Naujienos

Medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimas

Atliktas medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, tyrimas.

 Asociacija “Lietuvos mediena“ kartu su UAB “Noratus“ Ūkio ministerijos užsakymu atliko “Medienos pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, plėtojant klasterizaciją, studiją“, kurios tikslas buvo išsiaiškinti realią situaciją, kaip panaudojami šalies medienos ištekliai ir kokios yra medienos pramonės plėtros perspektyvos. Pateikiame šios studijos santrauką. Visą studijos ataskaitą galite rasti interneto svetainėse www.lietuvosmediena.lt arba www.medis.lt/klasteris .

Medienos išteklių analizei buvo naudotasi Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikta “LIETUVOS MIŠKŲ ŪKIO STATISTIKA 2004“. Kitų šalių patirtis klasterizacijos srityje buvo analizuota remiantis literatūros šaltiniais. Lietuvos medienos pramonės bei klasterizacijos procesų tyrimai buvo atlikti apklausiant medieną vartojančias įmones.

Kas sudaro medienos pramonės klasterį?
Klasteriai yra geografiniai tarpusavyje sujungtų tam tikros srities įmonių ir institucijų susitelkimai. Įmonės ir organizacijos apsijungia per vertės (dar kitaip vadinamos kaštų) grandinės elementus. Klasterizacija yra suprantama kaip susijusiuose versluose veikiančių vertikaliai ar/ir horizontaliai integruotų įmonių tendencija geografiškai koncentruotis. Schemoje pateiktos Lietuvos medienos pramonės klasterį sudarančios pagrindinės ir pagalbinės pramonės šakos.

Kiek medienos turime?
Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis (Kaunas, 2004), šalies miško žemės plotas 2004 m. sausio 1 d. užėmė 2069,1 tūkst. ha arba 31,7% šalies teritorijos, ir   miškingumas nuo 1998 m. sausio 1 dienos iki 2004 m. sausio 1 dienos išaugo 1,4 %. Taip pat didėja vidutinis medienos tūris visuose miškuose.   2004 m. sausio 1 d. bendras medienos tūris siekė 387,9 mln. m3. Per metus Lietuvos miškuose užauga vidutiniškai apie 12,5 mln. m3 medienos. Šis medienos prieaugis yra skaičiuojamas visuose šalies miškuose, įskaitant ir saugomas teritorijas bei tas vietas, kur ūkiškai netikslinga vykdyti kirtimus. Yra nustatyta, kad Lietuvoje pastoviai didėja ir brandžių medynų plotai: nuo 2000 metų iki 2004 metų sausio 1 dienos jie išaugo nuo 239 tūkst. ha iki 318 tūkst. ha, o juose sukauptos medienos tūris išaugo nuo 59,4 mln. m3 iki 79,6 mln. m3.
Taigi, duomenys rodo, kad šalies miškuose sukauptos medienos kiekis didėja. Kadangi kirtimų apimtys šalies miškuose yra skaičiuojamos atsižvelgiant į medynų amžiaus struktūrą bei brandžių medynų plotus, todėl per pastaruosius penkerius metus jos nuolat augo. 2003 m. šalies miškuose buvo iškirsta 6,46 mln. m3 medienos, arba 3% daugiau negu prieš metus. Tačiau valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys nusistovėjo apie 1999 metus, o 2003 metais net sumažėjo 4% (3,76 mln. m3). Bendrą kirtimų apimčių didėjimą nulėmė privatūs miškai: daugėjant privačių miškų, juose taip pat didėja kirtimų apimtys.
Atsižvelgiant į brandžių medynų plotų didėjimą, galima laukti, kad kirtimų apimtys Lietuvoje ir toliau turėtų augti, ir visiškai neturi pagrindo teiginiai, jog baigiami iškirsti šalies miškai ir kad reikia mažinti kirtimų apimtis. Vienas iš rezervų kirtimų apimtims didinti yra nuosavybės atkūrimui rezervuoti miškai, kuriuose jau kurį laiką nevykdomi jokie, išskyrus sanitarinius, kirtimai. Kertant privačius ir rezervuotus nuosavybės teisių atkūrimui miškus panašiu intensyvumu, kaip ir valstybinės reikšmės miškus, iš viso kirtimų apimtis Lietuvoje be žalos aplinkai galima padidinti iki 7,6 mln. m3 (2003 m. – 6,46 mln. m3).

Kiek medienos reikia?
Jau kurį laiką tarp valstybinių miškų valdytojų ir medienos pramonės atstovų vyksta nesibaigiantis ginčas dėl medienos paklausos ir jos pasiūlos. Pirmieji kaltina medienos vartotojus, esą pastarieji savo verslą vysto, neatsižvelgdami į ribotus medienos išteklius. Tuo tarpu medienos pramonės atstovai, remdamiesi pačių miškininkų pateiktais medienos išteklių apskaitos duomenimis, tvirtina, kad kirtimų apimtis galima dar padidinti. Be to, pasigirsta nuomonių, kad valstybinių miškų valdytojai iki šiol labai neefektyviai naudojo visus medienos išteklius, pagrindinį dėmesį skirdami tik padarinei medienai.
Buvo atlikta medienos pramonės (lentpjūvių, miško ruošos, plokščių gamybos) įmonių ir medieną kurui naudojančių katilinių apklausa. Šios apklausos pagrindu (ir pasinaudojus kita su medienos vartojimu susijusia informacija) buvo sudarytas žaliavinės medienos gavybos ir jos suvartojimo balansas.

