Naujienos

Dominykas Vizbaras, G. Kaminsko įmonės komercijos direktorius, tikina, kad prieš pradedant verslą Baltarusijoje verta susipažinti su specifiniu šios šalies mentalitetu, bendravimo įpročiais, nes "neretai tai, ką vakarietiškų pažiūrų verslininkai laiko ne itin reikšmingu dalyku, pavyzdžiui, pasisėdėjimą prie vaišių stalo, baltarusiams yra bene pagrindinė derybų ir sutarčių sudarymo aplinka, atsisakęs to gali juos ne juokais įžeisti".
Jam pritaria Andrius Baltrušaitis, UAB "Užmojai su garantijomis" gamybos direktorius, tačiau pažymi, kad "lietuviams toji kultūra nėra labai tolima ar svetima, mums lengviau prisitaikyti, perprasti nei Vakarų verslininkams".
Kita vertus, pasak jo, visur galioja savi nerašyti įstatymai. Į bet kurią rinką patraukęs turi pasidomėti šalies kultūra, bendravimo subtilybėmis.

Kantrybė
Verslo pradžia Baltarusijoje, pasak p. Vizbaro, ilgas ir labai brangus procesas, planuoti išlaidų ar vizitų beveik neįmanoma, nes niekada negali būti tikras, kad jau susitarta dėl bendradarbiavimo.
"Jeigu baltarusis patikino, kad sandoris sudarytas, dar nereiškia, kad taip yra. Jis gali persigalvoti, nes dar nepažįsta potencialiaus užsakovo. Baltarusijoje nėra įprasta pranešti, jeigu nusprendžiama nebetiekti produkcijos, užsakovas apie tai sužino tik nesulaukęs krovinio", - pasakoja komercijos vadovas.
Dėl ilgalaikių sutarčių reikia pusmečio kantrybės.
"Dažnai verslininkai naudoja žargoną "užsukti" baltarusius, nes juos sunku išjudinti", - pasakoja p. Vizbaras.
Svarbiausia, pasak jo, įtikinti Baltarusijos verslininkus, kad esi "rimtai nusiteikęs darbui ir su mokėjimais problemų tikrai nebus, o užsakymai - ilgalaikiai".
Kad esi mokus, baltarusiai patikės tik tai išgirdę iš kolegų, jei pažįstamų šioje šalyje nėra, į užsienietį žiūrima įtariai - nuolaidų ar mokėjimo atidėjimo geriau nesitikėti ir apie tai net neužsiminti.
"Po kurio laiko, tapęs savas, gali atsikvėpti ir kalbėti apie papildomas sąlygas, didesnes nuolaidas. Suvokdami, koks esi svarbus pirkėjas, pasiūlys ir nuolaidų", - sako p. Vizbaras.
Anot jo, labai svarbu prisitaikyt - nevengti dažnų vizitų pas tiekėjus, neatsisakyti dalyvauti vakarėliuose, netaupyti pokalbiams telefonu.
"Vienas Baltarusijos verslininkas paaiškino, kad nusprendė nedirbti su lietuvių firma, nes jos vadovas kažkoks keistas - daugiau reikalų nori tvarkyti elektroniniu paštu, o ne telefonu, neatvyksta nors kartą per mėnesį, neišgeria kartu, nepasimaudo pirtelėje", - kultūrų skirtumus pabrėžia p. Vizbaras.

Vengia valstybinių įmonių
Sunkiausia dirbti, tikina p. Vizbaras, su valstybinėmis įmonėmis, miškų ūkiais, ypač jeigu nori dirbi skaidriai ir tikiesi teisingumo, žodžio laikymosi.
"Kartais ministerijų pareigūnai apgailestauja, kad nebegali mums tiekti produkcijos, nes dabar visą medieną sutarta parduoti kitai bendrovei, pasiūliusiai geresnes sąlygas", - pasakoja p. Vizbaras. Apie rašytinius susitarimus vertėtų pamiršti.
Įvairių nurodymų valstybinėms įmonėms duoda ir vadinamoji "prezidentinė komisija", pvz., pavažinėjusi po kurį nors Baltarusijos regioną ji, tarkim, pastebi, kad viename kaime tvoros nevienodos, ir įsako to regiono medienos pjovėjams nutraukti visus darbus ir savaitę ruošti medžiagą naujoms tvoroms.
"Tokiu atveju baltarusiai sustabdo produkcijos tiekimą pagal sutartis ir net nepraneša, kad taip įvyko ir kada planuojama vėl pradėti siųsti medieną į Lietuvą", - keistų nesėkmių istorija dalijasi Kauno bendrovė.
"Susipažinome su rinka, radome potencialių naujų tiekėjų, dabar jau stengiamės kuo mažiau pirkti iš valstybinių įmonių, pernelyg rizikinga", - sako p. Vizbaras.

