Naujienos
*LR: Baudos tūkstantinės, bet miškų šiukšlintojai- nesutramdomi. Miškai dūsta nuo šiukšlių.
Dabar populiaru beatodairiškai koneveikti savininkus, atseit baigiančius visiškai užtverti visus miškus ir paežeres.
Dažnai jie kritikuojami teisingai, bet, kita vertus, ar pagalvoja kritikai, jog dažnas iš savininkų atsitveria ne nuo žmonių, o nuo nekultūringo jų elgesio palydovų – triukšmo, orgijų, šiukšlių ir stiklo kalnų.
lietuvosmiskai.lt komentaras.
**************************************************
![]() |
„Katastrofa“, – už galvos griebiasi Vilniaus miškų urėdas Raimondas Ribačiauskas. Urėdija jau nepajėgia iškuopti miškų. Ji samdo šiukšlių rinkėjų brigadas.
Nuo šiukšlių labiausiai kenčia miškai prie didžiųjų miestų – Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. Į juos kas savaitgalį būriais traukia gamtos malonumų ištroškę miestiečiai. Pilnomis automobilių bagažinėmis pirmyn ir pilnomis atgal. Iš miškų – su grybais, uogomis, į miškus – su alaus bambaliais, konservų dėžutėmis. Kartais įsimetamas sugedęs televizorius, sutriušęs fotelis ir pora padangų.
„Daiktai, kurių žmonės nori atsikratyti, lieka miške. Kuo toliau, tuo tų „dovanų“ miškui paliekama daugiau“, – sako Vilniaus priemiestyje esančios Nemenčinės urėdijos urėdas Eligijus Ryškus.
Su miškų šiukšlinimu, kuris auga geometrine progresija, kovoti palikti jie vieni – miškininkai. Tačiau surinktų šiukšlių jie greitai nebeturės kur dėti. Buvę sąvartynai uždaromi, o į naujus, regioninius, bet kas šiukšlių vežti negali. Kur jas dėti? Aplinkinių kaimų gyventojai šiukšles veža į miškus.
Padangos – draustinyje
Grybais kvepianti Rūdninkų giria pasitinka milžiniška šiukšlių krūva. Stirkso ji visai šalia Rūdninkų. Labai gražios, dar akmenimis grįstos gyvenvietės. Už jos bažnyčios, šalia kapinių. Miško pakraštyje bambaliai nuo alaus, surūdiję kibirai, skudurai, padangos ir obuoliai.
„Tai – Jašiūnų seniūnijos sąvartynas“, – sako Šalčininkų miškų urėdijos girininkas Jonas Juščius. Legalus sąvartynas. Kadangi legalus, girininkas negali drausti vežti į jį šiukšlių. Nors jis yra ne tik girios – ir draustinio pakraštyje. Vienoje pusėje siauro žvyrkelio – sąvartynas, kitoje – ženklas, skelbiantis, jog prasideda Merkio ichtiologinis draustinis.
Padangoms siauras keliukas – ne kliūtis: jos nuriedėjo toli už ženklo. Į draustinį.„Tačiau dar blogiau bus, kai šį sąvartyną uždarys“, – nelauktai tarsteli girininkas.
Keliauja į miškus
Pagal Aplinkos ministerijos programą tokie sąvartynai kaip prie Rūdninkų pamažu naikinami ir ateityje jų visiškai neturėtų likti.
Vietoj 800 buvusių nemodernių sąvartynų pagal Europos Sąjungos remiamą programą šalyje turėtų būti įrengta 11 modernių regioninių sąvartynų. Tačiau sistema, kuria remiantis iš gyventojų bus surenkamos ir į tuos modernius sąvartynus išgabenamos šiukšlės, kol kas nesukurta. Todėl visos šiukšlės keliauja į miškus. Iš sodininkų bendrijų šiukšlės taip pat keliauja į aplinkinius miškus.„Iš 333 Vilniaus mieste esančių sodininkų bendrijų tik su 70 sudarytos sutartys dėl šiukšlių išvežimo“, – išsiaiškino Vilniaus miškų urėdas R.Ribačiauskas.
Pasikabino akmenį ant kaklo
Nemenčinės, kaip ir Vilniaus urėdijų miškai, – priemiestiniai, išsidėstę Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų rajonuose. Dalis miškų patenka į Vilniaus miesto teritoriją.
Urėdijos daug dėmesio skiria rekreacijai. Jos įrengia vis naujas poilsio bei atokvėpio aikšteles, renovuoja senas. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, valstybiniuose miškuose įrengta 2119 aplinkosaugos ir rekreacijos objektų: 65 pažintiniai takai, 1097 apsistojimo vietos, 79 apžvalgos aikštelės.
