Sorry, it looks like something went wrong and an error has occurred.
Don’t worry, it can happen to any of us.
Syntax Error in template "b9e1e20d6b949ca1795aebfa33b6550375a22225" on line 1 "<p><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">&nbsp;</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><img style="width: 86px; height: 99px; width: 86px; height: 99px" src="[images_url]in03252782.jpg" border="0" alt="" hspace="4" vspace="4" width="86" height="99" align="left" /></font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">&Scaron;į trečiadienį, 2009-05-13, 8.30-10.00 val.&nbsp; Seimo Aplinkos apsaugos komitete&nbsp; nagrinėtas klausimas dėl valstybinių mi&scaron;kų valdymo pertvarkymo koncepcijos. Posėdį vedė AAK pirmininkas Jonas &Scaron;imėnas, dalyvavo komiteto pirmininko pavaduotojas Vincas Babilius, parlamentarai Almantas Petkus, Konstantinas Ramelis, Algimantas Salamakinas, Aurelija Stancikienė, Justinas Urbanavičius.&nbsp;</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Daug aistrų mi&scaron;kininkų bei politikų tarpe keliančio klausimo aptarime dalyvauvo ne vien&nbsp; jį inicijavę&nbsp; Generalinės mi&scaron;kų urėdijos, urėdų gamybinio susirinkimo, mi&scaron;kininkų sąjungos atstovai, bet ir paskutinėm dienom prie&scaron; renginį pakviestas platesnis ratas dalyvių, įskaitant Aplinkos ministerijos ir Mi&scaron;kų departamento vadovybę. </font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Kadangi aptarimas organizuotas Aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui i&scaron;vykus i&scaron; Lietuvos, ministeriją atstovavo viceministras Ramūnas Kalvaitis, ministro patarėjas&nbsp; Romualdas Petrauskas, AM Mi&scaron;kų d-to direktorius Valdas Vaičiūnas ir &scaron;io departamento Mi&scaron;kų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Donatas Dudutis, AM Teisės ir personalo d-to direktorius Robertas Klovas. <br /></font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Taipogi dalyvavo generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas ir gen. urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas, urėdų gamybinio susirinkimo pirmininkas Jurbarko urėdas Faustas Bakys, Dubravos EMMU urėdas Kęstutis &Scaron;akūnas, Mi&scaron;kininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius bei viceprezidentas Antanas Juodvalkis, akademikas Leonardas Kairiūk&scaron;tis, Kauno MAIK direktorius Albinas Tebėra, Lietuvos mi&scaron;ko savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.&nbsp; Ne vienas kalbėjusiųjų stebėjosi, kodėl nebuvo pakviestas LŽŪU rektorius prof. Romualdas Deltuvas, kurio vadovaujama mokslininkų grupė Aplinkos ministerijos užsakymu yra <a href="http://www.am.lt/VI/files/0.320999001175066826.pdf">atlikusi studiją </a>dėl valstybinių mi&scaron;kų valdymo tobulinimo ir kurios pagrindu dabartinė Vyriausybė svarsto galimų pertvarkų variantus.</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Apibendrinant vykusį pasitarimą pažymėtinas didžiulis GMU atliktas &quot;ai&scaron;kinamasis&quot; darbas </font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">įtikinėjant parlamentarus&nbsp; savo požiūriu&nbsp; dėl valstybinių mi&scaron;kų valdymo pertvarkymo koncepcijos. Jokių galutinių sprendimų nebuvo priimta, kadangi nuspręsta pratęsti diskusiją sekantį trečiadienį, bet jau suteikiant galimybę Aplinkos ministerijai (i&scaron; anksto žinant svarstomus klausimus) pasiruo&scaron;ti ir sudaryti galimybę konkrečiai pristatyti kiekvieno i&scaron; nagrinėjamų alternatyvų visus pliusus bei minusus.