Naujienos

* Krekenaviškių iniciatyva saugomas teritorijas „ravės“ nuo biurokratų

Įkaitais save laikantys nacionalinių ir regioninių parkų gyventojai iš visos Lietuvos šį šeštadienį, 2009-01-10, Krekenavoje renkasi į „Suvažiavimą dabartinei saugomų teritorijų politikai aptarti“. Derlingame, aukštos agrarinės kultūros krašte gyvenantys krekenaviškiai nežada taikstytis su aplinkosaugos „dievukų“ primestais draudimais, apribojimais, suvaržymais ir ketina išsiaiškinti, kiek saugomų teritorijų reglamentai pažeidžia žmogaus teises ir šalies Konstituciją. Po to – pareikalauti iš biurokratų atsakomybės už patirtą žalą, -informuoja laikraščio "Ūkininko patarėjas" žurnalistė Gertrūda RINKŪNIENĖ 2009-01-09 straipsnyje "Saugomas teritorijas „ravės“ nuo biurokratų "

Sambūrio iniciatoriai neslepia galutinio tikslo: panaikinti regioninių parkų statusą kaip nešantį nuostolius, gadinantį laiką ir nervus ūkinės veiklos apribojimą.

Pavyzdiniai ūkiai „teršia kraštovaizdį“?

„Sugriovėme Sovietų Sąjungą, sugriausime ir regioninį parką“, - vienos diskusijos metu rėžė krekenaviškis Saugomų teritorijų tarnybos direktorei Rūtai Baškytei, kai valdininkė atvyko pasikalbėti su gyventojais. Diskusijų su aukštesnio ir žemesnio rango aplinkosaugininkais jau buvo ne viena. Tačiau žmonių įtikinti nepavyko – jie pateikia faktus, liudijančius, kaip „popierinis“ parko statusas, priimtas nepasitarus su piliečiais, tapo biurokratiniu diktatu, varžančiu kasdienį gyvenimą.

Intensyvios žemdirbystės krašte - Krekenavos ir Upytės seniūnijose ūkininkai milijonais skaičiuoja nuostolius, patirtus dėl kritikos neatlaikančių „vizualinės taršos“ draudimų plėsti ūkį.

Ketvirtos kartos jaunas ūkininkas Laisvūnas Valikonis, pienu aprūpinantis 600-700 vartotojų, kelerius metus kovojo dėl didesnės fermos statybos prosenelių žemėje, kol statyboms pabrangus milijonu litų, pagaliau „užteršė kraštovaizdį“ ir praplėtė karvidę iki 120 vietų savo elitinei bandai.

Per 800 ha valdantis ir 10 tūkst. gyventojų daržovėmis aprūpinantis ūkininkas Saulius Račkauskas priverstas kasdien važinėti po 80 km į nuomojamą bulvių pakavimo įmonę, užuot pasistatęs saugyklą ir kitus brangiai technikai reikalingus statinius savo žemėje. Darbštus pavyzdinio ūkio šeimininkas dėl įvairiausių draudimų negali pradėti statybų ir lauke laiko beveik pusę mln. litų atsiėjusias būsimo statinio kontrukcijas.

Vadaktėlių kaimo ūkininkui, panorėjusiam statyti 20 vietų karvidę, „pagal reglamentą“ leista statyti 13 vietų. Žmogus negali pasinaudoti ES parama, nes parke draudžiama įrengti mėšlides, kur mėšlas kauptųsi ne mažiau nei 6 mėn., kaip to reikalaujama europinėse fermose.

Visoje šalyje nuskambėjo nežmoniškos sankcijos prieš pensininką bitininką, savo žemėje pastačiusį varganą pastogę aviliams šalia Liaušės upelio, kuriame vasarą nebūna net vandens. Vorkutos tremtiniui, onkologine liga sergančiam šio krašto šviesuoliui, Krekenavos regioninio parko specialistai nesugebėjo paaiškinti „galimos tokios statybos, ar ne“. Bet dėl ligos žmogui nesuskubus namelio patraukti keletą metrų į šoną, už „baisią nuodėmę“ parko administracija bitininką nubaudė 5 tūkst. Lt bauda.

„Rezervatuose“ nustatytas tvorų aukštis, kūdros plotas

Žmonės vargsta dėl parko ribų, einančių per jų nuosavą žemę. Kenčia atgavę žemę bendroje nuosavybėje. Piktinasi negalėdami dovanoti žemės sklypelio vaikams, norintiems pasistatyti namą ir įsikurti šalia senstančių tėvų, nes Saugomų teritorijų įstatymas neleidžia dalyti sklypų. Kas atlygins perspektyviems ūkininkams ir miestelių gyventojams už patiriamus kasdienius nuostolius, gaištamą laiką, eikvojamą energiją ir sveikatą?