Dirba be partnerių
Nors kultūriniai skirtumai, valstybės kišimasis į verslo reikalus primena didėjančią riziką, lietuviai vienas po kito dairosi Baltarusijjoje.
Mindaugas Bondauskis, Plungės UAB "Litnaglis" generalinis direktorius, pamažu kuria naują vinių mediniams padėklams gamyklą Baltarusijoje, Gomelio srityje.
"Metalo kainos kyla, Europoje jo trūksta, esame visiškai priklausomi nuo rusų žaliavos tiekėjų. Be to, matome, kas vyksta aplink, kaip sparčiai rusai perka metalą naudojančias gamyklas Europoje", - aiškina Plungės verslininkas. Per porą metų, anot jo, metalo kaina šoktelėjo 120%.
Palankiausias spendimas, pasak verslininko, – kurti antrinę įmonę Baltarusijoje, kur gamybos sąnaudos gerokai mažesnės dėl pigios darbo jėgos, pigesnės elektros energijos, dirbant vietoje lengviau gauti kokybiškos žaliavos. Be to, tikina p. Bondauskis, Batarusijoje užsienio investuotojai atleidžiami nuo pelno mokesčio, o vinių eksportui - netaikomi muitai.
"Sužinoję apie fabriko statybą skambino, rašė elektroniniu paštu daugybė Baltarusijos verslininkų ir valdininkų. Vieni norėjo kartu pradėti verslą, kiti siūlė pagalbą, tačiau partnerių neieškau", - nusprendė savo jėgomis tvirtintis rinkoje p. Bondauskis.
Pavasarį, pasak jo, planuojama įrengti patalpas gamybai, iki metų pabaigos darbas turėtų vykti visu pajėgumu.
Kas mėnesį Europos ir JAV užsakovams iš Baltarusijos planuojama išgabenti po 1.000 t vinių mediniams padėklams.
Ukmergės rajono UAB "Užmojai su garantijomis" planuoja įsigyti medienos apdirbimo gamyklą Baltarusijoje, gaminti ten lentas iš spygliuočių, nes darbo jėga - perpus pigesnė, žaliavos - trečdaliu.
"Visa Vakarų Europa kraustosi į Baltarusiją, ten gaminti pigiau, bet yra trūkumų - didžiuliai kontroliuojančiųjų organų įgaliojimai ir griežtos ekonominės sankcijos, būtina prisitaikyti", - sako p. Baltrušaitis.
Lankstumo nesitikėk
Pasak p. Vizbaro, dirbant su privačiais tiekėjais būtina dažnai jiems skambinti, kasdien domėtis, ar krovinys iškeliaus. Jei kelias dienas neskambini, jiems gali pasirodyti, kad tau nelabai reikia prekės, todėl net nepasiteiravę parduos ją kitam.
"Jeigu kas pasiūlys euru daugiau už krovinį, tam jis ir bus parduotas. Lojalumo tikėtis neverta, nors ir nuolat perki bei laiku atsiskaitai už produkciją", - sako p. Vizbaras.
Svarbiausia visada turėti atsarginių variantų, nepasikliauti vienu ar dviem tiekėjais.
Miškų ūkiai ir kiti medienos tiekėjai labai nelankstūs - susitarti, pavyzdžiui, dėl 5 cm ilgesnių ar trumpesnių rąstų labai sudėtinga.
"Kartą buvo paaiškinta, kad tokio ilgio rąstai geriau telpa į miškavežį, kitąkart - kad nemato reikalo taikstytis prie įvairių pageidavimų – šiuo metu gamina tokią produkciją, ir viskas, jei nepatinka, gali nepirkti", - lankstumo pasigenda p. Vizbaras.
Įkalbėti pavyksta, jei įrodai, kad tokią medieną pjauti jiems labiau apsimoka ir kad bent tris keturis mėnesius ji bus perkama.