Lietuvos miško savininkų asociacija Kretingos skyriui patikėjo atsakingą užduotį: organizuoti konkursą pavyzdingai tvarkomos miško valdos savininkui Klaipėdos RAAD teritorijoje išaiškinti. Norime paminėti pareigūnus, kurie buvo geranoriški ir negailėdami savo laisvo laiko, šį kartą ne ieškojo blogybių, o  rodė valdas ir patys džiaugėsi puikiais savininkų darbais. Tai Ričardas Bandza iš Šilutės, Mindaugas Petraitis iš Tauragės, Albinas Rimidis iš Šilalės, Rikardas Apulskis bei Mindaugas Sakalauskas iš Skuodo. Iš aplankytų 10 miško valdų bent 4 tikrai buvo vertos apdovanojimo, todėl išrinkti pačią geriausią ir jos savininką pristatyti apdovanojimui buvo nelengvas uždavinys.

 Kretingiškis Linas Puškorius, paveldėjęs iš šeimos menišką prigimtį, kartu su broliu perėmęs iš tėvo medžio drožimo, skabtavimo paslaptis, sakosi geriausiai besijaučiantis miške. Galėtų jame būti iki sutemų, tik kartais choro repeticijos tam sutrukdo. Ir jam visai nesvarbu, kad vienas jo miškas (30ha) nutolęs nuo namų 80 km. atstumu, kitas (10 ha) – 30 km. Nėra tos savaitės, kad jis į savo miškus nenuvažiuotų ir, kaip jis pats sako, “ką nors naudingo nepadirbtų”. Vienoje miško valdoje buvusios giminės sodybos vietoje pastatytas kryžius. Abu miškai šlapiose, gal sunkiai privažiuojamose vietose. Jau  greit bus dešimtmetis , kaip Linas kantriai grindžia keliukus akmenimis, statybų atliekomis, daro pralaidas. Didžioji jo aistra – miško sodinimas. Apleistos buvusios miško aikštelės išvalytos ir apsodintos. Eglės , pušys jau jį patį praaugo. Negana to – nupirkęs šalia miško dirvonuojančią 3 ha žemę, savo lėšomis ir jėgomis pradėjo apsodinti pušimis. Sodmenys, saugojant juos nuo žvėrių, apteptos repelentais. Nors miškuose yra brandžių medynų, juos neskubama kirsti – tik išimti blogiausi, malkiniai. Dirbama be valksmų, naudojant mažąją techniką.

    Antanas Tarvydas iš Šilalės raj. , anksčiau dirbęs eiguliu urėdijoje, dabar ūkininkauja apie 300 ha ploto nuosavų miškų. Pirmenybę skiria neplyniems kirtimams, ugdant antrą eglės ardą bei pomiškį. Stebino profesionalumas - medieną iš neplynų kirtimų nekertant valksmų traukia pats savininkas.Medynų ugdymo kirtimuose dirbama arkliais. Buvę užmirkę plotai,iškirtus karklus ir  atlikus mažąją melioraciją, paversti klestinčiais jaunuolynais. Pasodintos eglutės visur duoda labai gerą prieaugį – savininkas, įsigijęs sertifikuotą sėklą arba sėjinukus, pats užsiaugina pikirantus. “Paskaičiavus, kiek kainuoja užauginimas pigiau būtų nusipirkti”,- teigia Antanas Tarvydas, tačiau jo paties su meile užaugintos ir kokybiškai iškastos bei apsaugotos eglutės savo geru augimu atperka visą rūpestį ir išlaidas.  

   Vladislovas Petrauskas iš Tauragės raj. Žygaičių km., turėdamas 35 metų miškininko darbo patirtį kartu su sūnumi, kuris irgi baigęs miškų technikumą, ir kitais šeimos nariais ūkininkauja apie 40 ha plote, iš kurių želdiniai - 12,7 ha, jaunuolynai - 17 ha, rekonstruoti krūmynai – 4,5 ha. Puoselėjami kuo mišresni želdiniai, pirmenybę teikiant ąžuolui, mišrinant hibridiniu maumedžiu paprastuoju buku, amerikiniu ąžuolu, paprastuoju klevu. Užpelkėję plotai sausinami nuleidžiant vandenį grioveliais, kurių iškasta beveik 1 kilometras. Daug lėšų skiriama pravažiavimo kelių, pralaidų įrengimui. Kad sunaikintų drebulių atžalas, prieš kirtimą jos nudžiovinamos, apžieduojant gegužės – birželio mėn. Miške įrengti 2 šaltiniai, ant upelio išgraužto kranto iškeltas inkilas šikšnosparniui, užregistruota 30 medžių senolių, kuriuos savininkas laiko gamtos paminklais, pradėti įrengti pažinimo takai želdiniuose, jaunuolynuose. “Užauginti miškus kuo vertingesnius gamtosauginiu požiūriu, kuo mišresnius ir produktyvesnius – tai mūsų šeimos gyvenimo prasmė ir tikslas,”- teigia pats savininkas.

