Naujienos

* Subliuško VSTT inicijuota Krekenavos RP palaikymo akcija

Krekenavos regioninis parkas sukiršino gyventojus. Antradienį G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekoje ugdymo bendrija „Žalioji gija“ surengė pokalbį diskusiją „Krekenavos regioninis parkas: nauda gamtai, kultūrai, visuomenei“. Į renginį nebuvo pakviesti Krekenavos apylinkėse gyvenantys žmonės. Tačiau internete radę informaciją krekenaviečiai atvyko ir nekviesti: parko priešininkai ne tik surengė piketą, bet ir iškoneveikė konferencijos dalyvius, - 2008-11-27 informuoja dienraštis "Sekundė" žurnalistės Dovilės Barvičiūtės straipsnyje "Krekenaviečiai kovą prieš regioninį parką tęsia piketais"

Už regioninio parko statuso panaikinimą kovojantys žmonės tokias diskusijas vadino visuomenės kiršinimu.

„Į konferenciją mūsų niekas nekvietė. Internete aptikę informaciją atskubėjome į pasitarimą su plakatais. Tą slaptą susiėjimą mes suprantame kaip krekenaviečių supriešinimą su miesto žmonėmis. Mums parkas per keliolika metų nieko nedavė, atėmė laisvę ir pajamas. Mes susirinkome žmonėms paaiškinti, kad esame už gamtą, tačiau norime gyventi dabar ir ten pat. Mes kategoriškai pasisakome prieš tokio parko egzistavimą, nes mūsų norai, poreikiai visiškai nepaisomi. Tikrai nesustosime pusiaukelėje, kovosime iki galo“, – „Sekundei“ teigė vienas iš piketo dalyvių krekenavietis Romas Kiltinavičius.

Krekenavos regioninio parko vadovybė nesutinka su vietinių žmonių tikinimu, kad norima sukiršinti gyventojus.

„Mes tikrai nesiruošiame nieko supriešinti. Šis renginys organizuotas visuomenės iniciatyva. Buvo kvietimas parašytas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. „Žalioji gija“ paprašė organizuoti šį renginį ir mes padėjome. Buvo nutarta supažindinti visuomenę su vertybėmis, geriausiais specialistais“, – sakė Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė.

Ji pripažįsta, kad rasti bendrą kalbą su Krekenavos apylinkių gyventojais jiems sunku.

„Žaliosios gijos“ inicijuotas susitikimas su parko administracija, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte, aplinkosaugininkais, politikais ir kitais vadovais be ginčų ir aštrių replikų neapsiėjo.

Išreiškė pasipiktinimą

Įstatymai Krekenavos regioniniame parke draudžia statyti pastatus, įvairi veikla, todėl gyventojams nieko nebelieka, kaip tik reikalauti parko statuso panaikinimo.

„Savo žemėje negaliu nieko statytis, nors jau yra supirktos visos reikalingos medžiagos, jos man kainavo per 300 tūkstančius litų. Regioninio parko vadovybė iš manęs reikalauja detaliųjų planų, nors kitiems rajono ūkininkams to nereikia. Jie nekontroliuojami stato ūkinės paskirties pastatus, o aš dar turiu sumokėti 15 tūkst. litų už detaliuosius planus. Tai nenormali situacija, nebežinau, ko iš manęs nori. Jei ir bus padaryti šie planai, nėra aišku, ar galėsiu juos įgyvendinti. Jūs parkui skyrėte milijonus, bet atsigręžkite ir pažiūrėkite, nuo ko pradėjote. Visi susitvarkėte savo vilas. Kada baigsite tyčiotis iš paprastų žmonių, juk pinigus biudžetui uždirbame mes“, – savo nesitenkinimą išreiškė Krekenavos ūkininkas Saulius.

Į panašią situaciją pateko ir Krekenavos regioniniame parke gyventi garbaus amžiaus Nijolė. „Dabar viename name esame įsikūrusios dvi kartos. Ateityje gali būti ir trečioji. Mano sūnus su žmona – jauni ūkininkai. Jie norėtų statytis naują namą, bet tam neturi teisės Sūnui reikia garažo technikai laikyti, tačiau ir jo negali statytis. Jei norėtų tą daryti, mes jam turėtume dovanoti savo žemę su trobesiais. Mes gyvename savoje žemėj, savame kieme, bet esame suvaržyti iš visų pusių“, – pasakojo viena iš piketo dalyvių.

Per susitikimą buvo galima pastebėti, kad vienas iš nedaugelio krekenaviečiams pritarusiųjų - Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis. Jis išdėstė savo poziciją ir teigė, kad žmones palaikysiantis tiek, kiek reikės.

