Naujienos

* Neapsikentę ekologinės biurokratijos panevėžiečiai siekia panaikinti Krekenavos RP

Pi­ke­ta­vu­sių kre­ke­na­viš­kių pla­ka­tai iš­kal­bin­gai at­spin­dė­jo re­gio­ni­nių par­kų gy­ven­to­jų nuo­sta­tas.  G.Rinkūnienė

Pa­ne­vė­žio r. ta­ry­ba, at­si­žvelg­da­ma į gy­ven­to­jų nuo­mo­nę ir 640 pro­tes­to pa­ra­šus, pri­ėmė, ko ge­ro, vi­so­je Eu­ro­po­je pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį spren­di­mą kreip­tis į Vy­riau­sy­bę ir Sei­mą, siū­lant pa­nai­kin­ti Kre­ke­na­vos re­gio­ni­nio par­ko sta­tu­są,-  informuoja žurnalistė Ger­trū­da Rinkūnienė laikraščio "Ūkininko patarėjas" 2008-09-02, Nr. 100(2300) straipsnyje "Krekenaviškiai - ne indėnai".

**************************************************

Žmo­nių kan­try­bės tau­rę per­pil­dė į vie­šu­mą iš­plau­kę fak­tai, ro­dan­tys, iki ko­kio ab­sur­do pri­ei­ta, 1992 m. rug­sė­jį pri­ėmus LR Aukš­čiau­sios Ta­ry­bos nu­ta­ri­mą įsteig­ti ša­ly­je 30 vals­ty­bės sau­go­mų par­kų.

Ne­pa­dė­jo nei sve­čio iš Vals­ty­bi­nių sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos Vid­man­to Be­za­ro grau­de­ni­mai, kad Kre­ke­na­vos par­kui jau skir­ta 3,5 mln. Lt lan­ky­to­jų cen­trui steig­ti ir 1,5 mln. Lt in­fra­struk­tū­rai. Žmo­nės spjo­vė į per vė­lai at­plū­du­sius mi­li­jo­nus ir val­di­nin­ko siū­ly­mą ieš­ko­ti kom­pro­mi­so, gal­būt per­žiū­rė­ti par­ko ri­bas, sa­ky­da­mi, jog per 16 me­tų pa­var­go nuo biu­ro­kratų pri­mes­tų idio­tiš­kų drau­di­mų ir ap­ri­bo­ji­mų, ku­rie truk­do gy­ven­ti ir pa­pras­tam žmo­gui ne­at­ne­ša jo­kios nau­dos.

Nelaimė gyventi „ekologinėje zonoje“
Prieš 16 metų parkų steigimo ir griežto reglamento iniciatorių ketinimai greičiausiai buvo kilnūs. Tačiau šiandien sustabarėję ir realybės neatitinkantys draudimai pažeidžia net šalies Konstituciją, ginančią nuosavybės teisę. Paprastus žmones regioninio ar dar baisiau – nacionalinio parko statusas priverčia gyventi, anot krekenaviškių, tarsi „ekologiniame biurokratų sumanytame rezervate“. Tokioje teritorijoje atkurta paveldo teisė į protėvių žemę tampa šeimynine nelaime.
Krekenavos seniūnijoje tapo neįmanoma plėsti ūkį, vystyti vandens turizmą Nevėžiu, vaikams šalia senų tėvų sodybos statytis namus. Jei ir nusišypso laimė gauti tokį leidimą, žmonės turi skrupulingai paisyti užstatymo aukščių ir pločių, iki išprotėjimo „derinti“ kiekvieną smulkmeną su visagaliais įvairaus sąžiningumo parkų architektais.
Panevėžio r. meras Povilas Žagunis puikiai žino vieno pažangiausių rajono ūkininko Laisvūno Valikonio kančias – dėl jo reikalų triskart važiavo į regioninio parko direkciją, kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Neįtikėtinai akmenuotoje ir jokiu ypatingu grožiu nepasižyminčioje senelio, Lietuvos savanorio žemėje panorėjęs plėsti ir modernizuoti ūkį, L.Valikonis negavo leidimo padidinti fermą. Tokia duoklė formalizmui ir įstatymo paragrafo nelankstumui žlugdo ūkius, trukdo gauti ES paramą.
„Ūkininko patarėjuje“ pagarsintas Upytės gyventojų bendruomenės sumanymas pastatyti unikalų šiaudinį pastatą, kuriame būtų puoselėjamos linininkystės tradicijos ir senieji amatai, irgi gali žlugti, beje, su beveik pusės milijono litų nuostoliu, nes net savivaldybės architektai neapsižiūrėjo, jog senoje dvarvietėje numatytą statinį reikėjo „suderinti“ su ką tik patvirtintu Panevėžio r. bendruoju planu. Už nekaltą bitininko vagonėlį, pasistatytą parko teritorijoje prie „saugomo“ niekuo neypatingo upelio, dėl kelių metrų pažeidimo bitininkas Z.Plėštys gavo 5 tūkst. Lt baudą. Buvęs politinis kalinys, besigalynėjantis su onkologine liga, dėl šventos ramybės ketino geranoriškai patraukti tą vagonėlį, bet sutrukdė operacija. Be to, žmogus Krekenavos regioninio parko direkcijoje negavo „užslaptinto“ parko ribų žemėlapio, surado jį tik Aplinkos ministerijoje...