<br />**************************************************************<br /><br />Keletas fragmentų i&scaron; vykusios diskusijos, kuriuos pavyko užfiksuoti <font color="#008000"><em>(lietuvosmiskai.lt komentaras: kadangi tai nėra stenograma, tai pastebėjus netikslumų, kalbėjusiųjų pra&scaron;ome informuoti - patikslinsime):</em></font></font></p><p align="justify"><img style="width: 65px; height: 92px; width: 65px; height: 92px" src="[images_url]iWVL0Z82X.jpg" border="0" alt="" hspace="6" vspace="6" width="65" height="92" align="left" /><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">AAK pirmininkas <strong>Jonas &Scaron;imėnas</strong> teikė žodį daugumai dalyvavusių, kad i&scaron;sakytų esminius siūlymus bei argumentus dėl&nbsp; </font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">dėl valstybinių mi&scaron;kų valdymo pertvarkymo tikslingumo. Komiteto pirmininkas pakvietė Aplinkos ministeriją pasisakyti, kas bus laimima (visomis prasmėmis) įgyvendinant pertvarką, kokie galimi būtų variantai, vėliau minėdamas ir tokį variantą, kaip&nbsp; &quot;nieko nedaryti&quot;. Seimo narys mi&scaron;kininkas J.Urbanavičius paminėjo, kad reikia susiklausymo, o problema - bendro matymo neturėjimas. <br /></font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">AM Teisės ir personalo d-to direktorius <strong>Robertas Klovas</strong> pristatė Aplinkos ministerijos Saulėlydžio darbo grupėje analizuotus 4 reformos alternatyvinius variantus, i&scaron; kurių du įvertinti kaip realisti&scaron;ki (vienos valstybinės&nbsp; įmonės įsteigimas arba 9 urėdijų suformavimas stambinant esamas), bet galutinai pasvėrus visus teigiamus bei neigiamus aspektus AM Saulėlydžio darbo grupė pritarė&nbsp; alternatyvai stambinti urėdijas į devynias. Klausimas i&scaron;samiai analizuotas LR Vyriausybės Strateginiame komitete, kur ministerijai pavesta pristatyti kartu mi&scaron;kų bei saugomų teritorijų valdymo optimizavimo klausimus bendrai&nbsp; prie LRV veikiančioje Saulėlydžio komisijoje. </font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Kalbėjęs Mi&scaron;kų departamento direktorius dr.<strong>Valdas Vaičiūnas</strong></font><a href="javascript:cb_showModalDialog('/popup.php?ru=bS9tX2ltYWdlcy9hZG1pbi9mX2ltZ19wcmV2aWV3X3BvcHVwLnBocA==&amp;show_big_img=1&amp;m_images_id=903',%20168,%20213);void(0);" class="cursor-magnify"><img style="width: 103px; height: 92px; width: 103px; height: 92px" src="[images_url]i4TXKJVPM.jpg" border="0" alt="" hspace="6" vspace="6" width="103" height="92" align="right" /></a><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"> konstatavo, kad i&scaron;eities ta&scaron;kas dabartinei reformai valstybinių mi&scaron;kų valdyme yra <a href="/go.php/lit/_A.Kubilius_pristate_15_sios_Vyriausybes/2111">15 -sios Vyriausybės programa</a> ir jos įgyvendinimo priemonių planas, kur ai&scaron;kiai numatyta&nbsp;&nbsp; pertvarkyti &nbsp;mi&scaron;kų ūkį, siekiant ūkininkavimo efektyvumo. V.Vaičiūnas akcentavo, kad reformos būtinumu ar nei&scaron;vengiamumu net neabejojama. Jis atkreipė politikų dėmesį į blogėjančią valstybinių įmonių mi&scaron;kų urėdijų finansinę būklę, kuri sąlygota ne vien tik ekonominės krizės, bet ir nemaža dalimi- dėl egzistuojančių valdymo bei vadovavimo problemų. Apgailestaudamas, kad būtini sprendimai nebuvo priimti ekonominio pakilimo metu, Mi&scaron;kų d-to direktorius kaip taisytinus paminėjo &scaron;iuo metu egzistuojančius didžiulius skirtumus tarp atlyginimų, urėdijose mokamų to paties