiai mūru stoja prieš dar vieno nacionalinio parko kūrimą, krekenaviečiai surinko 500 parašų po reikalavimu panaikinti jų regioninį parką.

Todėl neatsitiktinai žmonės pradėjo nerimauti ir reikalauti, kad šis Saugomų teritorijų „supuvęs" įstatytas būtų panaikintas arba iš naujo peržiūrėtas. Pasak R. Klimo, šios skriaudžiamų žmonių pretenzijos ir reikalavimai buvo ne kartą išsakytos suinteresuotoms institucijoms, deja, jie atšoko kaip žirniai nuo sienos. Kartais atrodo, jog ribojimų saugomose teritorijose prikurta tarytum specialiai, kad ten žmonėms būtų kuo sunkiau gyventi. Lankydamasis Šuminų ir Strazdų kaimuose, R. Klimas ne kartą įsitikino, jog žmonės čia taip suvaržyti, kad negali pasikeisti kiaurų savo namų stogų, suremontuoti griūvančių pirtelių.

Bet kokiam sodybų pastatų remontui reikia rengti brangiai kainuojančius projektus. Tokių pavyzdžių yra bemaž visuose šalies rajonuose. R. Klimo teigimu, nenormalu, kad ir mūsų rajonas yra apraizgytas daugybe draustinų, kurių bendras plotas sudaro beveik 33 tūkst. hektarų ir užima 22,6 proc. rajono teritorijos. Tokia liūdna padėtis privertė rajonuose steigti iniciatyvines grupes kovai prieš netikusio įstatymo nežmoniškas nuostatas. Tuo labiau, kad kai kurie aukšti pareigūnai arba jų giminės įstatymo nebijo ir statosi ar yra pasistatę kotedžus pačiose gražiausiose gamtos vietose.

Atsižvelgiant į tokią būklę ir buvo sušauktas minėtas suvažiavimas Krekenavoje. Iš esmės jis savo tikslą pasiekė. Apie 30 įvairių profesijų, tarp jų ir mokslo atstovai, kritiškai vertino veikiantį įstatymą ir jo vykdytojų veiksmus, kurie išstumia žmones iš saugomų teritorijų. Kalbėjusieji šį faktą pavadino ūkininkų genocidu  ir juos palygino su Pravieniškių „zonos" kaliniais. R. Klimo nuomone, suvažiavimas atliko neįkainojamą darbą. Jo priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad Saugomos teritorijos turi svarbią reikšmę, išsaugojant tautos unikalias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, priklausančias visuomenei ir valstybei. O jų išsaugojimu pirmiausia turi rūpintis vietos bendruomenės ir savivaldybės.

Bet šios teritorijos įsteigtos ir steigiamos nederinant su vietos gyventojais, ignoruojama savivaldos, ypač seniūnijų ir bendruomenių nuomonė. Ūkinių apribojimų gausa ir įvairovė stabdo šių teritorijų ekonominę ir kultūrinę plėtrą, kompensavimo tvarka neefektyvi, todėl saugomose teritorijose nyksta miesteliai, kaimai ir vienkiemiai, didėja bedarbystė, nes reglamentai neleidžia plėstis ūkininkams ir verslininkams, kurie naudodami savo išteklius, kuria darbo vietas. Įstatymas turi būti pritaikytas vietinės visuomenės poreikių tenkinimui, gyventojų bendravimui. O dabar veikiantis Saugotinų teritorijų įstatymas yra lemiamas nesėkmingos žemės reformos ir žmonių supriešinimo veiksnys.

Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė, kurios darbo metodus ne vienas kalbėjusysis įvardijo kaip vadovavimą privačiam „uabui", įrodinėjo, kad bene viskas yra gerai. Ją gynė piketą surengę Žaliųjų judėjimo aktyvistai bei gana arogantiškai kai kurių pranešėjų atžvilgiu nusiteikusi Seimo narė Aurelija Stancikienė. Ji nuolat pertraukinėjo kalbėjusiuosius, replikavo. Tačiau kai pati A. Stancikienė priėjo prie mikrofono ir išgirdo, kad jos laikas baigėsi, pareiškė: „Palaukite, aš esu Seimo narė ir jūs privalote mane gerbti".

Suvažiavime priimta griežta rezoliucija perduota Seimui, kuriam siūloma įstatymą stabdyti, o naujo įstatymo paruošimui sudaryti kompetentingų narių grupę.

Suvažiavimo dalyvių nuomonės

Panevėžio r. meras Povilas Žagunis:

- Suprasčiau, jei žmonėms būtų siūlomas gražus ir sutvarkytas kampelis, tačiau dabar nieko nedaroma, o kitiems nieko daryti neleidžiama. Vienas mūsų rajono ūkininkas dėl taikomų apribojimų patyrė 600 tūkst. litų nuostolių.

Blogiausia, kad Saugomų teritorijų įstatyme nenumatyti santykiai tarp pačių saugomų teritorijų bei realių verslo ir žmonių poreikių...

Prof. Jurgis Bučas:

- Pagal ES konvenciją pirmiausia privalu įsiklausyti į gyventojų poreikius, užtikrinti ir gerinti jų gyvenimo kokybę, ir daugumoje valstybių šių reikalavimų laikomasi. Deja, to Lietuvoje nėra. Dabar, nustatant reikalavimus, yra prasilenkiama su sveiku protu...

Prof. Stasys Karazija:

- Lietuvoje saugomų teritorijų yra daugiau nei Europos vidurkis, tačiau daug kur jos tik deklaruojamos, o tokių suvaržymų kaip Lietuvoje daugiau nėra nė vienoje pasaulio valstybėje. Čia gyvenantiems žmonėmis keliami reikalavimai yra „nonsensas"...

Prof. Zenonas Kaunas:

- Lietuvoje parkais paskelbtos teritorijos visai ne saugomos, o konservuojamos. Tos teritorijos netvarkomos, o turto ir žemės savininkams nieko neleidžiama daryti... Galiojantys suvaržymai - demagogija. Dzūkijos miškuose yra buvę apie 410 tūkst. sodybų, o dabar jų nelikę nė dešimtadalio. Nepaisant to, nors yra išlikę dokumentai, paveldėtojams ten neleidžiama kurtis. Daromas šou ir iš nelegalių statybų, tačiau didžiausiu absurdu galima pavadinti, kai sūnus ar vaikaitis negali įsikurti tėvo ar senelio gimtinėje. Tokių parkų, kur žmonės žlugdomi, nereikia...