Krekenavos regioninio parko apsaugos reglamente, kurį 2002 m. rugpjūtį pasirašė aplinkos ministras A. Kundrotas, nurodomas galimų statyti gyvenamųjų namų aukštis – iki 9 m. Rekonstruojant seną statinį, nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo negali būti aukščiau kaip 7,5 m. Gyvenamasis namas leidžiamas tik iki 120 kv. m ir šiukštu ne didesnis, nors dešimtį vaikų jame augintum. Bendras sklypo užstatymo plotas negali viršyti 300 kv. m, nors šiam kraštui būdingos sodybos buvo gerokai didesnės nei smėlėtoje Dzūkijoje ar Ignalinos rajone. Reglamente nustatytas tvorų aukštis, takų plotis, lieptelių ilgis, kūdrų dydis...

Žmones išvargina „derinimai“, kai reikia nukirsti pavojų keliantį seną medį, panorėjus išvalyti nusekusio Nevėžio pakrantę. Gyventojams sunku suprasti, kodėl medžius be jokių leidimų dorojantys bebrai ar besiveisiančios erkės aplinkosaugininkams yra „biologinė įvairovė“, sergėtina labiau už žmones.

Krekenaviškiai pirštu beda į šalia miestelio buvusioje dvarvietėje dygstantį prabangų, 4 mln. Lt kainuosiantį Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą, - statybvietėje suskaičiavome be gailesčio nurėžtus mažiausiai šešis išlakius, sveikus medžius. Tačiau šį barbarišką sprendimą palaimino tie patys gamtos saugotojai, sau pritaikę parankius įstatymus.

Ūkininkus skirsto į „tikrus“ ir „lakuotais batais“

Į sąjūdį prieš sveikam protui prieštaraujančius draudimus susivieniję krekenaviškiai ir kitų saugomų teritorijų gyventojai gali išvardyti aibę nuosavybės ir žmogaus teisės pažeidimų, patiriamų dėl aplinkosaugininkų noro kontroliuoti kiekvieną smulkmeną, pomėgio neadekvačiai bausti ir visur paranojiškai įžvelgti pažeidėjus.

Tipinis sostinės kabinetinių aplinkosaugininkų požiūris išryškėjo ir Krekenavos regionio parko jungtinės tarybos posėdyje. Vienas tarybos narių, išgirdęs apie žmonių veiklos suvaržymus, „padarė atradimą“: „Pasirodo, čia esama tikrų ūkininkų, o kituose parkuose – netikrieji, lakuotais batais, kurie tenori pasistatyti namą prie gražaus ežero!“

Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai stebisi, kad krekenaviškiai, surinkę 640 protesto parašų, ir jų reikalavimui naikinti parko statusą pritarusi Panevėžio r. taryba, esą, imasi Europoje negirdėto, precedento neturinčio reikalo. Atseit pasaulyje parko statusą turinčių teritorijų gyventojai džiaugiasi, didžiuojasi ir nori tas teritorijas plėsti.

Panevėžio r. meras Povilas Žagunis į tokias replikas atsako taip: „Jei žmonės būtų pajutę parko naudą, šiandien mums neleistų net kalbėti apie jo statuso panaikinimą. Tačiau nutiko priešingai. Todėl parko ribos turi būti peržiūrimos, į žmonių skundus ir nuomonę įsiklausyta, ir jei įstatymai peržegė žmogiškumo ribas, jie turi būti keičiami. Reikia išsaugoti niūriaspalvį auksavabalį, bet ir ūkininkams nedrausti plėstis.“

Krekenavos gyventojų sąjūdis išplito visoje šalyje

Nuo prašymų, reikalavimų, emocingų mitingų ir nevaisingų diskusijų krekenaviškiai šiandien pereina prie rimtų siūlymų keisti Saugomų teritorijų įstatymą ir naikinti parkų reglamentus.

Analizuoti susikaupusias problemas ir ydingą tvarką sambūrio dalyviams padės autoritetingi kviestiniai svečiai.

Pranešimus skaityti pakviesti profesoriai Jurgis Bučas, Stasys Karazija, Zenonas Kaunas, A. Maziliauskas, Panevėžio r. meras P. Žagunis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, iniciatyvinės grupės narys Rimantas Klimas.

Laukiama atvykstant aplinkos ir žemės ūkio ministrų Gedimino Kazlausko ir Kazimiero Starkevičiaus, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, parlamentarų.

Kaip „ŪP“ teigė vienas suvažiavimo organizatorių, iniciatyvinės grupės regioniniam parkui panaikinti narys Romas Kiltinavičius, su krekenaviškiais solidarizuojasi kitų regioninių parkų gyventojai, ūkininkai bei žemės savininkai iš Vilkaviškio, Telšių, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Anykščių, Ignalinos rajonų. Jų atstovai atvyks į suvažiavimą, nes visur pribrendo panašios problemos.

„Mes ne prieš gamtą, jos grožį, ne prieš „susimąsčiusį Nevėžį“, kurį gerbė ir tausojo mūsų protėviai. Mes už jaukią aplinką, bičiuliškai gyvenančius žmones, kurie nėra ir jau nebus vergiškos prigimties. Kantrybė išseko... Mielieji, mes nekirsime nė vieno medžio, bet tikimės „išravėti“ parkus nuo ekologinių biurokratų“, - rašoma viename iniciatyvinės grupės dokumentų.