Miškininkai ir miškai laukė lankytojų. Šie juos užvertė šiukšlėmis. „Ten, kur yra pažintiniai takai, problemų nėra, nes čia atvažiuoja kultūringi žmonės. Tačiau įrengdami poilsio aikšteles miškuose pasikabinome akmenį po kaklu“, – sako Panerių girininkas P.Kutulskas.
Sudėtis – įvairi
„Randame cemento maišų, televizorių, senų baldų“, – vardijo šiukšlių racioną Šalčininkų miškų urėdo pavaduotojas Ramūnas Lukoševičius. Kartą rado net sunkvežimio priekabą. Kadangi sunkvežimio su medine priekaba nepriėmė metalo supirktuvė, jo savininkas ją išardė ir išmetė miške. „Suradome sunkvežimio savininką, jį nubaudėme, ir šiukšles pasiėmė“, – tąkart Šalčininkų miškininkams „dovaną“ pavyko grąžinti.
Kas savaitę – po sunkvežimį
Miškininkų misija – ne šiukšles rinkti. Jų pareiga – auginti ir saugoti miškus. Tačiau kiekvieną pirmadienį aštuonių Nemenčinės miškų urėdijos girininkijų girininkai su eiguliais išvažiuoja jų rinkti. Kiek surenka? „Turime lengvojo automobilio priekabėlę, kurioje telpa iki 800 kg. Tai maždaug penkios šešios jos būna“, – atsako Purviniškių girininkas Arūnas Jocius.
O arčiau Vilniaus miesto esančios Nemenčinės girininkijos girininkui Mariui Kvietkauskui kas savaitę reikia 3 tonas krovinio vežančio sunkvežimio. Kaip kovoti su miško šiukšlintojais? „Didinti baudas“, – mano girininkas. Nors jos ir taip tūkstantinės.
Užpuolė valkatos
Šią vasarą dauguma girininkijų įsigijo konteinerius. Pristatė jų pilnas poilsines. Manė, žmonės bus bent tiek sąmoningi, kad šiukšles mes į konteinerius. Tik šie nesivargino: šiukšles mesdavo prie konteinerių. Prie jų susikaupė ištisi sąvartynai. O pakelėse stovintys konteineriai užsikimšdavo akimirksniu. „Dabar pakuotės tokios didelės, kad jų būna daugiau nei dešros“, – Nemenčinės urėdas nebežino, kiek reikia miške pristatyti konteinerių, kad jų pakaktų.
Urėdijos civilinės ir darbų saugos inžinierius Zigmas Latakas pastebėjo, kad šiukšlių konteineriai į miškus priviliojo benamius bei valkatas. Jie rausiasi ir po visus miškus šiukšles išnešioja.
Samdo brigadas
Tuo tarpu sostinėje ir aplink ją esančius miškus valdanti Vilniaus miškų urėdija viena pati jau nepajėgia apsikuopti – samdo šiukšlių rinkėjų brigadas. „Sudarome sezonines sutartis su žmonėmis, kurie nuo ryto iki vakaro renka šiukšles“, – sakė Vilniaus miškų urėdas R.Ribačiauskas. Tokios brigados yra Panerių ir Verkių girininkijose. Urėdija joms moka atlyginimus.
„Per sezoną sumokame apie 60 tūkst. litų“, – sako urėdas. Tačiau jei jis sudėtų visas šių „dovanų“ tvarkymo – ne tik rinkimo, bet ir išvežimo į sąvartynus – išlaidas, jos gerokiai padidėtų.
Neturės kur dėti
Iki šiol urėdijos šiukšles iš miškų veždavo į jų zonose esančius sąvartynus. Kur veš, kai jų nebeliks? „Nebevešime. Kiek kainuos kelias iki Kazokiškių? Mes esame valstybės įstaiga ir negalime ne pagal paskirtį švaistyti jos pinigų“, – tvirtina Nemenčinės miškų urėdas. Be to, modernūs sąvartynai priima tik specialųjį transportą. Tokio urėdijos neturi.
„Traktoriumi šiukšlių į Kazokiškes nenuveši“, – Vilniaus miškų urėdo įsitikinimu, šiukšlių išvežimu iš urėdijų, kaip ir iš miestų, turėtų pasirūpinti savivaldybių komunalinės įmonės. Bet savivaldybėse, pasak urėdo, ne tik nėra su kuo sudaryti sutarčių – net kalbėtis apie tai nėra su kuo. Savivaldybėms miškų šiukšlinimo problema nerūpi.
Miškininkai įvairiai kovoja su miško šiukšlintojais.
