Naujienos
* Grėsmė pušynams- pušinis stiebinis nematodas
2008-10-04, laikraštyje "Ūkininko patarėjas" Nr. 114(2314) straipsnyje "Pavojaus varpai - Lietuvos pušynams" Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ informuoja, kad kenksmingas organizmas, sukeliantis spygliuočių medžių džiūvimą ir žūtį, siaučia Portugalijoje. Jau visas dešimtmetis šalyje atkakliai mėginama sunaikinti kenkėjų pažeistus židinius, tačiau visos priemonės – be rezultatų. Pavojaus akivaizdoje atsidūrė ir Lietuvos miškai.
Pirmasis židinys Europoje
Spygliuočius medžius naikinantis kenkėjas – pušinis stiebinis nematodas pirmąkart buvo aptiktas 1900 m. Japonijoje. Po to šis organizmas paplito Kinijoje, Korėjoje, Taivanyje. 1997 m. nematodas aptiktas Portugalijoje.
„Mums svarbu nuspręsti, kokios privalome laikytis strategijos, kad užkirstume galimybę kenkėjui plisti Lietuvos miškuose. Šiandien turime aiškiai pasakyti, kas nutiks, jeigu aplaidžiai žiūrėsime ir nieko neveiksime. Portugalija su šia neganda jau kovoja dešimt metų ir viskas veltui. Mes privalome numatyti griežtas priemones ne tik planuodami miško kirtimus, bet ir griežtindami prekybos mediena reikalavimus“, – teigė Valstybinės augalų apsaugos tarnybos direktorius Edmundas Morkevičius Žemės ūkio ministerijoje surengtame suinteresuotų žinybų specialistų pasitarime.
Kaip naujos grėsmės akivaizdoje turi reaguoti ES šalys? Jau dabar sugriežtinti teisės aktai medienai gabenti iš Portugalijos, priimtos naujos medienos importo ženklinimo taisyklės, numatyti ženklinimo standartai.
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų karantino skyriaus vyr. specialistas Vaclovas Kučinskas supažindino su atliktų tyrimų Portugalijoje rezultatais. Pasak pranešėjo, bendras užkrėstas plotas sudaro per 1 mln. ha. Užkrėsti pušynai negailestingai kertami. Iš viso jau iškirsta 3,7 mln. spygliuočių medžių. Specialistas konstatavo, kad 2008 m. gegužės mėnesį buvo aptikti nauji kenkėjo pažeisti židiniai, o per vasarą jų dar pagausėjo.
Nematomas kenkėjas
Pasaulyje žinomos net 75 nematodų rūšys, tačiau tik viena jų – pušinis stiebinis nematodas - yra žalingas, sukeliantis pušų vytimą ir medžio žūtį. Manoma, kad nematodai į Portugaliją pateko su medine pakavimo medžiaga iš Azijos ar JAV. Kenkėjas galėjo patekti per užkrėstas medines dėžes, kuriose iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV įvežamos automobilių dalys, akmenys bei kiti kroviniai. Kas gi yra tas paslaptingas kenkėjas, keliantis tiek rūpesčių?
Nematodas yra matomas tik per mikroskopą. Tai apvalioji kirmėlė, kurios ilgis 0,5–1 mm. Jie užkemša maisto medžiagų tekėjimo takus ir per vieną vegetacijos sezoną sukelia medžių džiūvimą ir žūtį po 30–40 dienų po infekcijos. Pirmieji pažeidimo simptomai – spyglių geltonavimas ir vytimas.
Kenkėjo augalai šeimininkai gali būti visi spygliuočiai: kėniai, kedrai, maumedžiai, eglės, pušys. Kokie būdingi pažeidimų požymiai?
Plika akimi galima pamatyti 1–2 mm gylio, 3–5 mm ilgio vageles arba elipsines duobutes žievėje, kurioje vabalai deda kiaušinius. Matomi platėjantys smulkių išgraužų prikimšti takai po žieve. Vėliau medienoje atsiranda kablio formos takas su ovalo landa. Ji gali būti maskuojama pjuvenomis, takuose aptinkama lervų. Jei landa apskrita, 5–10 mm skersmens, vadinasi, vabalas išskridęs. Pastebimas žievės pamėlynavimas.
Kenkėjas aptiktas ir Švedijoje
Kaip informavo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos direktorius E. Morkevičius, rugpjūčio pabaigoje nematodai aptikti Švedijoje trijuose medinėje taroje gautuose kroviniuose su akmenimis, drabužiais, metalo gaminiais ir varikliais. Kokių veiksmų ėmėsi švedai? Šalis informavo Europos Komisiją ir pranešė visoms ES narėms apie aptiktą kenkėją. Jie sudarė tikslų sąrašą visų savo įmonių, firmų, kompanijų, importuojančių bet kokią produkciją iš Portugalijos. Beje, bene pusė tų įmonių palaiko prekybos ryšius su Lietuva.
Rimtai problemą spręsti pasiruošę norvegai. Jie parengė pirminių priemonių planą. Aptikus nematodo židinį, ten ketinama kontroliuoti jo plitimą 20 km spinduliu. Nuo židinio vietos kirsti mišką numatoma 3 km spinduliu. Tose vietose norvegai sodins tik lapuočius medžius ir zoną stebės bent 15 metų.
Kas trukdo efektyviai ir greitai kovoti su pavojingu kenkėju? Pasak V. Kučinsko, naikinant kenkėjus, reikalinga efektyvi naujausia technika. Ji labai brangi. Sudėtinga ir neįmanoma surasti nedidelius augalų šeimininkų – taip vadinami kenkėjų apsėsti medžiai – plotelius bei atskirus medžius. Privatūs miškų savininkai elgiasi pasyviai, o kai kurie priešinasi miško naikinimui. Neįmanoma surasti miško savininkų, kurie Portugalijoje negyvena. Keblumų sudaro ir gamtosaugos reikalavimai – Paukščių direktyva, Buveinių direktyva bei „Natura 2000“.
Prevencijos priemonės Lietuvoje
Pasak Valstybinės augalų apsaugos tarnybos vadovo E. Morkevičiaus, reikia parengti priemonių planą ir sudaryti darbo grupę. „Nepakaks vien suinteresuotų žinybų dėmesio. Reikia Vyriausybės sprendimo. Pirmiausia reikia informuoti visus, kas turi verslo ryšius su Portugalija. Mes privalome žinoti, kas gauna prekes iš tos šalies medinėse pakuotėse“, – komentavo E. Morkevičius.
Žemės ūkio ministrės patarėjas Gintaras Gibas prisipažino neįsivaizdavęs, kad ši problema taip arti Lietuvos. Pasak jo, verčia susirūpinti nematodo paplitimo mastas. Portugalijoje kenkėjas pažeidė apie 1 mln. ha, o Lietuvoje tai būtų pusė mūsų miškų.
Pasitarimo dalyviai nusprendė parengti priemonių planą bei apskaičiuoti rizikos faktorius, kas nutiktų, jei kenksmingas vabalas patektų į Lietuvą.
