Naujienos

Krekenavos, Naujarodžių, Burvelių ir kitų parke esančių kaimų atstovai direktorės laukė paruošę jai, Aplinkos ministerijai bei Seimui adresuotą kategorišką pareiškimą. Žmonės pabrėžia, kad dėl Krekenavos regioninio parko reglamento apribojimų pažeidžiamos jų teisės, nes parkas buvo įsteigtas be apie 3500 jo gyventojų sutikimo, rengiant įstatymą dėl parko įsteigimo, apie jo likvidavimą nebuvo nė užsiminta, be to, parko direkcijos taikomi apribojimai nederinami su bendruomene. Žmonių netenkina, kad už hektarą siūlomos subsidijos tesiekia apie 150 litų, nors Europos Sąjungos šalyse – 1000 eurų.

„Parko įkūrimo ar likvidavimo klausimus turėtų spręsti vietos savivaldybės ir neleisti, kad regioninių parkų direkcijos tvarkytųsi kaip privačiame „uabe“. Vietos savivaldos tarnybos turėtų žinoti, kur panaudojamos biudžeto lėšos, skirtos regioniniams parkams finansuoti, kad neatsitiktų taip, kaip Krekenavos – per 16 metų išleista apie 3 mln. litų, o rezultatų jokių“, – teigiama pareiškime.

Prikišo sąvartynus

R.Baškytei prakalbus, kad rengiant Regioninio parko planą nebuvo sulaukta nė vieno argumento prieš, todėl gyventojų kilęs nepasitenkinimas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai yra staigmena, ir pasiūlius tartis, tarp susirinkusiųjų nuvilnijo nepasitenkinimo šurmulys.

„Ar čia valstybinė institucija, ar privati bendrovė? Valstybinėms institucijoms galioja įstatymai, kurių reikia laikytis, o ne tartis“, – pareiškė vienas iš iniciatyvinės grupės narių, bendrovės „Papalčiai“ direktorius Romas Kiltinavičius.

Aistros nerimo net R.Baškytei bandžius argumentuoti, kad netgi po Antrojo pasaulinio karo buvo sugrįžta prie derybų.

Susirinkusieji direktorę „vanojo“ ir cituodami kandidato į Seimą rinkiminius šūkius, ir primindami sovietmetį.

„Kam jūs peršate, ko mums nereikia? Kolūkių laikais nebuvo demokratijos, bet vis tiek prašė pareiškimus rašyti. Dabar mes kaip į rezervatą esame suvaryti“, – netramdydami emocijų piktinosi žmonės.

Tačiau svarius argumentus dėl parko panaikinimo išdėstyti sugebėjo bene vienintelis ūkininkas Saulius Račkauskas.

„Nereikia sakyti, kad parke gyvenantiems žmonėms netrukdoma. Kai man reikėjo pastatus praplėsti 300 kv. m, sulaukiau neigiamo atsakymo. Kažkodėl jūsų tarnyba sugebėjo atsakyti tik po dviejų mėnesių. Mes norime išgirsti, koks paprastam kaimiečiui privalumas gyventi regioniniame parke? Mums nereikia to parko, jei net vaikai neturi kur maudytis. Prašote Savivaldybės pinigų šiukšlynams sutvarkyti – leiskit privatininkams statytis, prižiūrės tas Nevėžio pakrantes už dyką“, – pabrėžė S.Račkauskas.

Jam pritarė ir Burvelių kaimo gyventoja. „Kiek sąvartynų regioniniame parke! Kolūkių laikais žmonės pakrantes nušienaudavo, gyvulius ganė, o dabar – nebeleidžiama, dilgėlės ir kiečiai želia“, – direkcijai priekaištavo moteris.

Siūlė kaimo turizmą

Gyventojų nepasitenkinimą sukėlė R.Baškytės aiškinimai, kad šienauti parko teritorijoje nėra uždrausta, o už šiukšlių surinkimą atsakingos savivaldos institucijos. Žmonės piktinosi, kad regioniniam parkui virstant sunkiai įžengiamu brūzgynu ir vienu didžiuliu šiukšlynų, nemenkos lėšos eikvojamos jo direkcijos administracijai išlaikyti.

„Nė vienas, nei ūkininkas, nei verslininkas, neateitų dirbti už tokius grašius, kaip parko direkcija. Jei jums nereikalingos saugomos teritorijos, palikit tai nuspręsti vaikams. Nežinau nė vienos civilizuotos valstybės, kuriai nereikėtų saugomų teritorijų“, – R.Baškytė tik atsikirtinėjo susirinkusiesiems.

Įrodyti regioninio parko statuso naudą direktorė bandė siūlydama plėtoti kaimo turizmą. Į ūkininko S.Račkausko klausimą, kiek Lietuvoje gyvuoja kaimo turizmo sodybų, įsikūrusių ne prie vandens telkinių, o plynuose laukuose, direktorė atsakė vaizdžia metafora.

„Ar jūs atėję į bažnyčią lipat ant altoriaus? Atvažiavęs žmogus nori keliauti, jam reikia pamatyti gražias vietas“, – turizmo verslo kaimo žmones mokė R.Baškytė.

Seniūnas pasigedo mandagumo

Daugiau nei valandą trukęs Krekenavos ir jos apylinkių gyventojų susitikimas su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore baigėsi taip ir nepadarius jokių išvadų ir neradus bendro sprendimo.

„Žmonės tiki valdžia, bet šiandien, pasiklausius, kaip valdžios atstovė pilsto iš tuščio į kiaurą...“ – apibendrino Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokytoja Aldona Juozapaitienė.

Tačiau ir patiems gyventojams kritikos pažėrė jų siekius palaikantis Krekenavos seniūnas Jonas Ulis.

„Savo žmonėmis likau lyg ir nusivylęs. Su tokiomis emocijomis problemos tikrai neišspręsi. Trūko jiems mandagumo“, – pripažino susitikimą stebėjęs seniūnas. Netolimoje ateityje Krekenavoje gali užvirti dar karštesnės diskusijos dėl regioninio parko statuso panaikinimo.

Spalio 25-ąją miestelyje ketinama surengti mitingą, į kurį ruošiamasi kviesti politikus, valdžios, kelių šalies regioninių parkų atstovus.

Iki šiol patys gynę savo interesus Krekenavos regioninio parko gyventojai po Seimo rinkimų savo didžiausią rūpestį ketina patikėti buvusiam „vokelių“ skandalo herojės Dalios Budrevičienės advokatui Kęstučiui Čilinskui.

„Tarybų Sąjungą sugriovėme, sugriausime ir regioninį parką. Tokie parkeliai mums – dzin“, – ryžto nestokojo iniciatyvinė grupė.