Skuodo girininkas Gintautas Petrauskas pasakojo, jog jam niekaip nepavyko išgyvendinti šiukšlyno prie Kruopių kaimo (Barstyčių sen.). Prie pat kelio į mišką šiukšlės buvo verčiamos daugelį metų. Netekę kantrybės vieną dieną miškininkai tą vietą užvertė žemėmis ir pasodino mišką. Apstatė ženklais, skelbiančiais, kokios baudos gresia tiems, kurie toje vietoje išpils šiukšles. Dvejus metus miškelį kaip savo akį saugojo. Ne nuo žvėrių – nuo žmonių. Dabar kalnelis tarsi rudeninė puokštė šviečia iš tolo: žaliuoja jau gerokai pasistiebusios pušelės, jų fone raudonuoja šalnos lyžtelėti klevai.
Kauniečiai problemos neturi
Ne mažiau miškus šiukšlina ir aplink Kauną. Tačiau kauniečiai miškininkai dėl to problemos nejaučia. „Mes labai gražiai bendradarbiaujame su savivaldybe. Štai ir dabar jos įmonės šukavo miškus – surinko padangas“, – sako Dubravos miškų eksperimentinės mokomosios urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas.
Ketverius metus iš eilės Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su urėdijomis, skelbia konkursą ir išrenka įmonę, kuri sezono metu pastato konteinerius poilsiavietėse ir išveža atliekas iš visų Kauno rajone esančių rekreacinių teritorijų. „Šie darbai finansuojami iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos“, – sakė savivaldybės ekologas Darius Šlapikas.
Rūgštis suėda miško paklotę
Net ir ypač gerai užderėję obuoliai, kurių šiemet žmonės nežino kur dėti, neturėtų atsidurti miškuose. Jie nėra vien pašaras miško žvėreliams. Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūros vedėjas Kęstutis Užuotas įspėjo, kad ir organinės atliekos, išverstos netinkamoje vietoje, daro žalą gamtai. Iš vaisių krūvos išsiskiriant rūgštims, pažeidžiama miško paklotė, sutrikdomas natūralus gyvosios gamtos atsinaujinimo ritmas.
„Su šiukšlintojais kovoja aplinkosaugininkai, visose savivaldybėse yra tam darbui priimti specialistai, – sakė K.Užuotas. – Tačiau ne visi žmonės supranta, kokią žalą sau ir ateinančioms kartoms jie daro netvarkingai išmesdami šiukšles.
Nelegalių sąvartynų randame nuolat, jų nepaliekame likimo valiai, sutvarkome. Kartais pavyksta surasti teršėjus, tuomet juos baudžiame.
Kai nepavyksta – šiukšlynas sutvarkomas, o už darbą sumoka savivaldybė iš visų mūsų biudžeto“. Pernai Marijampolės savivaldybė už atliekų tvarkymą komunalininkams sumokėjo 75 tūkstančius litų.
Nutvėrė už rankos
Kartais pamiškėje, pievoje ar šalia vandens telkinio išverstų šiukšlių krūvoje būna ir sąsiuvinių su pavardėmis, senų kvitų ar atvirukų su adresais. Tuomet gamtos teršėjai neišvengia baudų. Pernai buvo nubausti 37 asmenys.
Marijampolės aplinkosaugininkų manymu, įstatymai numato gamtos teršėjams nemažas baudas. Bet šiukšlintojų nemažėja. Kai kurie tampa itin įžūlūs. Aiškina, kad gamtą teršė ne jie, o pasamdyti atliekoms išvežti žmonės, šiukšles išvertę ne sąvartyne, o pakelės griovyje.
Neseniai Marijampolės aplinkosaugininkai stebėjo, kaip vyriškis visą traktoriaus priekabą senų padangų ir rakandų išvertė nuošalesnėje vietoje. Nutvertas už rankos savo šiukšles susikrovė ir, lydimas inspektorių, nuvežė į sąvartyną.
Marijampolės savivaldybėje patvirtintas naujas buitinių atliekų surinkimo konteinerių išdėstymo planas, kuriame numatyta, kad konteinerių aikštelės bus įrengtos prie įvažiavimų į sodininkų bendrijų teritorijas, prie kolektyvinių garažų. Žmonės bus skatinami buitines atliekas krauti į konteinerius, neversti jų kur pakliūva.
Atlygis už grybus – šiukšlės
Dzūkijos miškuose dažniau nei baravyką galima rasti grybautojų paliktų „dovanų“ miškui. „Baigėsi didžioji miškų apgultis. Dabar žmones vilioja ryškios miško spalvos. Bet grožis nepadeda apsaugoti gamtos nuo užkietėjusių šiukšlintojų“, – kalbėjo Pirčiupų girininkijos (Varėnos r.) girininkas Valdas Lėckas.
Valkininkų urėdijai priklausančių šios ir Žygmantiškių girininkijos, kur jis girininko pavaduotoju dirbo trylika metų, miškus labiausiai pamėgę vilniečiai. Skubėdami grybauti, ne vienas iš sutvarkytų namų ištempė pilnus šiukšlių maišus, patingėjo užsukti prie konteinerių ir atvilko į mišką.
