Naujienos

Pirmadienį Seime vėl bus bandoma priimti kontroversišką Konstitucinio Teismo antikonstituciniu pripažintą Medžioklės įstatymą. Pirmąkart jis buvo priimtas 2002 m., neatsižvelgus į prezidento veto.

Vėlesnes jo pataisas, kuriomis buvo dar labiau suvaržytos savininkų teisės disponuoti savo nuosavybe – žeme ar mišku, bei galutinai sunaikinti nuosavose valdose įkurti privatūs ūkininkų medžioklės ūkiai, prezidentas dar du kartus vetavo.

Seimui nesugebėjus atmesti prezidento veto, tačiau ir nepriėmus jo siūlytų pataisų, iki šiol medžioklėse buvo vadovaujamasi šiuo antikonstituciniu įstatymo variantu. Nors, pagal Konstitucinio Teismo įstatymą (72 str.), nuo šio teismo nutarimo priėmimo dienos bet koks antikonstituciniu pripažintas teisės aktas laikomas negaliojančiu.

Taigi klubai ištisus 3 metus savo veikloje naudojosi negaliojančiu teisės aktu, o tai galima įvardinti kaip brakonieriavimą. Artėjant Seimo rinkimams, susigriebta, kad dabartinis medžiotojų elitas į naujos kadencijos Seimą gali nebepatekti. Lietuvos žmonės nori esminių reformų, tarp jų – ir nuo sovietmečio nereformuotame mūsų medžioklės ūkyje. Tad yra tikimybė tas savo viltis sieti su naujuoju Seimu. Todėl karštligiškai skubama priimti parlamentaro J.Jaruševičiaus paruoštą Medžioklės įstatymo projektą, kuriame neatsižvelgta nei į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Medžioklės įstatymo, nei į prezidento siūlymus.

Ignoruojami visi Lietuvos miško savininkų asociacijos, Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos, Lietuvos žemės savininkų sąjungos ir pavienių žemdirbių bei ūkininkų siūlymai. Didžiulis noras kaip sovietmečiu medžioti svetimose žemėse ir nesiskaityti su teisėtais kaime gyvenančių žmonių reikalavimais aiškinamajame rašte įvardijamas „visuomenės poreikiu“.

Už prarastus savininkų privačius medžioklės plotus, už jų naudojimą „visuomenės poreikiui tenkinti“ (iš tikrųjų, atidavus juos elitinių medžiotojų klubų medžioklėms) įstatymo autorius net numatęs savininkams „teisingai atlyginti“ pagal Konstituciją. Žadama 5 metus mokėti jiems 1 Lt metinį mokestį už 1 nuosavos žemės hektarą, nes, anot autoriaus, vidutinės iš 1 ha gautos pajamos tėra 5 Lt. Tik ar nesupras mūsų žmonės tokio „kompensavimo“ kaip atviro pasityčiojimo?

Taip pat abejoju, ar reikia įstatymu skatinti tokį medžiotojų klubų „visuomenės poreikį“, koks aprašytas dienraščių „Lietuvos rytas“ ir „Panevėžio rytas“ 2008 m. rugsėjo 26 d. publikacijose apie kolektyvinių medžioklių ypatumus Pasvalio rajone, kur Mūšos upėje buvo skandinami būrelio brakonieriškos medžioklės įkalčiai.

Šis, kaip ir daugelis kitų panašių atvejų, paneigia kolektyvinių medžioklių apologetų (tik kolektyvinės medžioklės įteisinamos ir naujajame, ir senajame Medžioklės įstatyme) teiginius, kad įstatymu stengiamasi apsaugoti Lietuvos gyvąją gamtą nuo ūkininkų, savo žemėje norinčių medžioti, vartotojiškų užmačių ir noro medžioti gyvosios gamtos sąskaita.