  Algirdas Ramanauskas – kilimo nuo Vilkaviškio, įsigijęs inžinieriaus – mechaniko specialybę, daug metų statė bokštinius kranus. Tik išėjęs į pensiją 1988 m., ėmėsi žemės ir miškų ūkio veiklos. Už turėtą žemę kaip kompensaciją gavęs mišką, jau geras dešimtmetis Algirdas ūkininkauja 42 ha miško plote, kuris yra apie 50 km. nuo Klaipėdos, kur jis gyvena. Tuo metu, kai jis ruošėsi įgyti šį mišką, pretenduojančių į jį nebuvo, niekas jo nenorėjo – buvo užmirkęs, skurdus. Per tą dešimtmetį, kiek gauta pajamų iš medienos, tiek atgal ir sudėta į mišką. Atnaujinta bei iškasta naujau apie 3 km. nusausinimo griovių, palei griovius padaryti pravažiavimai, įdėtos pralaidos. Savo lėšomis apsodintos apleistos aikštės ir degimvietė. Valdoje vyrauja pusamžiai pušynai, juose po laja sodinamos eglutės. Jaunuolynai pastoviai ugdomi. Valda prie judraus kelio, tik 3 km. nuo Šilutės, gerai sutvarkyti įvažiavimai, žmonės noriai joje lankosi. Savininkas neuždėjęs jokio užtvaro, nors šiukšlintojų būna nemažai. Pastoviai pats viską sutvarko ir renka šiukšles, labai nepykdamas. Jis kantriai laukia, kada žmonės pradės suprasti, jog už gerą reikia gerumu atsilyginti. Nors savininkas ir turi miškotvarkos projektą, kuriame suprojektuoti plyni kirtimai, jų yra linkęs atsisakyti. Savininkas aktyvus, visuomeniškas, siekdamas įgyti kuo daugiau žinių apie mišką, noriai dalyvauja įvairiuose LMSA organizuojamuose renginiuose,  Negali atsistebėti Algirdo gyvybiškumu, žinant dar ir tai, kad savo gimtajame Vilkaviškio rajone prižiūri 30 ha pramoninį trešnių, vyšnių, lazdynų sodą. Šis savininkas ir buvo pasirinktas nugalėtoju. Gal nulėmė pareigūno  Ričardo Bandzos žodžiai: “Jūs net neįsivaizduojat, kaip ta valda atrodė prieš dešimtmetį!”.

    Nors paminėti savininkai visi labai skirtingi ir valdos savitos, bet tarp jų yra nemažai bendrų bruožų. Visi savo miškuose daug dirba patys, daug investuoja į miško sodinimą, jaunuolynų ugdymą, daugiau ar mažiau atlieka mažąją melioraciją, nuleisdami perteklinį vandenį, tvarko pravažiavimus, deda pralaidas. Visi vengia naudoti sunkiąją medienos ištraukimo techniką, nemažai dirba arkliais, vietoje plynų kirtimų mieliau renkasi atvejinius, atrankinius kirtimus. Neskaičiuodami, kiek įdeda ir nesitikėdami, kad tai kada nors jiems sugrįš, jie kuria  gyvą paminklą ateinančioms kartoms – puikiai sutvarkytus ir našius miškus. Visi noriai aprodė savo valdas ir džiaugsmingu žvilgsniu glostė jų pačių rankomis pasodintas eglutes, pušeles, išpuoselėtus berželius, ąžuoliukus.

Tuo pačiu metu ir kitų Regioninės aplinkos apsaugos departamentų teritorijose buvo renkami geriausiai valdas betvarkantys miško savininkai.

Panevėžio apskrities „Pavyzdingai tvarkomos miško valdos“ konkurso nugalėtoja Ramunė Buklienė ir jos sutuoktinis, miškininko išsilavinimą turintis Vaidas miške nenaujokai. Konkurse dalyvauti nusprendę kone paskutinę minutę nesitikėjo jame laimėti, tačiau džiaugiasi, kad jų triūsas buvo įvertintas. Greta buvusio karjero esantį miško sklypą  Bukliai įsigijo labai apleistą ir naudos iš jo nesitikėjo. Reikėjo lėšų dalyje sklypo buvusio karjero rekultyvavimui. Žemės tvarkymui nepagailėta jėgų, laiko ir investicijų. Iš menkaverčių krūmynų pamažu pavyko suformuoti puikų jaunuolyną. Dabar ten jau stiebiasi žaliaskarės eglaitės. Pasirengę miškotvarkos projektą valdos savininkai iškirto brandų juodalksnyną, jo vietoje jau želia naujas miškas. Nemažas dėmesys skiriamas ugdymo darbams. Miško valdos plotas nėra didelis, tačiau artimiausiu metu savininkai tikisi, jog miško žeme pavyks paversti greta augantį jaunuolyną.

