Naujienos

* V.Valušaitis: apie dvi žemės reformas

Prieš dvejus metus – 2006 m. rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žemėn sugrįžo palaikai žmogaus, ištarusio garsiąją frazę: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo tėvynė Lietuva.“
Gyvenimo ironija: Mykolo Krupavičiaus (1885–1970) – kunigo, publicisto, tarpukario Lietuvos politiko ir valstybininko – palaikai sugrįžo savojon žemėn metu, kada dešimtys tūkstančių lietuvių neatsigręždami bėga iš šalies, kurią jis ragino branginti labiau nei tėvą ir motiną... ,- rašo Vidmantas Valušaitis 2008-09-23 naujienų portale balsas.lt skelbiamame straipsnyje "Mykolas Krupavičius ir dvi žemės reformos"

Išsamiame straipsnyje autorius klausia:

"Įdomu, ką sakytų M. Krupavičius šiandien, regėdamas Lietuvoje maždaug milijoną hektarų – dvigubai daugiau, nei jis turėjo žemės reformos fonde! – apleistų, krūmynais aptekusių, šalies ūkyje nebenaudojamų žemių, o drauge – neberasdamas čia per pusę milijono darbingų, krašto ekonomikai gyvybiškai reikalingų, tačiau svetur duoneliauti pasklidusių gyventojų? Tačiau istorija, sakoma, tariamosios nuosakos nežino.

Viena aišku – prieškario ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos žemės reformos rezultatai – diametraliai priešingi.

Pirmuoju atveju didžioji visuomenės dalis buvo aiškiai motyvuota ir jos lūkesčiai patenkinti. 85 proc. Lietuvos gyventuoju anuomet buvo valstiečiai, žemė – jiems buvo gyvenimo alfa ir omega. Gavę žemės ir sąlygas toje žemėje kurtis, veikti ir čia skleistis, jie įprasmino savo būtį ir entuziastingai ėmėsi darbo, kurį išmanė.

Antruoju atveju žemės restitucijos aktas pavirto socialine katastrofa. Žemė tapo išdalyta mažais, efektyviam ūkininkavimui netinkamais lopinėliais valstiečių palikuonims, kurie jau per dvi kartas rankose nebuvo laikę žagrės.

Sakysim, Vokietijoje netgi ūkininkų vaikai neturėjo ir neturi teisės paveldėti savo tėvų žemės, jeigu jie nėra įgiję atitinkamo išsilavinimo žemės ūkio srityje ir nėra pajėgūs bei neketina ūkininkauti.

Nenuostabu tad, kad socialiniai dabartinės žemės ūkio reformos padariniai – katastrofiški: žemė tapo ne žmones motyvuojančiu ekonominio vystimosi ir socialinio atsinaujinimo faktoriumi, bet korupcijos, spekuliacijos ir trumpalaikės naudos objektu. Efektyvesnio žemės ūkio transformacijos perspektyva ilgiems metams tapo įšaldyta, tuo tarpu įvykdytos socialinės skriaudos mastas tik palaipsniui ima ryškėti."

**************************************************

Visą V.Valušaičio straipsnį "Mykolas Krupavičius ir dvi žemės reformos" skaitykite  naujienų portale balsas.lt