Medienos pramonė Lietuvoje, priešingai negu kitos pramonės šakos, nuosmukio nepatyrė net ir per Rusijos krizę. Jos sukuriama pridėtinė vertė nuolat auga, ir siekia net 3,2% bendrosios pridėtinės vertės. Prie jos pridėjus miškininkystės sukuriamąją dalį, gautume dar daugiau, todėl akivaizdu, kad medienos pramonei ir visam medienos klasteriui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tuo labiau, kad joje dirba apie 4% visų šalies dirbančiųjų. Neatsitiktinai ir Ūkio ministerija skyrė tiek daug dėmesio šiai studijai.
Iš pateiktos lentelės matyti, kad iš viso 2003 m. iškirsto medienos kiekio (6,46 mln. m3) vidaus rinkoje sunaudota 5,11 mln. m3 medienos, 1,43 mln. m3 -eksportuota. Rąstų eksportuota 250 tūkst. m3., malkų -  54 tūkst. m3. Daugiausiai 2003 m. eksportuota popiermedžių. Dauguma apklaustų medienos pramonės įmonių ateityje planuoja didinti sunaudojamos medienos kiekius. Pagal apklausos duomenis, bendras apvaliosios medienos poreikis 2005 m. viršys pasiūlą 385 tūkst. m3, o 2010 m. – 970 tūkst. m3. Kadangi rąstų poreikis šalies vidaus rinkoje didės, galima prognozuoti, kad eksportas dar mažės ir taps visai nereikšmingas. Rąstų importas iš Rusijos ir kitų šalių yra labai nežymus: 2003 m, įvežta tik 41 tūkst. m3 , kas sudaro tik 1% visų vidaus rinkoje sunaudojamų rąstų.
Kita labai svarbi medienos išteklių dalis yra malkinė mediena bei medienos ir kirtimų atliekos. Prognozuojama, kad plokščių gamintojams ateityje per metus reikėtų 500-560 tūkst. m3 medienos, kas sudarytų daugiau negu ketvirtadalį Lietuvoje pagaminamos malkų ir plokščių medienos. Be to, 2003 m. katilinės kurui sunaudojo 444 611 m3 medienos. Didžioji dalis katilinių perka medienos atliekas, tačiau dauguma jų kurą perka iš kuro ruošos įmonių, kurios malkinę medieną verčia skiedra, todėl neįmanoma nustatyti, kiek kurui sunaudojama apvaliosios medienos, o kiek – medienos atliekų. Ir tik 4 katilinės naudoja kurui kirtimo atliekas, ir dar kelios planuoja pradėti naudoti kurui kirtimo atliekas. Aišku tik tai, kad visos katilinės numato didinti medienos panaudojimą kurui.
2003 metais lentpjūvėse susidarė apie 1400 tūkst. m3 medienos atliekų. Tai – pjuvenos, skiedros, atraižos. Didelę lentpjūvėse susidarančių atliekų dalį sunaudoja pačios lentpjūvės. Iš viso 2003 m. lentpjūvės realizavo apie 780 tūkst. m3 medienos atliekų. Didžioji jų dalis – 300 tūkst. m3 – teko katilinėms, o plokščių gamintojams buvo parduota 205 tūkst. m3, eksportuota ar parduota eksportuotojams - 90 tūkst. m3. Namų ūkiai ir kiti vartotojai nupirko dar 185 tūkst. m3 medienos atliekų. Pagal įmonių planuojamos veiklos apimtis 2010 m. šalyje turėtų susidaryti apie 2100 tūkst. m3 medienos atliekų.
Nors ateityje lentpjūvėse susidarančių atliekų kiekiai ir didės, tačiau kartu didės ir jų poreikis, kadangi ir plokščių gamybos įmonės, ir katilinės numato didinti sunaudojamos medienos kiekius. Todėl lieka vienintelis galimas papildomas jų gavybos šaltinis –  kirtimo atliekos. Kol kas kirtimo atliekų paruošiama tik apie 15 tūkst. m3, o galima būtų per metus paruošti apie 0,5 mln. m3. Taip būtų išspręstas ne tik katilinių, bet ir plokščių gamybos įmonių apsirūpinimo vietinėmis žaliavomis klausimas.

Ką reikėtų daryti?
Taigi, jeigu valstybė iš tikrųjų yra suinteresuota vystyti gamybą, skatinti medienos pramonės vystymąsi, turi būti stiprinami korporaciniai medienos išteklių valdytojų ir vartotojų ryšiai. Turi būti atsižvelgiama ir į medienos vartotojų interesus. Kirtimo apimčių nustatymas, racionalus medienos panaudojimas neturi būti patikėtas vienai žinybai, kuriai visiškai nerūpi šalies pramonės sukuriamos pridėtinės vertės augimas. Būtina skatinti kirtimo atliekų panaudojimą. Juk tiek daug kirtimo atliekų iki šiol paprasčiausiai supūdoma. Be to, Lietuvoje visiškai nevyksta medienos ir jos gaminių panaudojimo namų ūkyje ir buityje propagavimas, neaiškinama visuomenei, kuo jai naudingas medienos ir jos gaminių naudojimas ir ko ji netenka, naudodama įvairius medienos pakaitalus, kurių ne tik gamyba, bet ir vartojimas yra žymiai kenksmingesni žmogui. Mišką iškirtus, jis ir vėl ataugs, tačiau niekas nesugrąžins žmogui prarastos sveikatos.