Naujienos
* VL: Aplinkosaugininkų beatodairiški draudimai gali baigtis bloguoju ne tik ūkininkams, bet ir pačiai gamtai
Aplinkosaugininkų beatodairiškai draudžiama bet kokia ūkinė veikla gali baigtis bloguoju ne tik ūkininkams, bet ir pačiai gamtai. Šiais metais geriausiu Šilutės rajone pripažintas jaunosios ūkininkės Dalios Šulskienės ūkis. Tačiau moteris su vyru Eugenijumi apie ūkio ateitį kalba su nerimu – ne savo valia Šulskiai gali netesėti Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų,- informuoja 2008-10-22 "Valstiečių laikraštis" žurnalistės Irmos Dubovičienės straipsnyje "Užliejamose pievose – nei pakarti, nei paleisti" .Naujas gyvenimas Paleičiuose
Rimtai ūkininkauti Šulskiai pradėjo prieš ketverius metus, kai paaugo dukros. Dalia paliko virėjos darbą Šilutėje, išmoko melžti ir čia, Paleičių kaime, pradėjo naują gyvenimą. Sukti galvos dėl ūkio krypties pasirinkimo ilgai nereikėjo. Dirvos čia nederlingos, tačiau užliejamos pievos, kuriose iki pat vėlyvo rudens nestinga maistingos, sultingos žolės, vietos gyventojams nuo seno sudarė itin palankias sąlygas verstis gyvulininkyste.
Pirmąją karvę Šulskių ūkiui padovanojo Eugenijaus mama. Kaimynas skolon davė devynis veršelius. Vėliau ūkiui ant kojų atsistoti padėjo Europos Sąjungos parama ir, žinoma, pačių šeimininkų darbštumas.
Regioninio parko spąstuose
Pradėdami ūkininkauti Šulskiai negalėjo nutuokti, kad jų ūkis pateks į Nemuno deltos regioninio parko valdas. Jeigu būtų žinoję apie parko plėtrą ir gresiančius apribojimus ūkinei veiklai, veikiausiai savo planus būtų pakoregavę.
Kaip netrukus įsitikino vietos ūkininkai, aplinkosaugininkams jų verslas ir prisiimti įsipareigojimai – nė motais. Parko direkcijoje populiariausi sprendimai – drausti, bausti. Ūkininkai susitaikė su mintimi, kad parko teritorijoje nevalia arti, sėti, atnaujinti ganyklų. Čia draudžiama ir bet kokia statyba. Todėl Šulskiai negavo leidimo statyti mėšlidę, kurią įsipareigojo pastatyti pagal Nitratų direktyvą. Vos paėjėjus nuo gyvenamojo namo, už tvarto, likęs tuščias plotelis ūkio šeimininkams kasdien primena apie netesėtą įsipareigojimą Europos Sąjungai. Laikas negailestingai bėga, artindamas Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijų grėsmę.
Šulskiai užtarimą randa Juknaičių seniūnijoje, rajono savivaldybės administracijoje. „Neleidžia statyti mėšlidės, kuri pagerintų aplinkosauginę situaciją – to neįmanoma suvokti. Aš asmeniškai Žemės ūkio ministerijai krūvas raštų surašiau. Sakė, derins su Aplinkos ministerija“, – piktinasi Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda.
Specialistas tvirtina, kad tai anaiptol ne vien šio ūkio problema. A.S.Nausėdos įsitikinimu, tokių nesusipratimų būtų išvengta, jeigu daugiau valios būtų suteikta vietos valdžiai, bent jau Vilniaus valdininkai atsiklaustų jų nuomonės.
Dviejų ministerijų sutarimo reikalas
Ūkininkavimo saugomose teritorijose sąlygos – ne vien Aplinkos ministerijos, bet ir Žemės ūkio ministerijos, jos pavaldumo Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalas. Ūkininkai viltingai laukia, kad vos už kelių šimtų metrų viena nuo kitos esančios ministerijos pagaliau ras jiems naudingą sprendimą.
Prie įvažiavimo į sodybą pasitinka besišypsanti liepa – tai jaunesniosios dukters Augustinos sumanymas. Irmos Dubovičienės nuotraukos
O kol kas Šulskiai rado laikiną sprendimą, kaip tvarkyti beveik septyniasdešimties galvijų bandos mėšlą. Vasarą jį veža į laukus, o žiemą pagal tam sudarytą sutartį gabena į kito ūkininko mėšlidę. Ūkininkai pripažįsta, kad šis sprendimas ne pats geriausias – jeigu kas nors nutiktų kelyje ir srutvežis apvirstų, aplinkos žalai nebūtų išvengta. Toks mėšlo tvarkymas ūkininkams – papildomas darbas ir rizika, papildomos degalų sąnaudos.
Rajono savivaldybės atstovas A.S.Nausėda giria Šulskių sąmoningumą ir džiaugiasi, kad jie nesielgia kaip kai kurie senieji vietos gyventojai, kurie mėšlo krūvas palieka pavasario potvyniams.
Jis neslepia nerimo, kad dėl neprotingų draudimų ir ministerijų negebėjimo susitarti užliejamų pievų kraštas, kuris vokietmečiu turėjo išmaitinti visą pramoninę Vokietiją, pasmerktas likti be gyvybės.
Specialisto komentaras
Turi būti oficiali išeitis
Pranas Žymančius, Ūkininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos tarybos pirmininkas
Manau, kad laikas viską turėtų sudėlioti į vietas. Steigiant regioninį parką tokiems žmonėms, kurie yra įsipareigoję, paėmę paramą, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, jų ūkinė veikla turi būti įteisinta. Dabar šie jaunieji ūkininkai, auginantys vaikus, sukūrę verslą, į jį investavę pinigus ir prisiėmę įsipareigojimus, virtę pusiau nelegalais. Iš tokios dviprasmiškos situacijos turi būti oficiali išeitis.
Žemės ūkio ministerija turėtų rasti bendrą kalbą su Aplinkos ministerija. Rajono vadovams tą problemą reikėjo labiau kelti priešrinkiminiu laikotarpiu. Kiekvienas specialistas situaciją vertina pagal vidaus administravimo taisykles ir kartais nelabai suvokia realią situaciją.
Gerai suprantu tuos ūkininkus. Steigiamas Kalvarijos biosferos poligonas, į kurio teritoriją patenka pusė savivaldybės ūkininkų, didžioji pusė mano ūkio. Savivaldybėje regiono aplinkosaugininkai surengė kelis susirinkimus, tačiau jų metu ūkininkai taip ir neišgirdo išsamių atsakymų, kokie numatomi apribojimai.