lygio specialistams&nbsp; (~40 %) ir tai, kad investicijos į mi&scaron;kus skirtingose urėdijose skiriasi net po keliolika kartų. <br />Jam vėliau antrino <strong>Donatas Dudutis</strong>, pažymėjęs, kad situacija mi&scaron;kų ūkyje yra blogėjanti, urėdijose patiriami nuostoliai jau perkopė de&scaron;imtis mln.Lt ir todėl negalima nieko nedaryti. Kviesdamas ie&scaron;koti protingo balanso tarp ekonominio ra</font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">cionalumo ir mi&scaron;kų urėdijų interesų, jis paminėjo, kad jau ne viena urėdija yra arti bankroto ribos,&nbsp; ir </font><img style="width: 64px; height: 92px; width: 64px; height: 92px" src="[images_url]iHJZDAAUU.jpg" border="0" alt="" hspace="6" vspace="6" width="64" height="92" align="left" /><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">retori&scaron;kai klausė, kas gi urėdijų tuomet (bankroto atveju) prisimims politinę atsakomybę už pasekmes.</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Prof.<strong> Antanas Juodvalkis</strong> akcentavo, kad mi&scaron;kininkų netenkina sprendimai apjungti urėdijas į vieną valstybinę įmonę, nes tuomet generalinio urėdo postas gali tapti politinis. O tuomet neai&scaron;ku, ką į jį paskirtų, to visi baiminasi.<br /></font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Dubravos EMMU urėdas <strong>Kęstutis &Scaron;akūnas</strong> įtikinėjo, kad geriausias variantas būtų dalies funkcijų centralizavimas Generalinėje mi&scaron;kų urėdijoje, perduodant, pavyzdžiui, prekybą, buhalteriją ir kt.</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Akademikas <strong>Leonardas Kairiūk&scaron;tis</strong>&nbsp; daug kalbėjo apie nei&scaron;naudojamas galimybes visapusi&scaron;kai naudoti mi&scaron;kų i&scaron;teklius, kad kasmet po papildomus 5 mln.m3 dideja medienos atsargos mi&scaron;kuose ir kad generaliniam urėdui reikia kviestis rimtam pokalbiui tos uredijos vadova, kuris nesusitvarko&nbsp; ir dirba nuostolingai. Akademikas atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ir privatūs mi&scaron;kai ir kad ten taipogi reikalinga tarnyba.<br /></font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">dr. <strong>Albinas Tebėra</strong> i&scaron;sak</font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">ė siūlymus, kad reikia ie&scaron;koti balanso tarp optimalaus&nbsp; įmonės dydžio ir administravimo sąnaudų,&nbsp; kad kuo efektyvau būtų i&scaron;naudojami valdomi mi&scaron;kai, bet ir valdymo i&scaron;laidos nebūtų per didelės. Jei įmonė maža, - pasak A.Tebėros,- ji sugeba geriau i&scaron;naudoti vidinius i&scaron;teklius ir i&scaron; to paties valdomo ploto gauti daugiau pajamų, tačiau tokioje įmonėja santykinai didesni valdymo ka&scaron;tai. Tuo tarpu didelėse įmonėse administravimas pinga, tačiau prastėja detalumas priežiūroje bei nesugebama i&scaron;naudoti visų galimybių. Įvertinus dabartinę padėtį matoma tendencija, kad nedidelėse urėdijose (~15-20 tūkst.ha) pajamos i&scaron; 1 ha mi&scaron;ko yra net iki 100 Lt/ha didesnės, lyginant su stambiomis urėdijomis (</font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">vir&scaron; 40 tūkst.ha). Todėl darytina i&scaron;vada, kad optimalus ūkininkavimo plotas urėdijai yra&nbsp; ~25-30 tūkst.ha. A.Tebėra pasiūlė įvesti urėdijų vadovų atestaciją, kuomet penkerių metų urėdo darbo rezultatai būtų vertinami pagal 3 kriterijus: 1) Mi&scaron;ko i&scaron;teklių vertės lygio pokytį; 2) Kaip racionaliai panaudojami i&scaron;tekliai (pajamos i&scaron; ha, kartu nepereikvojant, nenualinant&nbsp; prižiūrimų mi&scaron;kų; 3) Kiek lė&scaron;ų yra investuojama į darbuotojus (kad žmonės jaustūsi laimingi). </font></p><p align="justify"><img style="width: 87px; height: 92px; width: 87px; height: 92px" src="[images_url]iA3V3WMHM.jpg" border="0" alt="" hspace="6" vspace="6" width="87" height="92" align="left" /><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">LMSA pirmininkas dr.