Naujienos
* ATSARGIAI!!! Sukčių įrankis išviliojant lengvatikių turtą- įgaliojimas
Ar įmanoma parduoti svetimą žemę ir namus taip, kad nė šuo nesulotų ir net pats jų šeimininkas nesužinotų? Teoriškai tai neįmanoma. Bet gyvenime atsitinka vis dažniau,- grėsmingą situaciją 2009-01-09 aprašo dienraščio “Lietuvos rytas“ korespondentė Ramunė Sotvarienė straipsnyje „Kaimo vienišių namai ir žemė – sukčių grobis”
*****************************
Molėtų rajone, Videniškių seniūnijoje, gyvenanti S.K. pernai nuėjo deklaruoti pasėlių, bet vietoj Europos Sąjungos išmokų gavo smūgį žemiau juostos. Paaiškėjo, kad moteris žemės jau neturi. Nebeturi ir pastatų, kuriuose iki tol ramiai gyveno.
To paties rajono Giedraičių seniūnijos senbuvė S.T. apie pokyčius savo gyvenime sužinojo iš pareigūnų. Jie atvyko pasiteirauti, kodėl moteris pardavė tik namą – kaip naujasis šeimininkas tvarkysis be žemės? Inturkės seniūnijoje įsikūrusi Ž.K. norėjo parduoti vieną sklypą, bet pasirodė, kad parduoti du, o pinigų nėra.
Aukos – vienišiai ir seni
Tokie praradimai pra
sideda nuo notaro biure lengva ranka pasirašyto įgaliojimo. Sukčių taikiklyje dažniausiai atsiduria vienišiai, girtaujantys ar seni kaimo žmonės. Nesuprantantys, kaip parduoti kokį hektarą iš turimų penkių, ar tiesiog tingintys imtis šio gana painaus reikalo.„Savo paslaugas dažnai pasiūlo iš matymo pažįstami vyrukai, prieš tai sužinoję, kad žmogus norėtų užsidirbti parduodamas dalį žemės“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Molėtų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Virginijus Umbrasas.
Įrankis – įgaliojimas
Tarpininkas imasi sutvarkyti visus žemės sklypo padalijimo formalumus, atlieka geodezinius matavimus. Tam reikalingas savininko įgaliojimas. Įtikėję gerais tarpininkų ketinimais, savininkai neįtaria klastos net tada, kai šie paprašo antro ir trečio įgaliojimo.Aferistų argumentas – esą neįmanoma parduoti dalies žemės, jeigu neturi teisės tvarkyti ir valdyti viso sklypo su visais pastatais. Padėjęs ant tokio dokumento parašą žmogelis jau po kelių dienų lieka be turto, kuris parduodamas trečiajam asmeniui.
Įkliuvo ir verslininkas
Praėjusių metų gruodį baigtas ikiteisminis tyrimas, apimantis tris sukčiavimo epizodus Molėtų rajone, jau iškeliavo į teismą. Įtarimai pareikšti keliems molėtiškiams. Tarp jų – nekilnojamojo turto bendrovės „Molveta“ savininkas Zigfridas Meškėnas ir statybininku save vadinantis Algirdas Žvinys.Kiek anksčiau pareigūnai nesėkmingai yra tyrę dar keletą įtartinų atvejų.Tačiau Molėtų rajono vyriausiasis prokuroras Romualdas Prokopavičius mano, kad tai – tik viršūnėlė, neatspindinti tikrojo aferų masto: „Gali būti, kad ne vienas senyvas, mažai kur išeinantis vienišas žmogus iki šiol nežino padaręs lemtingą klaidą.Yra mirusių, kurie taip ir nesužinojo likę bežemiai ir benamiai. Ne visi drįsta skųstis. Bijo keršto. Bijo, kad nieko nepavyks įrodyti. Jie mano, kad jeigu notaras patvirtino tavo parašą – jau viskas“.
