Naujienos

Papildomas pajamų šaltinis

Petras Tiknevičius nutarė 8 ha nuosavos žemės apsodinti gluosniais. Šiam gyvybingam augalui esą nereikia ypatingos priežiūros. Jis auga apie 40 metų, o derlių galima nuimti kas trejus metus. Parengti žemę, įsigyti ir pasodinti sodinukus jaunajam ūkininkui kainavo apie 50 tūkst. Lt.
"Prižiūrėti gluosnius teks tik pirmuosius dvejus metus. Tam nereikia ir daug technikos. Tai pažangu, nauja, be to, noriu prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Augdami gluosniai gamina ir deguonį, vadinasi, gamtai nedaroma žala. Pirmojo derliaus laukiu po ketverių metų. Tikiuosi, kad jį nesunkiai realizuosiu vienoje iš šimto šį kurą dabar naudojančių katilinių", - neabejoja P.Tiknevičius.
Jo teigimu, tokių katilinių ateityje turėtų tik daugėti. Gluosniai vyriškiui - tik papildomas pajamų šaltinis. Nuolatinį darbą turintį vyrą užsiimti ūkine veikla paskatino valstybės teikiama parama. Jis paskaičiavo, kad iš hektaro turėtų gauti vidutiniškai apie 3 tūkst. Lt pajamų.

Siūlo supaprastinti paramos gavimo tvarką

Specialistų teigimu, Lietuvoje lyg ir sukurta skatinimo sistema energetiniams augalams auginti, bet realybėje ji nėra tobula, kaip šalies valdininkai pristato Briuseliui. Šiai veiklai pirmiausia trūksta žemės, o finansinė parama per menka. Ūkininkams esą trūksta motyvacijos. Tradicinė žemdirbystė jiems atrodo mažiau rizikinga.
Biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija (LITBIOMA) siūlo sumažinti apribojimus: leisti energetines plantacijas įkurdinti nuomojamoje (o ne tik nuosavoje) žemėje. Taip pat siūloma energetinių augalų auginimą priskirti augalininkystei.
„Specialiajai miškų naudojimo technikai įsigyti reikia praplėsti paramos gavėjų ratą, į jį įtraukiant energetinių augalų augintojus“, – įsitikinęs LITBIOMA vadovas Jonas Šimėnas.
LITBIOMA apskaičiavo, kad iki 2013 metų Lietuvoje galima būtų įveisti 11,5 tūkst. hektarų energetinių plantacijų, iš kurių biomasės kasmet būtų galima pagaminti 0,5 TWh energijos.
Žaliajai energijai priskiriami gluosniai, karklai, drebulės, tuopos, rapsai, nendriniai dryžučiai, drambliažolės, varpučiai ir kiti augalai.

Būtinos skubios permainos

Asociacija apskaičiavo, kad Lietuvoje dirvonuoja apie 0,5 mln. ha, tarp kurių nemažai nederlingos žemės plotų. Nacionalinės energetikos strategijos projekte numatyta, kad 2015 metais energetinėms reikmėms šios plantacijos turėtų patiekti apie 45 tūkstančių tne (tonos naftos ekvivalentų), o 2025 metais – apie 70 tūkstančių tne žaliavos.
„Tačiau situacija, švelniai tariant, prastoka, nes valstybė žaliajai energetikai skiria per mažai dėmesio, – sakė LITBIOMA vadovas J.Šimėnas. – Tik nuo savivaldybės priklauso, ar ji išduos leidimą užsiimti šia veikla, ar ne. Jei nori - duoda, jei nenori - ne. Todėl tik žmogus, mokantis gerai rašyti projektus arba turintis daug pinigų bei žinantis, kam ir kiek duoti, gali įveikti biurokratinius barjerus“.
J.Šimėnas akcentavo, kad šalyje trūksta technologijų energetiniams augalams auginti. Mokslininkai nedidelius plotelius užaugina, bet verslinei veiklai - tūkstančiams hektarų - tos technologijos kol kas netinka. Pasak J.Šimėno, energetinė augalininkystė yra atsidūrusi tarp žemės ūkio ir miškininkystės. Trumpos rotacijos energetinių augalų auginimas nepriskiriamas žemės ūkio veiklai, todėl ūkininkas neįgyja teisės gauti paramą technikai įsigyti. „Kita vertus, tai ir ne miškininkystė, todėl paramos specialiajai technikai nusipirkti žmogus irgi negaus", - akcentavo J.Šimėnas.