„Mano tikslas, kad parke žmogus gyventų gražioje, saugioje, švarioje, jaukioje aplinkoje. Kai viskas išsispręs, mes vieni kitiems dėkosime už bendrą darbą ir džiaugsimės gerais rezultatais. Jei parke būtų šlaitai, tvarkinga Nevėžio pakrantė, sutvarkyta infrastruktūra, tikrai nebūtų iškilusi tokia bėda. Svarbu pabrėžti, kad mūsų regioninis parkas yra intensyvios žemdirbystės zonoje. Suprantu – yra ką saugoti, bet gyventojams neturi būti draudžiami elementarūs dalykai – plėtoti ūkį ar statyti ūkinį pastatą“, – tvirtino P.Žagunis.

Kaltino Savivaldybę

Susitikime savo nuomonę išsakė ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Audrius Daukša, gyvenantis Krekenavos regioniniame parke.

„Man labai patinka ta vietovė. Manau, kad jei regioninis parkas veiktų gerai, jis būtų labai reikalingas. Galiu pastebėti, kad yra viena interesų grupė – stambūs ūkininkai, kurie nori kuo didesnių pelnų“, – teigė A.Daukša.

Politikas pabrėžė, kad buvo padaryta nemažai klaidų. Neveiklumu jis kaltino net tik buvusį parko direktorių, bet ir pačią rajono Savivaldybę.

„Visų pirma padaryta didžiulė klaida, nes neteisingai nustatytos regioninio parko ribos. Aš tai seniai kritikavau. Man keista, kodėl Krekenavos daugiabučiai, klaikūs barakai, įtraukti į saugomas teritorijas. Kita klaida ta, kad buvo įkurtos teritorijos ir tik po penkerių metų – direkcijos. Dar viena blogybė – neveiklus, nemažai metų dirbęs buvęs regioninio parko direktorius Algimantas Kavaliauskas. Daug kartų konferencijose aš jį kritikavau dėl neveiklumo. Suprantama, kad kaltas –ne vien vadovas, bet ir valstybės politika, nes tuomet nebuvo skiriama pinigų veiklai. Be abejo, kritikuoju ir rajono Savivaldybę. Ji per 12 metų suteikė vos 30 tūkst. litų. Penkerius metus nebuvo skirtas nė vienas litas. Tai apie kokį bendradarbiavimą mes kalbame? Naikinti parką ir leisti įsibėgėti traktoriams nėra išeitis. Reikia ieškoti kuo geresnių pasiūlymų“, – dėstė politikas A.Daukša.

Palydėjo plojimais

Kaip dar viena klaidą A.Daukša įvardijo netinkamai įkurtą Krekenavos lankytojų centrą. Politikas priminė, kad Krekenavoje yra buvusi klebonija, čia kunigavo Maironis. Artėja didieji Maironio jubiliejiniai metai, o pastatas visiškai suniokotas.

„Buvusi klebonija – užkonservuoti griuvėsiai. Kodėl ten nebuvo statomas lankytojų centras. Po kelerių metų mes vėl ieškosime milijonų, kad atstatytume šią kleboniją. Jei tuomet Savivaldybė būtų pajudinusi nors vieną pirštą, būtume išsaugoję tą centrą. Prieš metus tą siūliau Tarybos posėdyje, bet nei vicemeras, nei kiti nereagavo. Tai yra tipiškas abejingumo pavyzdys“, – savo patirtį dėstė A.Daukša.

Nors šio politiko kalbą krekenaviečiai palydėjo plojimais, rajono meras P.Žagunis puolė teisinti Savivaldybę.

„Mums rūpi visos sritys – ir švietimas , ir komunalinis ūkis, ir kitos. Tačiau mūsų galimybės ribotos. Kiek tik turime lėšų, tiek jų atiduodame. Juk vienai problemai spręsti negalime skirti visų pinigų“, – aiškino meras.

Kaip rašė „Sekundė“, nesutarimai tarp Krekenavos regioninio parko direkcijos, parke gyvenančių žmonių ir Krekenavos bendruomenės vyksta jau gerą pusmetį. Vasarą sudaryta iniciatyvinė grupė reikalavo panaikinti Krekenavos regioninio parko statusą. Panevėžio rajono savivaldybės nariai tokiam siūlymui pritarė.

Iniciatyvinės grupės pirmininkė Aldona Juozapaitienė teigė, kad parko direkcija nieko nedaro, tik stato rodykles ir nuorodas į saugomus objektus.

„Čia viskas draudžiama, žlugdomas verslas, turizmas, negalima nei žolės nupjauti, nei pirties ar garažo pasistatyti. Net sklypai čia nėra skaidomi. Jūs mums kalbat tik apie saugomus vabaliukus, gyvūnus ar augalus, bet kas saugo mus?“ – į šį A.Juozapaitienės klausimą taip ir niekas neatsakė.