Prie keliukų dygsta maži sąvartynai. Juose miškininkai aptinka ne tik buitinių atliekų, bet ir senų batų, drabužių, baldų dalių. Tvarkdariai žino, kur ieškoti šiukšlintojų, jeigu jie netyčia palieka kokį popiergalį su adresu. „Užkietėjusius šiukšlintojus pagauti už rankos labai sudėtinga“, – tvirtino Valkininkų urėdijos miškų apsaugos inžinierius N.Ramoška.
Jis piktinosi, kad miško svečiai net ir poilsiavietėse patingi savo pietų atliekas – maišelius, butelius ir skardines, konservų dėžutes – sumesti į įrengtas šiukšliadėžes.
Retkarčiais specialistui akys nušvinta. Jam teko matyti kultūringų poilsiautojų, kurie į automobilių bagažines sukrauna ne tik savo tuščias maisto pakuotes, bet ir surenka kitų paliktas šiukšles. Vadinasi, ne visi žmonės mano, kad po jų – nors ir tvanas.
* * *
Baudos už aplinkos teršimą
* Aplinką užteršus ne daugiau kaip 1 kub. m nepavojingų atliekų, bauda – 100-200 Lt, teršiančiam pareigūnui – 300-600 Lt.
* Jei ne daugiau kaip 1 kub. m nepavojingų atliekų užteršta aplinka vandenviečių ir mineralinių šaltinių sanitarinėse apsaugos zonose, rezervatuose bei kitose apsaugos zonose, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelių juostose – bauda 200-400 Lt, teršiančiam pareigūnai – 400-800 Lt.
* Jei atliekų daugiau nei 5 kub. m ir aplinka teršiama pavojingomis atliekomis, numatomos 7-14 tūkst. Lt ir didesnės baudos.
* * *
Švaros akcijos – tik pavasariais
* Šiemet pradėta organizuoti visuotinė švaros akcija „Darom 2008“, kuria užsibrėžta per vieną dieną surinkti ne mažiau nei 10 tūkst. tonų šiukšlių ir taip pagerinti pasaulio šiukšlių rinkimo rekordą bei patekti į Guinnesso rekordų knygą.
* Šiukšlių rinkimo akcijas kasmet rengia įvairios visuomeninės, prekybinės, karinės, politinės organizacijos, savivaldybės ir kaimo bendruomenės.
* Šiukšles ne tik iš miškų, miestų, jų skverų ir aikščių, pakelių ir kitų vietų be atlygio renka šimtai moksleivių, karinių jūrų pajėgų apsaugos gynybos bei sausumos karių būriai, ministerijų darbuotojai, kiti valdininkai, politikai, jų šeimų nariai.
* Akcijų metu surenkama nuo 5 iki 6 tonų šiukšlių.
* Rudenį talkų niekas nerengia, todėl šiukšlės po sniegu dūla per žiemą.
* * *
Kas privalo tvarkyti atliekas
* Miestuose atsakingos savivaldybės, miškuose – urėdijos.
* Sodininkų bendrijos turi pasirašyti sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo su savivaldybės atrinktais atliekų tvarkytojais.
* Už viešųjų vietovių – skverų, parkų, miškelių – tvarkymą atsakingos atitinkamos savivaldybės institucijos.
* Už miškų ar kitų sklypų tvarkymą atsakingi jų savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Daugiau šia tema skaitykite:
2006-07-28 redakcijos skiltyje dienraštis "Lietuvos rytas" jau kėlė aktualią problemą - gamtosaugininkų vis griežtėjantys draudimai ūkinei veiklai ir tuo pačiu nevaldomas gamtos niokojimas dėl žemos poilsiautojų kultūros bei reikiamos infrastruktūros (tualetų, šiukšlių surinkimo ir t.t.) nebuvimo.
[...ar toks gamtos saugojimas, kokį patiriame dabar, ir yra tai, ko iš tiesų reikia žmogui, valstybei?
Kopos užterštos šiukšlėmis ir net išmatomis, jūra atmiešta šlapimu. Tas pat – prie ežerų ir upių.
Štai ir pasvarstykime: kas geriau – gamtos saugojimas formaliai lietuviškai ar toks, kokį pasirinko Europa, aplinkos apsaugai skirianti gerokai daugiau dėmesio nei Lietuva?
Anksčiau ar vėliau teks atsakyti į šį klausimą ir keisti požiūrį. Priešingu atveju vos keletą mėnesių veikiantys Lietuvos kurortai niekada netaps vieta, traukiančia civilizuotus turistus.
Yra už ką kritikuoti per siaurai gamtosaugą suprantančius valdininkus ar ekspertus....]