Naujienos

* Krinta žemės sklypų kainos

Žemės sklypas individualiam namui statyti – nebe deficitas. Kainos leidžiasi žemyn, o rinkos specialistai neslepia prognozių, kad ateityje jos veikiausiai dar mažės,- skelbia dienraštis "Verslo žinios" Ievos Dauguvietytės straipsnyje "Sklypų vis daugiau ir jie pinga ".

Remigijus Pleteras, UAB „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas, skaičiuoja, kad pasiūlymų įsigyti sklypus namui statyti pastaruoju metu padaugėjo trečdaliu ar net dvigubai. „Prieš metus ar dvejus 10 arų sklypas su komunikacijomis buvo deficitas, tad negalime sakyti, kad pasiūlymų turėjome šimtus, o dabar tūkstančius. Pasiūla išaugusi, bet ne įspūdingai“, – tvirtina jis.
Nerijus Valikonis, UAB „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas, aiškina, kad pasiūla padidėjo, nes nemažai sklypų buvo suplanavę plėtros specialistai. Be to, sklypus parduoti siūlo spekuliantai, besitikėję kainų augimo, tačiau pasikeitus padėčiai nusprendę juos parduoti dabar. „Aplink visus didmiesčius padėtis panaši, visur yra suplanuotų didesnių ar pavienių projektų“, – pažymi p. Valikonis. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad yra ir didelių sklypų masyvų po 100 ar 200 namų valdų, kurie dar nėra pasirodę rinkoje. „Jų savininkai laukia geresnių laikų arba ieško investuotojų užsienyje, apie tokius sklypus nėra skelbiama, ir tikėtina, kad jie į rinką nepateks dar artimiausius dvejus trejus metus, nes jei tokia masė sklypų pasirodytų, nebūtų kam juos pirkti“, – dėsto p. Valikonis.

Kainos ritasi
Remiantis NT agentūrų pateikiamomis kainomis, kai kuriuose didmiesčių rajonuose per metus namų valdų vertė nusirito iki trečdalio. Pavyzdžiui, Vilniaus Riešės rajone pernai lapkritį vidutiniškai aras žemės kainavo 30.000 Lt/a, dabar – 20.000 Lt/a.
Algimantas Bružas, Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius, skaičiuoja, kad apie Klaipėdą, kur pasiūla gerokai viršija paklausą, namų valdos sklypai su infrastruktūra atsieina 12.000–15.000 Lt/a, su dalinėmis komunikacijomis – 7.000 Lt/a, o sklypą be komunikacijų galima įsigyti ir už 3.000–5.000 Lt/a. „Bet tai pigumo spąstai. Investuotojai, kurie žadėjo patys statyti gyvenvietę, dabar išparduoda sklypus be jokios infrastruktūros. Jie palieka keliolikai pirkėjų patiems tartis, planuoti, kooperuotis ir įsirengti komunikacijas, tai labai pavojingas dalykas, nes prireiks daug laiko, kol savininkai tarpusavyje susiderins, jau turime tokių karčių pavyzdžių“, – pasakoja p. Bružas.
„Žemės ūkio paskirties sklypų Vilniaus rajone, kurie buvo įsigyti tikintis pakeisti paskirtį, kainos krito kelis kartus“, – apie dar didesnius pokyčius kalba p. Pleteras. Ponas Valikonis pažymi, kad, palyginti su padėtimi prieš metus ar dvejus, kai nebuvo diferenciacijos ir net žemė laukuose buvo vertinga, dabar žemės ūkio paskirties žemės niekam nereikia, o ir bankai tokiai įsigyti paskolų beveik neteikia.
Ponas Pleteras atkreipia dėmesį, kad žemės rinkai būdingas „nežmoniškai didelis“ abejotinos kokybės sklypų kiekis. „Prastas susisiekimas, neapgyvendinta aplinka, žemė Vilniaus rajone, kur nėra bendrojo plano. Mes patys kiekvieną darbo dieną atsisakome pardavinėti po kelis tokius sklypus, negalime suteikti paslaugų, nes savininko lūkesčiai ir reali padėtis žemės rinkoje skiriasi“, – tvirtina jis.

Ne vidury laukų
Sklypų pardavimo sandorių dabar sudaroma nedaug, tad pirkėjams palankus metas derėtis. „Tiek, kiek potencialiai dar kainos gali ristis žemyn ateityje, dabar galima išlošti derybų metu“, – tikina p. Pleteras.
„Paklausa dabar minimali, tad kaip keisis padėtis ir kainos artimiausiu metu, sunku prognozuoti, daug kas priklausys nuo bankų politikos“, – mano p. Bružas.
Pono Valikonio teigimu, norinčių pirkti sklypų gal ir būtų, bet galinčių gauti banko paskolą ir tikinčių, kad kainos daugiau nebekris, nedaug. Anot jo, kalbant apie kainas, „galbūt būtų galima tikėtis ir geresnių po pusmečio“. „Labai sunku spėti, ar po pusmečio bus didesnis pasirinkimas, tačiau tikėtina, kad kaina bus mažesnė“, – spėja p. Valikonis ir priduria, kad gerų sklypų prestižinėse vietose pirkėjai dairosi, o štai ekonominės klasės namų valdų pasiūla veikiausiai bus ganėtinai didelė ir ateityje.
Ponas Valikonis pažymi, kad dabar didžioji dalis pirkėjų perka žemę iš nuosavų pinigų, kurie buvo padėti kaip indėliai. „Bet jie investuoja į gerus sklypus, ne tuos viduryje laukų“, – patikslina specialistas.
Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai pažymi, kad šiuo metu rimtu sklypų konkurentu tampa namai jau pastatytose gyvenvietėse. „Namų kvartalų yra jau stovinčių, kainos krito ir kai kurių kaina tokia, kad nebeapsimoka statyti pačiam ir dvejus metus jausti galvos skausmą“, – mano p. Pleteras.