Naujienos

* Prof.K.Prunskienė palaiko savininkų siekius racionaliau tvarkyti privačius miškus

Specialistai ir miškų savininkai tarėsi, kaip veiksmingiau panaudoti privačių miškų savininkams skiriamą ES paramą,-  2008-10-18 informuoja "Valstiečių laikraštis"  straipsnyje "Savininkai norėtų racionaliau tvarkyti miškų ūkį".

Rugsėjo mėnesį Švenčionių rajone įsikūrusioje Labanoro regioninio parko direkcijoje įvyko antrasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių, skirtų miškų ūkio sektoriaus plėtrai, įgyvendinimo ir miškų ūkio sektoriuje veikiančių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimo komiteto posėdis.

Specialistų ir visuomenininkų diskusija

Susitikime dalyvavo žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė, kiti atsakingi ministerijos pareigūnai, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, miškų sektoriui atstovaujantys specialistai.

Susitikimo dalyviai intensyviai diskutavo apie paramos miškų sektoriui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įsisavinimo eigą, administravimo problemas, teikė nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų pasiūlymus dėl KPP pakeitimų, susijusių su šiuo sektoriumi, aptarė aktualiausias miškų savininkų problemas, biomasės šilumos ir elektros gamybos didinimo galimybes.

Parama skiriama nuo 2004 metų

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, pristačiusi paramos miškų sektoriui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. įsisavinimo eigą, pirmiausia aptarė šiam sektoriui skirtą paramą 2004–2006 metais.
Pagal Kaimo plėtros plano 2004–2006 metų priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ skirta 92,507 mln. litų (apželdinta apie 500 ha žemės ūkio paskirties žemės), o pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Miškų ūkio plėtra“ – 22,685 mln. litų. Pagal pastarąją priemonę buvo remiamos investicijos, skirtos miškų ekonominei, ekologinei ir socialinei vertei padidinti (išmokėta 1,213 mln. litų), stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimui ir prevencijai (7,967 mln. Lt), investicijos, skirtos miško kirtimui, medienos ruošai gerinti ir racionalizuoti – populiariausia veiklos sritis, pagal kurią išmokėta daugiausiai lėšų – 9,512 mln. litų, sulaukta 35 paraiškų. Mažiausio dėmesio susilaukė „Ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku“ veiklos sritis – gautos tik 2 paraiškos bei išmokėta 0,007 mln. Lt paramos.

11 priemonių miškų sektoriaus plėtrai

„2007–2013 metų laikotarpiu numatyta dar didesnė parama miškų sektoriui – 254,3 mln. eurų ir, vietoj anksčiau buvusių 2, net 11 miškų sektoriaus priemonių, susijusių su konsultavimu ir mokymu, kompensacinėmis išmokomis, investiciniais projektais“, – akcentavo J.Stakėnienė. Parama bus teikiama pagal tris KPP kryptis, susijusias su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimu, aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimu, gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimu.
Šiose kryptyse numatytos tokios priemonės kaip „Miškų ekonominės veiklos didinimas“, „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“, „Miškų infrastruktūros gerinimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ ir kt.

Populiariausios kelios priemonės

Pirmieji 2007–2008 m. paraiškų teikimo rezultatai parodė, kad tarp investuojančiųjų į miškus populiariausios yra kelios priemonės: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – surinktos 192 paraiškos 805,71 ha apželdinti, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – 165 paraiškos 1577,37 ha apželdinti, bei „Miškų ekonominės vertės didinimas“ – gautos 45 paraiškos bei skirta apie 20 mln. litų paramos. Dar kelių paraiškų šaukimai numatyti artimiausiu metu: „Miškų ekonominės veiklos didinimo“ – nuo 2008 m. spalio 20 iki gruodžio 12 bei „Pirmo (ne) žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku“ – nuo rugsėjo 29 d. iki gruodžio 31 d.