<strong>Algis Gaižutis</strong> pasisakydamas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad aptariant galimus sprendimus kalbėti&nbsp; vien tik apie valstybinių mi&scaron;kų&nbsp; </font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">valdymo pertvarkymą nepakanka. Valstybiniai mi&scaron;kai sudaro tik apie pusę visų mi&scaron;kų, o greta jau egzistuoja privatūs mi&scaron;kai su jų savininkais. Pasikeitus nuosavybės struktūrai reikalingi pokyčiai valdyme. Privačiam mi&scaron;kų ūkiui reikalingas adekvatus dėmesys, besirūpinančios mi&scaron;ko savininkų reikalais tarnybos, profesionalūs mi&scaron;kininkai. Jei urėdijos urėdijos palaipsniui atleidinėja mi&scaron;kininkus, tai suformavus privačių mi&scaron;kų tarnybas ten kaip tik būtų&nbsp; reikalingi profesionalūs savo darbą i&scaron;manantys specialistai mi&scaron;kininkai. Kalbėdamas dėl svarstomų reformos alternatyvų, A.Gaižutis i&scaron;sakė nuomonę, kad politikams&nbsp; gal būtų tikslinga nustatyti esminius rodiklius, kuriuos turėtų įvykdyti urėdijos (kirtimo apimtis, mi&scaron;kų i&scaron;teklių vertės didinimo parametrus, mokesčių į biudžetą kasmetinę sumą, privalomųjų darbų apimtis), o jau už mi&scaron;kų žinybą atsakingų auk&scaron;čiausių vadovų&nbsp; ir pačių mi&scaron;kininkų reikalas, kaip efektyviausiai susitvarkyti valdymą. &nbsp; <br /></font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">LMSA pirmininkas minėjo, kad prie&scaron; priimant sprendimus derėtų įsigilinti į visus i&scaron;sakomus argumentus, kadangi bet kokios geros pirminės idėjos, jei jų įgyvendinimas yra užtempiamas ir tampa perdėm <a href="/go.php/lit/_Kovai_pries_valstybiniu_misku_valdymo_r/1404/1">politizuojamas</a>, i&scaron;sigimsta. Tuomet reformuojame sektoriuje dirbantys apsukruoliai&nbsp; <a href="/lit/Kaip_galetu_buti_reformuotas_valstybiniu/269">dažnai sugeba &bdquo;pasi&scaron;ildyti&ldquo; rankas</a><a href="/l.php?tmpl_into%5B0%5D=index&amp;tmpl_name%5B0%5D=m_site_index2&amp;tmpl_into%5B1%5D=middle&amp;tmpl_id%5B1%5D=269">,</a> o valstybė tik nukenčia. Tad reformuojant valstybinių mi&scaron;kų sistemą reikėtų gerai apsvarstytų, ai&scaron;kių ir&nbsp; jau tuomet - neatidėliotinų sprendimų.To</font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">dėl būtų tikslinga i&scaron;klausyti<a href="http://www.am.lt/VI/files/0.320999001175066826.pdf"> valstybinių mi&scaron;kų valdymo tobulinimo studiją </a>atlikusių&nbsp; jos&nbsp; pagrindu siūlymus rengusių specialistų nuomonę, argumentus vienam ar kitam pertvarkos siūlomam variantui.</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Seimo narė <strong>A.Stancikienė</strong> </font><img style="width: 173px; height: 124px; width: 173px; height: 124px" src="[images_url]i3233D3L5.jpg" border="0" alt="" hspace="6" vspace="6" width="173" height="124" align="right" /><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">kar&scaron;tai replikavo, kad privačių mi&scaron;kų savininkai nemoka jokių mokesčių (jai vėliau pasisakydamas antrino generalinis urėdas B.Sakalauskas, teigdamas jog tik urėdijos sumoka mokesčius valstybei, o visų