Prisipažino slėpęs mokesčius
„Konkurentų susidorojimas. Kerštas“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė kelis mėnesius už grotų praleidęs Z.Meškėnas.Šio molėtiškio ir jo šeimos narių vardu yra įteisintas ne vienas apgaule išviliotas nekilnojamojo turto objektas. Įtariama, kad verslininkas veikė drauge su A.Žviniu.Pasak „Molvetos“, ir toliau siūlančios įvairias paslaugas, vadovo, jis tik pirkdavo žemę ar pastatus iš įgaliojimą juos parduoti turinčio asmens.Z.Meškėnas tikina, kad sukčius yra tik A.Žvinys, apgavęs ir jį, ir žmones.„Molvetos“ vadovas aiškino, kad pas notarą tvirtinant pardavimo sutartį būdavo parodoma ne visa kaina: „Perki už 150 tūkst., rodai 70 tūkst., kad mažiau mokesčių mokėtum. Bet sumoki viską“.Z.Meškėno teigimu, A.Žvinys neatiduodavo žmonėms nė tos dalies pinigų, kuri oficialiai nurodyta sutartyje.„Jo tikslas buvo įsigyti naują automobilį. Dabar gelbėja savo užpakalį ir pasakoja istoriją, kad aš viską sugalvojau“, – sunkiai atremiamų įtarimų gynėsi verslininkas.
Mulkintojas tapo statybininku
„Kokie sklypai? Aš firmoj dirbu. Aš statybininkas“, – paprašytas papasakoti apie rūpesčius su teisėsauga iš pradžių maloniai pokalbį telefonu pradėjo A.Žvinys.
- Tai ir jokios bylos nėra?
- Nieko nesuprantu, ką čia šneki.
- Ir areštinėje nebuvote?
- Nesąmones ką čia šneki.
- Ir Meškėno nepažįstate?
- O kas tu tokia? Gal merga kokia? Tai sakyk.
- Noriu pasišnekėti apie žmones, kurie liko be žemės ir namų.
- Tai atvažiuok į pirtį ir pasišnekėsim, kai nučiulpsi.
Kuo patikės teisėjai?
Ar nekeista, kad atokiame Molėtų rajono kaime gyvenantis ir žodžių neieškantis „statybininkas“ veždavosi savo klientus ne pas vietos notarus, kurie gerai pažįsta vietinius žmones? Visi įgaliojimai buvo patvirtinti Vilniaus notarų biuruose. Kelionė į sostinę būsimiesiems benamiams neprailgdavo. Vieni notarui būdavo pristatomi girti, kiti – visiškai įtikėję naujaisiais savo geradariais ir jų geranoriška pagalba.Ar pavyks įrodyti, kad notarai veikė išvien? Ar galbūt jie aplaidžiai atliko savo pareigą – nepaaiškino, kokių pasekmių turės įgaliojimas disponuoti visu turimu turtu?„Jeigu ši byla nežlugs, žmonės patikės, kad galima atgauti apgaule išviliotą turtą. Tuomet ledai pajudės“, – viliasi prokuroras R.Prokopavičius.Tiktai ar patikės teismas savo turtą praradusiais kaimų prasčiokais?
* * *
Notaras atsako už sandorius
Marius Stračkaitis, Notarų rūmų prezidentas
„Atlikdamas bet kokį notarinį veiksmą notaras privalo išaiškinti savo klientui to veiksmo prasmę ir pasekmes. Jei akivaizdu, kad dėl girtumo ar kitos priežasties asmuo negali suprasti savo veiksmų prasmės, notarinis veiksmas negali būti atliekamas.Prieš atlikdamas bet kokius notarinius veiksmus jis taip pat turi išsiaiškinti, ko siekia jo klientas, aptarti visas aplinkybes ir išaiškinti asmeniui notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes.Prieš patvirtindamas įgaliojimą notaras turi išsiaiškinti, kokius veiksmus asmuo norėtų pavesti atlikti savo įgaliotiniui, ir paaiškinti klientui visas įgaliojimo pasekmes.Nereikia pamiršti, kad santykiai tarp asmens ir jo įgaliotinio yra paremti tarpusavio pasitikėjimu. Nerekomenduojame duoti įgaliojimo asmeniui, kuriuo nepasitikima.Asmuo savo įgaliojimą gali bet kada panaikinti arba kreiptis į teismą dėl šio dokumento pripažinimo negaliojančiu.Notaras savo ruožtu atsako už savo tvirtinamus sandorius ir privalo atlyginti žalą, jei teismas nustato, kad žala padaryta dėl notaro ar jo biuro darbuotojų veiksmų“.