Utenos apskrityje geriausia pasirodė miškininko Petro Kazakevičiaus valda. Akivaizdžiausias pranašumas - aptvertos miško kultūros.To nebuvo nė vienoje kitoje apžiūrėtoje miško valdoje. Visi darbai vykdyti griežtai pagal miškotvarkos projektą, laikantis visų gamtosaugos reikalavimų. Nepriekaištinga sanitarinė būklė. Sunku spręsti apie nuolatinį savininko lankymąsi miške - plotelis mažas, vienok, apžiūrėjimo momentu buvo sutvarkytas nepriekaištingai.

Tuo pačiu ,- pastovia priežiūra, pasižymi ir Vilniaus apskrities nugalėtojo, buvusio girininko, Roberto Lėkštučio valda, esanti Trakų rajone. Jos išskirtinis bruožas,-  profesionalus požiūris į mišką. Labai panašaus tipo ir lygio yra Alberto Zinkevičiaus valda Širvintų rajone. Pergalę trakiškiui nulėmė papildomi balai gauti už ornitochorinius medžius ir krūmus.

Šiaulių RAAD teritorijoje pavyzdingiausiai tvarkoma miško valda – tai Lietuvos miško savininkų asociacijos nario Pranciškaus Zanišausko 115 ha miško valda, esanti Ročkaičių km., Pakruo r. Šiame masyve yra brandūs, pribręstantys medynai, jaunuolynai. Žemės ūkio veiklai netinkamose 43 ha ploto žemėse įveistas naujas miškas. Želdinių apsaugai nuo žvėrių naudojami repelentai, tveriamos tvoros biržėse. Šį rudenį 25 ha plote įveistų kultūrų įrengiamas elektrinis „piemuo". Valdoje įrengta 2,5 km naujų kelių , juos tiesiant greta kasami grioviai sausina mišką. P. Zanišausko valdoje buvusios žvyrduobės paverstos poilsio zona, įrengti apžvalgos bokšteliai maloniai nuteikia kiekvieną apsilankiusį . Savininkui pats maloniausias akcentas - pastatytas akmeninis malūnas buvusiai senajai sodybai suteikia naują gyvenimą.

Kauno RAAD zonoje nugalėtoju tapo Adolfas Šiugžda. Jo valdose jauku: aukštai pasistiebę išlakūs beržai dar galėtų augti keletą dešimtmečių, po jais kyla eglynas – savaiminis ir sodintas, greta eglaičių savo erdvę jau kuria jauni ąžuoliukai. Rytinėje Jurbarko rajono pusėje, kur daugiausia vyrauja lapuočių ir mišrūs medynai, miške labiausiai dera įvairovė, kuriai ypatingo žmogaus įsikišimo nereikia. Toks požiūris ypač ryškus miške šalia tėviškės.Čia nėra nė vienos tuščios miško aikštelės. Smėlėtoje kalvelėje pasodintos pušaičių grupės, kitoje jau gerokai ūgtelėjusios eglaitės, tarp retų beržų ir eglių kojelių įsiterpęs vienas kitas ąžuolas.

Marijampolės RAAD teritorijoje nugalėtoju paskelbtas Giedrius Sederavičius. Pasak Marijampolės RAAD Šakių r. agentūros vyr. inspektoriaus Algirdo Dičpinigio, šio savininko valda išsiskyrė vykdytomis miško atkūrimo priemonėmis bei miško sanitarine priežiūra.

Kiekvienos RAAD teritorijos nugalėtojui įteiktas čekis mažajai miško technikai įsigyti siekiant palengvinti miško priežiūros darbus bei toliau skatinti miško savininkus ūkininkauti taip, kad būtų pavyzdys kitiems savininkams.

            LMSA Kretingos skyriaus pirmininkė Palmira Lipskienė  

LMSA Pakruojo skyriaus pirmininkė Rimutė Kudulienė

LMSA Panevėžio skyriaus pirmininkė Sandra Biežytė

LMSA Raseinių skyriaus pirmininkė Skaidrutė Žuvelaitienė

LMSA Ignalinos skyriaus pirmininkas Romualdas Cicėnas

LMSA Marijampolės skyriasu pirmininkas Vidmantas Jusas