kitų mokesčiai yra &quot;tik popieriuje&quot;.) <br /><br />Parlamentarams susidomėjus, kokius gi mokesčius moka privačių mi&scaron;kų savininkai, A.Gaižutis paai&scaron;kino, kad &scaron;iuo metu <a href="/go.php/lit/Konstruktyvaus_dialogo_su_valdzia_paiesk/2201/1">mokestinė na&scaron;ta yra didžiulė</a>, nuo visų gaunamų pajamų už parduodamą mi&scaron;ką ar medieną savininkas i&scaron; karto sumoka į biudžetą 21 %&nbsp; (ankstesniais metais buvo 15% GPM, kas Mokesčių inspekcijos oficialiais duomenimis <a href="/get_file.php?file=WnBCa25NblF3cUJveDVpUmtaVnN6NXpVbHFYSHgydklac3VZbTNIU3g4T1lrSmFZbGRERm9HekRtTXRvbnBuWFpwU1puWiUyRk5ZOU9SejVpYm5zakh5NWZHbUtLYndzVmhhODdJMXBKZmE5U2IycGlhbXM2WHpXYkZ5WlZ4ek1UV1k4NWtvSjJRbEptYzBaelVZNVdjMTJ6Wm1XZkl6MnVUbGMlMkJkbFozS3g4dHB6V1NaeWRUQ1lwelp4Y2lXbVhEUW1NcHNxNSUyQlJsOHBreTVpaWFjbkZsbXVabUdmSGo1R2piTWJGeUdscm1wYWNsV3hvbVpxWXNXalJ5YUdkeVpuVmxNUm9Zc2FQeFdGcmdzYlhhS3ByaEpqU1o1MmN4cFhOWk1mR3BHJTJGRm01Qm0wV2lZeXNlUmJwcWR5QSUzRCUzRA==">sudaro 17-20,5 mln.Lt </a>kasmet), o jei mi&scaron;ko savininkas pripažįstamas užsiimantis individualia veikla, tai bendra mokestinė na&scaron;ta dar padidėja ir rezultate metų gale žmogui gali tekti sumokėti <a href="/go.php/lit/_Dilema_kiek_mokesciu_nuo_gautu_pajamu_p/2150/1">daugiau nei pusę visų gaunamų pajamų</a>. Privačiuose mi&scaron;kuose darbus atliekančios (mi&scaron;ką kertančios, prižiurinčios ir atsodinančios) &nbsp;įmonės irgi moka visus lygiai tokius pat mokesčius, kas privalu ir urėdijoms. Be to, privačios įmonės moka mi&scaron;ko savininkams stataus mi&scaron;ko kainą, jei perka ir ekspotuoja privačius mi&scaron;kus (savininkai nuo to susimoka mokesčius įbiudžetą). Seimo narė A.St</font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">ancikienė vis viena parei&scaron;kė, kad viskam yra ribos ir jei urėdijoms Seimas nustatė 5% mokestį už medienos i&scaron;teklių naudojimą, jinai būtinai inicijuos i&scaron;teklių mokesčio įvedimą privatiems mi&scaron;kams. Parlamentarės neįtikino faktas, kad minėtus mokesčiusi urėdijoms&nbsp; Valstybė nustatė už valstybinius gamtos i&scaron;teklius, ir kad privatūs mi&scaron;kai <a href="http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=324935&amp;p_query=Mokes%E8io%20u%FE%20valstybinius%20gamtos%20i%F0teklius&amp;p_tr2=2">nėra mokesčio už valstybinius mi&scaron;kų i&scaron;teklius objektas</a>, t.y. toks mokestis jiems negali būti taikomas.</font><img style="width: 179px; height: 119px; width: 179px; height: 119px" src="[images_url]iRNHFHFPC.jpg" border="0" alt="" hspace="5" vspace="6" width="179" height="119" align="left" /><!--[if gte mso 9]><xml> Normal 0 false false false EN-US X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> </xml><![endif]--> <!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-qformat:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:11.0pt; font-family:"Calibri","sans-serif"; mso-ascii-font-family:Calibri; mso-ascii-theme-font:minor-latin; mso-fareast-font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-theme-font:minor-fareast; mso-hansi-font-family:Calibri; mso-hansi-theme-font:minor-latin; mso-bidi-font-family:"Times New Roman"; mso-bidi-theme-font:minor-bidi;} </style> <![endif]--></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Jurbarko urėdas <strong>Faustas Bakys</strong>, urėdų gamybinio susirinkimo pirmininkas skundėsi komiteto nariams, kad prie&scaron; urėdijas vykdoma&nbsp; &scaron;meižiki&scaron;ka&nbsp; kampanija ir jos privarstos nuolat teisintis.