Naujienos

*UP: į kieno rankas bus pigiai parduodamos šiuo metu įnirtingai saugomos teritorijos?

Nugriaudėjęs pirmasis socialinių riaušių prieš valdžią griaustinis prie parlamento tarsi ir užgožė ne menkiau svarbų įvykį – Krekenavos suvažiavimą, kur susirinkę Lietuvos gyventojai susivienijo kovai prieš jų teisėtų lūkesčių ignoravimą atgaunant žemes saugomose teritorijose,- rašo  laikraščio "Ūkininko patarėjas" Nr. 11(2360)  žurnalistė  Al­do­na SVIRBUTAVIČIŪTĖ 2009-01-26 straipsnyje "Saugomos teritorijos - iškreiptame draudimų veidrodyje".

Prisidengiant gamtos ir aplinkos saugojimo šydu paspęsti spąstai paprastiems kaimo žmonėms, atsidūrusiems saugomų teritorijų įstatymų girnose. Kodėl vieni nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įsikūrę gyventojai tapo lygesni už kitus?

Kodėl vieniems leidžiama statyti pirtis įbridus į gražiausią Tauragnų ežerą, o kiti tampomi po teismus, grūmojant nugriauti pasistatytą kuklų poilsio namelį ir dar sumokėti baudą? Kodėl iki šiol nepataisytas Saugomų teritorijų įstatymas, pasmerkęs kelis tūkstančius vietos gyventojų būti nuvarytiems nuo dešimtmetį dirbamos žemės?

Ar jų viltis ir lūkesčius valdžia išgirs tik tuomet, kai žmonės to klaus susirinkę prie Seimo?

Lengviausia – drausti

Ilgą laiką stebime kylančius skandalus dėl nelegalių statybų gražiausiuose Lietuvos gamtos kampeliuose – pajūryje, Trakų nacionaliniame parke, kitose saugomose teritorijose. Atliekami ikiteisminiai tyrimai, iškeltos bylos taip ir prasmenga teismuose.

Visi rezonansiniai skandalai pasibaigia labai ramiai ir nukeliauja užmarštin. Nors jie pasitarnauja kopimui į valdžios viršūnes tariamiems kovotojams su korupcija. Bet sėkmingai įsitvirtinę valdžioje, jie užmiršta savo pažadus ir deklaruotą paramą paprastiems žmonėms.

Kyla įtarimų, kad ir Saugomų teritorijų įstatymas specialiai delsiamas taisyti, nes kas gi pasinaudos tomis pataisomis? Paprasti žmogeliai? Na, jau ne...

„Saugomų teritorijų įstatymas ilgus metus nedomino visuomenės, kol jo ydos neišlindo vykdant žemės reformą. Būtinybė keisti jo nuostatas subrendo pavėluotai, kai nuosavybės paveldėtojai įsitikino, kad įstatymas riboja Konstitucijos garantuotas teises į nuosavybę ir gyvenamąją vietą. Niekur nerasime informacijos, kiek žmonių buvo išstumti iš savo gyvenamųjų vietovių. Daugumai buvo apribotos teisės. Įstatymas buvo tarsi nuošalyje, bet jo straipsniai perkelti į Žemės reformos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo ir kitus įstatymus bei poįstatyminius aktus – bendruosius ir detaliuosius planus, planavimo schemas, reglamentus, metodikas“, – aiškino įstatymo žinovas, buvęs miškų ūkio ministras Rimantas Klimas. Jis Seimo valdybos sprendimu buvo patvirtintas darbo grupės pataisoms rengti nariu. Grupė parengė pataisas, dalyvavo diskusijose, tačiau jos projektas nebuvo svarstomas. Pasirinktos kitos grupės nuostatos, kurias parengė profesorius Paulius Kavaliauskas ir Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė.

Kam naudinga?

