Naujienos

Sparčiai dygstant naujoms biokuro katilinėms, tradicinės kuro rūšys šiaudai ar spaliai nebetenkina poreikių, lentpjūvių atliekų pradėjo stigti – iš pjuvenų daromos granulės ar briketai eksportuojami į užsienį. Į medienos atraižas pradėjo pretenduoti sparčiai besiplečianti medienos drožlių plokščių pramonė, galinti mokėti brangiau. Tas pačias atraižas iš lentpjūvių noriai perka ir gyventojai.
Lietuvos medienos kuro tiekėjų asociacijos skaičiavimais, šalyje kasmet susidaro apie 2,4 mln. m3 kirtimo atliekų, iš jų 0,8 mln. m3 būtų galima naudoti kaip biokurą. Pernai biokurui naudota tik daugiau kaip 10.000 m3.
"Biokuro ruoša miške iš esmės prasidėjo tik pernai. Prieš tai ilgai miško kirtimo atliekos arba buvo suverčiamos į provėžas, arba deginamos. Mūsų nuomone, tai neūkiškas požiūris, ir būtina miško kirtimo atliekas naudoti taip, kad būtų nauda ūkiui",- tikina Remigijus Lapinskas, UAB "Rubicon group" valdybos nays.
Pono Lapinsko teigimu, miško kirtimo taisyklės turėtų leisti biokuro ruošėjams miške dirbti ištisus metus.
Šalyje yra apie 70 įvairaus pajėgumo veikiančių biokuro katilinių ir jų sparčiai daugėja.
"Anksčiau ar vėliau kuro poreikis išgins mus į mišką, nors miško kirtimo atliekos nėra pats patraukliausias kuras", – atsidūsta Kazys Stasiūnas, Kauno kietojo kuro prekybos UAB "Grasta" vadovas.
Pasak jo, šlapios šakos prastai dega, o sandėliuojamos sušunta ir greitai paranda savo prekinę išvaizdą. Tačiau kita mediena kuro gamintojams nebeįperkama.

Mokslininkai atsargūs
Lietuvos miškų instututas nėra prieš, kad dalis miško kirtimo atliekų būtų naudojamos biokurui ruošti. Bet ragina prieš tai atlikti išsamius tyrimus.
"Kol kas nėra išsamių tyrimų, kuriais būtų nustatyta įtaka. Viena vertus, inicijuojama naudoti biologinį kurą, bet nenustatoma, kaip tai atsilieps pačioms skurdžiausioms augavietėms",– nuogąstauja Remigijus Ozolinčius, Lietuvos miškų instituto vadovas.
Tačiau jis pripažįsta, kad nebūtų protinga gana derlingose augavietėse uždrausti ruošti biokurą. Lietuvos miškų instituto padaryti tyrimai rodo, kad trečdalį miško kirtimo atliekų be žalos miškui galima naudoti biokurui ruošti.
Rimantas Kapušinskas, Rokiškio miškų urėdijos urėdas, teigia, jog susidomėjimas medienos atliekomis itin didėja. Jo teigimu, brangstant dujoms ir mazutui, skubama katilines pertvarkyti į deginančias biokurą. Neoficialiais skaičiavimais, deginti biokurą yra 15% pigiau, nei deginti dujas, ir 40% pigiau nei mazutą.
"Tačiau tokios laisvės, kad gamintojai galėtų į kirtimvietes važiuoti su smulkinimo mašinomis, tikrai nebus", - nukerta p. Kapušinskas.

Ūkininkai raginami atkreipti dėmesį į karklinius žilvičius
Biokuro gamintojai apgailestauja, kad Lietuvoje nesukurtos pakankamai patrauklios sąlygos techninių kultūrų augintojams. Lietuvoje apie 0,5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės nenaudojama, nors jose galima įvesti greitai augančių karklinių žilvičių plantacijas.
"Ledai, tiesa, pajudėjo. Pagal žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku programą, galima gauti paramą už išlaidas, patirtas apsodinant šią žemę. Tačiau žemdirbys praranda tiesiogines išmokas",- aiškina p. Lapinskas.
Biokuro gamintojai ūkininkams siūlo ilgalaikes supirkimo sutartis ir po
ketverių metų užauginusiam derlių žemdirbiui žada sumokėti apie 2.000 Lt/ha.
"Mes prisiimtume įsipareigojimą supirkti 50.000 ha išaugintą produkciją, nes matome biokuro augimo tendenciją",- ūkininkus vilioja p. Lapinskas.