Siūlė plėsti galimybes gauti paramą

Lietuvos miško savininkų asociacija Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pateikė siūlymus keisti su šiuo sektoriumi susijusias kai kurias KPP nuostatas. Pirmiausia miškų savininkų asociacijos iniciatyva pasiūlymai buvo pateikti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių, skirtų miškų ūkio sektoriaus plėtrai, įgyvendinimo ir miškų ūkio sektoriuje veikiančių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimo komitetui. Ši institucija, kaip patariamasis organas, buvo įkurta šių metų liepos 2 d. siekiant užtikrinti miškų sektoriui skiriamos paramos įsisavinimo veiksmingumą.
Gavus šio komiteto pritarimą, esminiai pasiūlymai toliau buvo pateikti ministerijai: šalia jau esančių priemonių siūloma kurti dar vieną „Bendradarbiavimo kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystės sektoriuje“ priemonę, pagalvoti apie naujus išmokų dydžius (svarbu nepamiršti, kad lėšos gali būti perskirstomos tik tos pačios priemonės ribose), atsisakyti perteklinių dokumentų (pvz. miškotvarkos projektų) bei išplėsti pareiškėjų galimybes gauti paramą.

Privačių miškų savininkų problemos

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis išdėstė opiausias miškų savininkų problemas bei dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse aktualijas. Pasak jo, Konstitucija įtvirtina teisę disponuoti privačia nuosavybe, tačiau per pastarąjį dešimtmetį saugomų teritorijų, miškų, medžioklės, teritorinių planavimų įstatymai apribojo šią teisę.
Pastaruoju metu kyla daug problemų dėl valdų dalijimosi su bendraturčiais, privažiavimo kelių, valdos naudojimo ne tik medienai, bet ir kitiems savininko tikslams, pvz. miško namelio pastatymui ir pan. Miškų savininkus jaudina ir priemonės privataus miškų ūkio konkurencingumui rinkoje didinti.
Kaip teigė asociacijos pirmininkas, sprendžiant besiformuojančio smulkaus privataus miškų ūkio problemas, būtina įtraukti privačius miško savininkus į kooperacijos ir žemės ūkio bei kaimo plėtros programas, skatinti specializuotų privačių miškų savininkų ūkių bei jų kooperatyvų kūrimąsi ir veiklą.

Ar visi savininkai turi tapti miškininkais?

Kooperacijos procesas juda nepakankamai greitai, kadangi miško savininkų kooperatyvams iki šiol nebuvo sudarytos teisinės prielaidos ir sąlygos įsitraukti į valstybės programas kooperacijai remti. A.Gaižutis paminėjo ir profesinės kompetencijos konsultavimo bei švietimo sistemos vystymo problemą.
Anot Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininko, ne visi savininkai, po 50 metų susigrąžinę tėvų žemę, yra miškininkai. Paskata ir nuostatos kiekvieną savininką padaryti kvalifikuotu miškininku kelia klausimą – ar to išties reikia? Nors miško savininkams mokymus rengia miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, žemės ūkio mokyklos, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos miško savininkų asociacija, Privačių miškų plėtros centras, tačiau jų veikla ir toliau nenuosekli, nėra nuolat vykdoma. Asociacija siūlo skirti finansavimą specialistų nuolatiniams mokymams užtikrinti, specializuotai miškų savininkų konsultavimo sistemai sukurti.

Tikisi veiksmingų sprendimų

A.Gaižutis pabrėžė, kad kol kas nėra aiškaus modelio, kaip turėtų būti valdomas privatus miškų ūkis Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad turi būti adekvatus privačių miško savininkų atstovavimas tiek savivaldos, tiek valstybės lygmeniu, bei patikino, kad ŽŪM skiria deramą dėmesį šio sektoriaus problemoms spręsti. „Jūsų požiūris yra tik pozityvus, tikimės kad netrukus, apžvelgus kitų ES šalių patirtį, bus priimti atitinkami sprendimai miškų sektoriaus efektyvumui užtikrinti“, – akcentavo asociacijos pirmininkas, kalbėdamas apie ŽŪM indėlį sprendžiant privačių miškų savininkų, kurių yra 232 tūkst., problemas.

Ministrė prof. Kazimiera Prunskienė pritarė daugeliui išsakytų pasiūlymų. „Pritariu, kad miškų sektoriui būtinas decentralizuotas paramos administravimo modelis, kuris taikomas net 7 KPP priemonėms, o taip pat ir tiesioginėms išmokoms. Tam būtina išnaudoti ir vietinių, jau esamų struktūrų potencialą“, – teigė prof. Kazimiera Prunskienė. Ministrė pritarė ir kooperacijos svarbai bei pabrėžė, kad miškų savininkų kooperatyvai yra prilyginami žemdirbių kooperatyvams. „Darysime viską, kas yra mūsų ministerijos kompetencijos ribose, kad privačių miškų ūkis taptų kuo efektyvesnis, o skiriama parama būtų kuo racionaliau panaudojama“,– akcentavo žemės ūkio ministrė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra