Naujienos

* Žemaitijoje aptikta storiausia Lietuvos eglė

2008-11-14

Paaiškėjo, kad Gelgaudiškio girininkijoje (Šakių r.) auganti ir storiausia Lietuvoje laikyta eglė (Gelgaudiškio storulės kamieno apimtis – 335 centimetrai) nėra rekordinė. Storesnė eglė rasta Žemaitijoje. Platelių ežero pietrytinės dalies miške auganti 38 metrų aukščio paprastoji eglė dėl kamieno storumo pretenduoja tapti valstybės saugomu gamtos objektu. Mat jos kamieno apimtis beveik pusmetriu didesnė nei iki tol storiausia laikytos Gelgaudiškio girininkijos (Šakių r.) eglės.

Telšių miškininkai išmatavo Platelių girininkijos valdose augančios galiūnės kamieną ir nustatė, kad jo skersmuo – 122 centimetrai. O apimtis – 384 centimetrai.  Ši eglė kol kas ne tik oficialiai nepripažinta storiausia, bet ir neįrašyta į gamtos paminklų sąrašą.

Telšių urėdas Bronislovas Banys teigia, kad miškininkai apie Plateliuose augančios eglės išskirtinį storumą žinojo jau seniai, tik to neskelbė saugodami medį nuo smalsuolių. Baimintasi, kad lankytojų srautas gali pakenkti unikaliam miškui, kuriame auga storakamienė. Mat 1300 hektarų Žemaitijos nacionalinio parko miškų yra suteiktas europinės svarbos miškų buveinės statusas. Tokiuose miškuose draudžiama poilsiauti ir ūkininkauti. Storakamienė eglė auga toje miško dalyje, kuri išskirtine laikoma dėl žolių gausaus eglyno.

Pasak miškininko, gali būti, kad šalyje yra ir daugiau storų eglių „rekordininkių“, apie kurias žino tik urėdai ir, jas saugodami nuo per didelio dėmesio bei galimai dėl gresiančio pavojaus, apie tai neskelbia. „Galbūt ne tiek storos, gal mažesnės, bet manau, kad visos nėra sumatuotos. Žinau, kad Renavo parke yra gana stora, jos skersmuo – 116 centimetrai“, – sakė urėdas.

Toje vietoje yra ypač derlingas dirvožemis. Todėl miškininkai mano, kad kalva, ant kurios auga storakamienė, galėjo būti užliejama ežero sala. Manoma, kad šiai eglei gali būti 150-200 metų. Paprastai eglės auga 200-300 metų.