Naujienos

* A.Stancikienė jau užsipuolė ir naująjį aplinkos ministrą G.Kazlauską

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas neįtiko pastaraisiais metais nuolat su Aplinkos ministerijos vadovais konfliktuojančiai buvusiai Kuršių nerijos NP direktorei Aurelijai Stancikienei. Ši parlamentarė jai įprastu būdu- per žiniasklaidą- pagrasino, kad kviesis ministrą į Seimą "ant kilimėlio"  pasiaiškinti dėl viešai išsakytų teiginių ir lūkesčių, pasak A.Stancikienės, prieštaraujančių Vyriausybės programai.

Vadovauti Aplinkos ministerijai iš statybų verslo atėjęs Gediminas Kazlauskas teigia nesirengiantis griauti jau egzistuojančios sistemos, tačiau pasigenda ir tvarkos, ir logikos priimant sprendimus. Naujasis ministras neatsisako kovos dėl nelegalių statinių, tačiau pabrėžia, kad galbūt ne kiekvienu atveju būtina „užkurti buldozerį“, -rašė 2008 12 30 dienraštis „Verslo žinios“.

„Ar reikia nuo žemės paviršiaus nušluoti pastatus, į kuriuos kartais būna investuota ne vienas ir ne du milijonai litų? Galbūt vienas iš variantų — susitaikymo akcija. Jeigu pažeidimai nėra ypač šiurkštūs, galbūt neverta griauti, o kartu su visuomene spręsti, ką su jais daryti. Vienas iš būdų — parduoti aukcione, kad verslininkai, kurie sąmoningai pažeidinėjo įstatymus, neturėtų tiesioginės naudos. Ne visada nugriovus ir sunaikinus objektą pavyks atstatyti suniokotą unikalų gamtos kampelį“, -sakė G.Kazlauskas. Anot jo, dabar Aplinkos ministerija rengia pakeitimus, kad tiek leidimų išdavimo, tiek pažeidimų naikinimo tvarka būtų paprastesnė. 

Į „Verslo žinios“ žurnalisto klausimą: "Ar statybos ir verslo vystymas saugomose teritorijose ir toliau bus tabu?" ministras atsakė: "Saugomos teritorijos sukurtos ne tam, kad ten būtų tik rezervatai ir nevyktų jokios ūkinės veiklos. Pagal įstatymus ir dabar teoriškai ten palyginti daug galimybių veikti, tačiau ribojimų per daug, juos peržiūrėsime. Draudimai bus griežtesni aukščiausios kategorijos saugomose teritorijose, tokiose kaip draustiniai ir rezervatai, ir liberalesni ne tokiose vertingose. Visko neliberalizuosime, tačiau reikia atsižvelgti ir į žmonių interesus. Pavyzdžiui, Neringa, išskyrus kai kurias vietas, nėra rezervatas. Ten gyvena žmonės, ir kad jie negali pajudėti – neteisinga. Įstatyme turi būti palikta galimybė tai daryti. Negalime gyventi laikais, kai jojome žirgais, nereikėjo kelių ir kitos infrastruktūros."

2009-01-06 duodamas interviu Lietuvos radijo ir televizijos naujienų svetainei www.lrt.lt  aplinkos ministras taipogi sakė, kad: "Nugriovus gamtai žalą padariusį statinį, gamtos neatkursime. Manau, nelegalus statinys iš esmės gali būti, kur yra", - užsiminė ministras. G.Kazlausko vertinimu, nelegalių statinių griovimas gali per brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams, todėl juos labiau apsimoka palikti."

Šios naujojo aplinkos ministro mintys apstulbino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę Aureliją Stancikienę, parlamente kuruojančią statybų, urbanistikos, teritorijų planavimo reikalus.
"Tokių pareiškimų netoleruosiu. Ministro pozicija yra dvilypė ir parodo jo, kaip specialisto, didelę kompetencijos stoką. Jei ministras, kurio ministerijai pavaldi ši sritis, sako, kad tokių statybų neįmanoma sužiūrėti, tada jis, be abejo, tik skatina nelegalius statytojus", - kalbėjo parlamentarė.

Ji paprieštaravo G.Kazlausko žodžiams ir patikslino, jog gamtai padarytą žalą iš tiesų galima ištaisyti. "Šnekėkime ne vien apie gamtai, bet ir kraštovaizdžiui bei bendrajai vertei daromą žalą. Nugriovus pastatus iškart bus atitaisyta kraštovaizdžiui padaryta žala. Be to, visi ministrai kalba apie nuostolius, kuriuos valstybė patirtų mokėdama kompensacijas už griaunamus statinius. Bet apskritai kodėl reikia kompensuoti? Tegul atsako pareigūnai, kurie savo parašais patvirtino sprendimus!" - stebėjosi A.Stancikienė. 


"Reikalausiu, kad kitą savaitę ministras atvyktų į Aplinkos apsaugos komitetą pasiaiškinti, ką reiškia jo teiginiai. Teisinėje valstybėje tai nesuvokiama", - dienraščio "Lietuvos žinios" žurnalistams teigė A.Stancikienė.