Žmonės - paskutinėje vietoje 
Trys močiutės Čiūrų kaime, pasak rajono mero, negali pasidalyti žemės, nes ją atgavo lyg kokiame „kolchoze“ – bendroje nuosavybėje. Upytėje mirusių tėvų vaikams dėl to paties keblu sutvarkyti palikimą. Tokių pavyzdžių apstu visoje šalyje. Tik ne visi gyventojai taip vieningai gina savo teises kaip Krekenavoje, kur aktyvus bendruomeninis gyvenimas.
„Kuo kalti žmonės, jei saugomos teritorijos? – paprastą, bet esminį klausimą tarybos posėdyje kėlė „Žėlupės“ bendruomenės pirmininkė Stanislava Glemžienė, įteikusi merui 640 žmonių pasirašytą raštą. Žmonės atsisakė gyventi rezervatui prilygstančioje zonoje ir nusprendė prašyti savų politikų pritarti jų krepimuisi į Vyriausybę ir Seimą dėl regioninio parko statuso panaikinimo.
„Viskas parke saugoma, išskyrus žmogų, jo interesai – paskutinėje vietoje“, - pritarė bendruomenei rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. Politikas viename posėdyje, dalyvaujant Saugomų teritorijų departamento vadovei Rūtai Baškytei, taikliai apibrėžė situaciją apie pažeistą moralinį balansą saugant neva retus vabzdžius, bet paminant žmonių interesus, teigdamas, kad „dar turi likti ir žmonių, kurie pasigrožėtų tais vabalėliais“. Kalbėta apie aplinkosaugininkų sustabdytą keliolika milijonų jau kainavusį Karsakiškio aplinkkelio tiesimą, siekiant apsaugoti „mezofitinę pievą“. Tuo tarpu pro šį kaimą kasdien praūžia apie 9 tūkst. lengvųjų ir krovininių automobilių, nuolat keliančių pavojų pėstiesiems, kartais traiškančių žmones ir griaunančių jų namus.
Draudimai ar nelogiški baudimai kontrastuoja su žmonėms nesuvokiamais „legaliais“ miškų kirtimais ar „leistinomis“ statybomis paežerėse, net pušyno viduryje esamame kapinyne, išverčiant buldozeriu žmonių kaulus, kaip nutiko Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje – Vaidziuškių kaimelyje...

Palaiko krekenaviškius
Panevėžio r. politikai nesijaučia užtikrinti, kad gyventojų ir tarybos narių prašymas greitai bus išklausytas ir regioninio parko statusas tuoj pat liausis varginęs žmones, bet ryžosi palaikyti protestuojančius krekenaviškius.
Kažkas juk turi pasakyti, kad karalius nuogas. Prisiminkime garsiąją kanapių sėjimo Rokiškio r. bylą: pakako rokiškėnei teisėjai įvardyti, jog mūsų šalies įstatymas ir Baudžiamasis kodeksas turi pasenusių formuluočių, Panevėžio apygardos teismas nenubaudė kanapių sėjėjo, bet kreipėsi į Europos teisinę instituciją. Aukštesnioji instancija išaiškino, kad avantiūristu ir baisiu kriminaliniu nusidėjėliu atrodęs vilnietis Edgaras Babanovas, pasėjęs sertifikuotas kanapių sėklas, – visiškai teisus.
Mojuoti įstatymu kaip vėzdu, vien drausti ir bausti galima tik vergiškos prigimties žmones, bet ne piliečius, kokie yra Lietuvos žmonės.

Krekenaviškius internetiniuose tinklalapiuose aktyviai palaiko tauta. „Šaunuoliai žmonės. Matyti, kad Lietuvoje pradeda kurtis pilietinė visuomenė, kurios bet kaip nepakraipysi. Saugomų teritorijų tikrai per daug, o ir dirba jose neypatingo mentaliteto veikėjai. Vargšas Bezaras visas pražilo nuo „malonaus“ darbo su Rūta Baškyte ... Šie žmonės sukūrė ekologinę biurokratiją, nuodijančią gyvenimą ne tik Krekenavoje, bet visur, kur gavo teisę statyti savo purvinas kojas. Laisvinkis, Lietuva, nuo ekologinių variotų!“
„Ar įkuriant parkus pasitarta su gyventojais? Priešingai, kaip indėnus suvarė į rezervatus, ir žinokis. Parkas – tai keliems asmenims sukurta pasipelnymo vieta“.
„Tėvynės neliko, ją užpuolė nomenklatūriniai skėriai, kurie žmoneliams gali leisti normaliai gyventi, gali neleisti. Tėvynė - tai pirmiausia žmonės, o ne regioniniai rezervatai, kuriuose gyvenančių interesai paliekami paskutiniausioje vietoje. Labai gerai, kad krekenaviškiai ėmėsi veiksmų nusimesti biurokratų primestą jungą“, - tai tik keletas komentarų šia tema.