&nbsp; F.Bakio nuomone, LIetuvoje&nbsp; nėra nei vienos&nbsp; kitos žinybos, kur įmonės taip gerai dirba. </font><font size="2"><em><font face="arial,helvetica,sans-serif">(parlamentaras Algimantas Salamakinas&nbsp; nuotaikingai replikavo, kad tokia organizacija- Seimas, su kuo pasisakantysis noriai sutiko .)</font></em></font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><br />Pritardamas Generalinės mi&scaron;kų urėdijos siūlomam variantui centralizuojant GMU </font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">daugiau funkcijų, urėdas pasakė jam patikusią metaforą &quot;Į nederančią obelį nieks akmenų nemėto&quot;.</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Mi&scaron;kininkų sąjungos prezidentas <strong>Edmundas Bartkevičius</strong> kritikavo Mi&scaron;kų departamentą, kadangi jį nustebinęs departamento specialistų neapsisprendimas, o juk derėjo pasirinkti ir siūlyti vienintelį priimtiną reformų variantą.<br /><br /></font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Papra&scaron;ytas pasisakyti generalinis urėdas <strong>Benjaminas Sakalauskas</strong> pripažino,</font><img style="width: 112px; height: 183px; width: 112px; height: 183px" src="[images_url]iM9R4GG1R.jpg" border="0" alt="" hspace="6" vspace="6" width="112" height="183" align="right" /><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"> kad 1996 m. kuriant mi&scaron;kų žinybos sistemą (su Generalinės urėdijos įkūrimu)&nbsp; daug kas buvo &quot;persira&scaron;yta&quot; i&scaron; Lenkijos, tačiau tik tai, kas buvo patogu. Po to- 1999-2000m. viskas stabilizavosi ir reformos žingsnių mi&scaron;kų sistemoje, pasak gen.urėdo, buvo padaryta labai daug. Kaip pavyzdį, paminėjo ženklų specialistų skaičiaus urėdijose sumažinimą iki 2100 etatų; kad urėdijų mokesčiai mokami realūs, o visų kitų- teoriniai (&quot;popieriniai&quot;).<br />Generalinis urėdas pateikė ir galimus sprendimo variantus, i&scaron; kurių paminėtini: steigėja (GMU) turi tvirtinti urėdijų mokos fondą ir sąmatą, galimas prekybos , vie&scaron;ųjų ry&scaron;ių ir kt. funkcijų centralizavimas (negalima būtų&nbsp; centralizuoti buhalterijos). Jis paminėjo, kad vadovų atestacija turėtų užsiiminėti auk&scaron;tesnė institucija, o smulkios (iki 13 tūkst. ha urėdijos) jau atgyveno ir iki&nbsp; 20 tūkst. ha urėdijas&nbsp; derėtų sujungti.<br /><br /></font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Pasisakydamas aplinkos&nbsp; </font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">viceministras <strong>Ramūnas Kalvaitis</strong> pasiūlė kalbėti skaičių ir argumentų kalba ir pratęsti diskusiją artimiausio&nbsp; posėdžio met, suteikiant galimybę Aplinkos ministerijai plačiau i&scaron;dėstyti svarstomų siūlymų esmę, pliusus ir minusus. Viceministras palaikė A.Gaižučio pasisakymą, kad reikia i&scaron;klausyti visas suinteresuotas puses, studijos apie valstybinių mi&scaron;kų valdymo tobulinimą rengėjus. </font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Užbaigdamas posėdį&nbsp; klausimu </font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">dėl valstybinių mi&scaron;kų valdymo pertvarkymo koncepcijos Seimo AAK pirmininkas Jonas &Scaron;imėnas&nbsp; pabrėžė, kad atsakomybę už reformas prisiima politikai, o diskusiją planuojama pratęsti sekančią savaitę.</font></p><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">&nbsp;</font></p><p><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><em>lietuvosmiskai.lt inf. </em></font></p>" - Unexpected ":", expected one of: "}" , " " , ATTR