Naujienos

Prof.J.Bučas apie mažėjančio saugomų teritorijų prestižo priežastis

Prof. J. Bučui atrodo, kad iki šiol nežinome net vadovėlinės nuostatos, kad palikimas - tai, ką praeitis palieka, paveldas - ką iš praeities pasiimame, paveldo vertybės - ką iš paveldo atrenkame saugoti ateičiai, o paminklas - reikšmingiausias vertybių reprezentantas.

Paveldo samprata ir jo apsaugos tikslai Lietuvoje keičiasi su kiekvienu nauju teisės aktu. Sovietmečio kultūros paminklų apsaugos įstatymas reikalavo saugoti praeities kultūros paminklus, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas - kultūros vertybes, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo apsaugos objektu tapo visas paveldas apskritai.

Pasak J. Bučo, viso praeities palikimo nesiryžta imtis saugoti net ir turtingos šalys. Mūsų valstybė ir paveldo naudotojai ar savininkai juo labiau neturi tokių finansinių ir fizinių išteklių, o verslo kapitalo dar neišmokome tam panaudoti.

Todėl, profesoriaus nuomone, reikia saugoti ne paveldą apskritai, bet jo vertybes. "Svarbiausia išmokti atsirinkti saugoti tiek ir taip, kad išliktume savita šalimi ir modernia valstybe", - sako ekspertas.

Dalyvavote rengiant naująjį Saugomų teritorijų įstatymą. Kokia situacija šioje srityje?

Paruoštas naujas Saugomų teritorijų įstatymo projektas mane nuvylė.

Lietuvos saugomų teritorijų sistema sukurta ne nepaliestos gamtos, bet įvairiai ūkinei veiklai naudojamo kraštovaizdžio vietovėse. Tokio kraštovaizdžio saugomose vietovėse visų pirma turi būti siekiama išsaugoti vietos gyventojus ir pažadinti jų norą saugoti, tvarkyti ir naudoti kraštovaizdžio vertybes tradiciniu būdu, kas užtikrintų savaiminę vertybių apsaugą, sumažintų konfliktinių situacijų ir Valstybės biudžeto išlaidų biurokratinei apsaugai "iš viršaus".

Tuo tarpu parengtas įstatymo projektas konfliktų nesušvelnina. Jis tiesiog prieštarauja net esminėms Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms. Konvencija ragina visų pirma atsižvelgti į vietos gyventojų - tikrųjų aplinkos naudotojų ir puoselėtojų - išgyvenimus ir nurodo, kad žmonių lūkesčių įvertinimas yra būtinas uždavinys kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo veikloje. Konvencijos pagrindinio teksto prieduose - paaiškinamajame pranešime - nurodoma sutelkti dėmesį į žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimą ir į vietovės būties aspektus, bet ne į kraštovaizdžio fizinę struktūrą, kas įvardijama parengto Lietuvos Saugomų teritorijų įstatymo projekto apibrėžimuose.

Kuriant saugomas teritorijas Lietuvoje nebuvo atsižvelgta į ilgametę senos demokratijos šalių praktiką. Pagal ją nacionaliniai parkai kuriami gamtamoksliniam pažinimui ir biologinei įvairovei saugoti didelėse nepaliestos gamtos teritorijose, kuriose galimi įvairūs gamtosauginiai draudimai, o regioniniai parkai - sukultūrinto kraštovaizdžio teritorijų viešajam pažinimui ir rekreaciniam kultūrinių bei gamtinių vertybių naudojimui bei apsaugai. Mūsų šalyje valstybinių parkų kategorijos skiriasi tik nacionaline bei regionine deklaracija ir didina konfliktines situacijas.

Saugomų teritorijų prestižas Lietuvoje žemiausias tarp pereinamojo laikotarpio valstybių. Jei su apribojimais ir draudimais susiję nuostoliai nėra kompensuojami, formuojasi neigiami vietos gyventojų požiūriai ne tik į apribojimus ir į saugomų teritorijų pareigūnus, bet ir į patį išteklių.

Kaip vertinate šiandieninę situaciją Kuršių nerijoje?

Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo ekspertai Kuršių nerijoje nerado gamtos vertybių, galinčių tenkinti Pasaulio gamtos paveldui keliamus reikalavimus. Ekspertus daugiau sudomino nenuilstama žmogaus kova su pusiasalį naikinančia gamtos stichija bei paties žmogaus gebėjimai pustomo smėlio dykynėje sukurti kultūrinį kraštovaizdį. Todėl Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta kaip kultūrinio kraštovaizdžio vietovė, iliustruojanti dramatišką žmogaus ir gamtos santykių istoriją.

Kultūriniai kraštovaizdžiai pagal Pasaulio kultūros ir gamtos apsaugos konvencijos Operatyvines taikymo gaires priskiriami kultūros vertybių kategorijai, o kultūrinio kraštovaizdžio vietovės, įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą kultūros vertybių statusu, skiriamos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Gamtiniai rezervatai kultūros vertybių teritorijose, kas padaryta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, yra nonsensas ir prieštarauja viešajam interesui. Nesupratimas Kuršių nerijos vertės ir paskirties - skandalingų pasekmių priežastis. Kuršių nerijoje negalima taikyti gamtosauginės direktyvos prioritetų - čia kultūros vertybių teritorija ir joje turi būti taikomi kultūros vertybių apsaugos reglamentai, paremti tausojamojo naudojimo ir saugojamojo tvarkymo tarptautinėmis ir nacionalinio lygmens nuostatomis.

Pasaulio urbanistikos analitikai teigia, kad valstybės, miesto ar verslo pinigų išmetimas į miestų pakraščius, paliekant apleistas istorines miestų dalis, - neūkiškumas ir trumparegystė. Naujos intervencijos turi atgaivinti istorines miestų dalis

Kol verslininkus laikysime "blogiečiais" ir nesukursime mechanizmo, padedančio panaudoti verslo finansinius pajėgumus abipusei naudai, - praeities vertybių išsaugojimo perspektyvos liks neaiškios

Gamtiniai rezervatai kultūros vertybių teritorijose, kas padaryta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, yra nonsensas ir prieštarauja viešajam interesui. Nesupratimas Kuršių nerijos vertės ir paskirties - skandalingų pasekmių priežastis

 Visą tekstą skaitykite   "Vakarų ekspresas" 2009-01-23 straipsnyje "Reikia saugoti ne paveldą, bet jo vertybes" >>>>