„Jei būtų priimti mūsų parengti siūlymai, jais pasidžiaugtų bent dešimtys tūkstančių žmonių. Pataisos ištaisytų daug skriaudų, kurias patyrė kaimo žmonės, negalėję lig šiol susigrąžinti nuosavybės. Jeigu bus priimta nauja dabar įregistruota įstatymo redakcija, ji bus naudinga saugomų teritorijų pareigūnams, dokumentų rengimo projektuotojams, gerai apmokamų darbų vykdytojams ir spėjamiems atsilaisvinančių žemių, vandenų, miškų supirkėjams. Manoma, kad jie ir yra tokių „kosmetinių“ pataisų užsakovai“, – teigė buvęs ministras R. Klimas.

Tiesa, nepamirškime, kad jau kitąmet baigiasi atidėtas septyneriems metams žemės pardavimas užsieniečiams. Tad ir kyla pagrįstas klausimas: į kieno rankas perleisime ar pigiai parduosime šiandien įnirtingai griežtai saugomas teritorijas? Leisime, kad sėkmingai „prasisuktų“ Gedimino Žiemelio „ŽiaValda“, jau prisiveikusi su „flyLAL“.

Saugomų teritorijų įstatymas tapo kilpa daugeliui kaimo gyventojų, įsikūrusių saugomose teritorijose. Įstatymas aiškiai ydingas savo draudimais ir ūkinės veiklos apribojimais. Įtampa kyla tarp aplinkosauginių reikalavimų ir vietos gyventojų realių poreikių. Visur prioritetas teikiamas aplinkosaugai, ignoruojant žmonių teises.

Saugodami gamtą, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, neretai kaimo žmonės paverčiami draudimų ir ribojimų įkaitais. Negi niekam nerūpi, kad už lango XXI amžius? Peržengę jo slenkstį kaimo žmogui siūlome sugrįžti į balanos gadynės laikus.

Buvusio ministro R. Klimo manymu, reikia tiek nedaug – tiesiog daugiau pasitikėti savo piliečiais. Pasaulinė praktika grindžiama pusiausvyros principu – gamtos apsaugos ir gyventojų interesų harmonija.

Kerštas už išsakytą kritiką

Į Saugomų teritorijų įstatymo pinkles pateko jaunas ūkininkas Romas Šapoka, gyventi ir dirbti panūdęs savo tėviškėje Anykščių rajono Rubikių kaime. Atgavęs tėvų ir senolių žemę, jis nusipirko seną sodybą ir pradėjo ūkinę veiklą. Nuomon paėmė daugiau žemės, prižiūri 70 karvių bandą. Gražus kraštovaizdis, čia pat tyvuliuojantis ežeras su daugybe salų padiktavo dar vieną sumanymą – įkurti kaimo turizmo sodybą. Netoliese pradėjo statyti poilsio namus, nedidelę vilą ant šlaito, nuo kurio atsiveria vaizdas į ežerą. Gavo leidimą statybai, derino projektus. Kai pastatė, tuoj pat prisistatė statybų priežiūros inspektoriai ir regioninio parko administracija. Matavo, žiūrėjo, kalbėjo ir nustatė pažeidimą. Pasirodo, Romas padidino savo vilą 60 cm į plotį ir tiek pat į ilgį. Surašė protokolą, uždėjo baudą, liepė pašalinti pažeidimus – nugriauti namelio skverną ir sumažinti. Neapsikentęs ūkininkas pasikvietė Seimo Kaimo reikalų komitetą ir atvykusiems svečiams išdėjo viską, kas ant širdies guli.

Nepagailėjęs kritikos ir pylos akyliems įstatymo raidės sergėtojams, jis tuo dar daugiau rūstybės iššaukė. Apie jo kovas su vėjo malūnais „ŪP“ rašė praėjusią vasarą straipsnyje „Saugomos teritorijos: tarp „vsio zakono“ ir draudimų“. Kaip sekasi dabar ūkininkui, ar pasikeitė jo padėtis po Seimo komiteto išvažiuojamojo posėdžio? Išgirdau lakonišką atsakymą: „Niekas nepasikeitė. Teismą Anykščiuose pralaimėjau. Bet esu atkaklus ir kreipiausi į apygardos teismą Panevėžyje. Visa bėda, kad pakritikavau valdžią, o savivaldybė ir regioninis parkas turėjo parašyti teismui atsiliepimus. Tai ir parašė sutirštindami spalvas.“