Pateikė beveik tūkstantį paraiškų

Praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai, užsiimantys energetine augalininkyste, pateikė 2314 paraiškų paramai gauti. Jie deklaruoti 146,3 tūkst. ha šių augalų plotų. Valstybė išmokėjo 14,5 mln. Lt paramos už 93,4 tūkst. ha žemės. Pinigų išmokėta mažiau nei deklaruota žemės plotų, nes visoje ES buvo pateikta daugiau paraiškų nei skirta lėšų paramai, todėl 2007 m. lapkritį Europos Komisija priėmė reglamentą, nurodantį taikyti sumažintą 0,7 proc. koeficientą kiekvieno ūkininko pernai deklaruotam plotui.
Šiemet pateiktos 958 paraiškos. Deklaruoti 70,5 tūkst. ha. Išmokos bus pradėtos mokėti nuo gruodžio 1 d.
J.Šimėno duomenimis, pagal dabar rengiamą ES direktyvą, iki 2020 m. net 23 proc. visos energijos (elektra, šiluma, transportas) turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu iš biokuro pagaminama apie 17 proc. šilumos.

VERTA ŽINOTI

Žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. lapkričio 10 d. patvirtinta vienkartinių tiesioginių išmokų už plotus (vadinamoji pagrindinė išmoka, mokama iš ES biudžeto) ir papildomų nacionalinių išmokų (PNTI, mokamų iš šalies biudžeto) mokėjimo už 2007 m. deklaruotus plotus ir energetinius augalus mokėjimo schema. Vadovaujantis ja, pareiškėjai už 2007 m. biokuro gamybai auginamus energetinius augalus gavo tiesiogines išmokas, susidedančias iš keturių dalių: iš ES biudžeto mokamą pagrindinę išmoką – 195 Lt/ha, specialią ES išmoką už energetinius augalus – 109 Lt/ha ir iš nacionalinio biudžeto mokamą susietą PNTI – 140 Lt/ha ir atsietą PNTI – 30 Lt/ha. Bendra tiesioginių išmokų suma už energetinius augalus siekė 474 Lt/ha.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, kuriai pernai rugsėjį pritarė EK, numatyta parama įveisiant energetinius želdinius. Gluosnių, karklų įveisimas (laikotarpis tarp kirtimų – iki 5 metų) remiamas pagal programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir tokie želdiniai nelaikomi miško įveisimu. Numatyta kompensuoti nuo 40 iki 60 proc. dirvos paruošimo ir želdinių įveisimo sąnaudų, tačiau maksimali paramos suma vienam hektarui negali viršyti 1,5 tūkst. eurų. Programoje numatyta, kad parama teikiama tik tada, kai pareiškėjai nustatyta tvarka pateikia patvirtintą plantacinių energetinių želdinių įveisimo projektą. Projekte turi būti numatyta, kad nebus daroma žala drenažo sistemoms. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, energetiniai želdiniai gali būti veisiami tik nuosavoje žemėje.
Parama greitai augančių medžių rūšių (laikotarpis tarp kirtimų – 6–15 metų) energetinėms plantacijoms įveisti numatyta ir pagal priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”. Šios priemonės yra kompensacinio pobūdžio ir jose numatyta fiksuota išmoka už kiekvieną įveistos plantacijos hektarą, kuri siekia 3625 Lt/ha įveisiant tuopas, drebules ar baltalksnius palankiose ūkininkauti vietovėse arba 4143 Lt/ha įveisiant tas pačias medžių rūšis mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Didžiausia paramos suma laikotarpiui – iki 400 tūkst. eurų. Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 200 tūkst. eurų.