Dar daugiau. Ūkininkas parodė, kas ir kaip sugebėjo įsikurti jo kaimynystėje apeidamas bet kokius draudimus. To paties ežero pakrantėje kadaise stovėjo kolūkio siurblinė. Kolūkio nebeliko, bet siurblinės griaučiai išliko. Vienas turtingas ir įtakingas verslininkas privatizavo pastatėlio liekanas ir jo vietoje pasistatė smagų vasarnamį su pirtele, „įbridusia“ į ežerą. Visus leidimus verslininkas gavo iš tų pačių rankų, kurios surašė baudos protokolą ūkininkui.

Kodėl tie patys įstatymai, kurių taip įsikibę laikosi VSTT pareigūnai, taikomi nevienodai? Kodėl vieniems viskas leistina, kitiems – viskas draudžiama?

Dvigubi standartai

Kodėl niekas neieško ir neranda paprasčiausių sprendimų? „Esu siūlęs sprendimų receptą. Pirmiausia reikia atskirti „kriminalą“ nuo teisėtų reikalavimų ir veiksmų. Man dažnai kyla klausimas, kuo užsiima Saugomų teritorijų tarnyba? Jei prikišamai parodomi ydingi pavyzdžiai, tuoj išgirsi atsakant, kad kontroliuoti – ne jų funkcija. Tai kuo tada užsiima tarnyba?

Jos pareigūnai nemato paežerėse pastatyto motelio ir viešbučio pajūryje, bet visa galia užsipuola kaimo žmogų, pasistačiusį beveik be didesnių pažeidimų kokį namelį. Argi ne laikas iš viso spręsti klausimą, ar reikalinga tokia tarnyba, vykdanti keistokas funkcijas? Apie tarnybą išgirstame, kai susikerta jos žinybai priklausančių gerų draugų interesai. Gynyba, puolimas, buldozeris – štai ir visi siūlymai apsaugoti kraštovaizdį ir išsaugoti savo munduro garbę. Nedori tokie dvigubi standartai“, – piktinosi R. Klimas.

Kodėl nesidžiaugia šiandien ūkininkai, gyvenantys saugomose teritorijose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, draustiniuose? Kodėl jie tapo įkaitai savo tėvų žemėje?

R. Klimas raštu savo siūlymus pateikė ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui. Jis parašė naująjį premjerą įvertinti dviejų klausimų, įstrigusių Seime, eigą ir galimus rezultatus. „Tai skandalingai nuskambėjusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 16 str. pataisų projekto istorija ir 2008 m. Seime įregistruoto Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektas. Abu šie projektai glaudžiai susiję.

Naujoji redakcija, siūloma P. Kavaliausko ir R. Baškytės – daug blogesnė, nes didina apribojimus ir draudimus saugomų teritorijų gyventojams. Tokia politika prieštarauja pasaulyje priimtai žmonių ir gamtos interesų pusiausvyrai. Dabartiniai aplinkosaugos politikos strategai ir vykdytojai nenori to pripažinti ir tai kelia visuomenės nepasitikėjimą valdžia“, – savo laiške dėstė R. Klimas.

Jo mintims pritaria rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos hab. daktaras Jurgis Bučas. Jis ragina visuomet įsiklausyti į vietos gyventojų lūkesčius ir interesus. „Apmaudu, kad jų lūkesčių ir interesų nemato mūsų aplinkos sergėtojai. Jeigu žmonės būtų įdarbinami regioniniuose parkuose, jeigu jiems būtų kompensuojami dėl draudimų patiriami nuostoliai, tokių konfliktų nekiltų. Žmonės turėtų džiaugtis, kad gyvena saugomose teritorijose. Mums iki to dar toli“, – komentavo J. Bučas.

Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės pozicija – kitame "Ūkininko patarėjo"numeryje.