Naujienos
* LŽŪU rengiami siūlymai tobulinti privačių miškų valstybinį reguliavimą Lietuvoje
2008-08-27
LŽŪU
2008 m. rugpjūčio 27 d.(trečiadienį) 14 val. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos nariai Algirdas Brukas, Algis Gaižutis, Rimantas Klimas, Stasys Mizaras ir Kazimieras Šiaulys Lietuvos žemės ūkio universitete susitiko su Privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos tobulinimo studijos rengėjais aptarti ES šalių patirtį plėtojant privatų miškų ūkį ir galimybes jos diegimui Lietuvoje. (primename, kad šios studijos reikalingumas buvo iškeltas 2007-03-07 LMSA valdybos ir LR žemės ūkio rūmų miškininkystės komiteto jungtiniame posėdyje, kuriame buvo konstatuota būtinybė parengti studiją privataus miškų ūkio Lietuvoje perspektyvoms įvertinti ir siūlymams dėl tolesnio vystymosi suformuluoti.)
Susitikime dalyvavo naujai pradėjęs darbą žemės ūkio ministrės patarėjas miškų klausimais Gintaras Gibas.
LŽŪU rektorius prof.Romualdas Deltuvas, dalyvaujant studijos bendraautoriams LŽŪU Miškų ir ekologijos f-to doc. Juozapui Mažeikai ir lekt.Gintautui Čingai, galustai pristatė atlikto darbo rezultatus.
 |  |  |
LŽŪU rektorius pažymėjo, kad visur ES realiai yra tik 2 miško savininko problemos: ekonominis valdos gyvybingumas ir profesinis neraštingumas, o Lietuvoje dar papildoma problema – supriešinimas tarp privačių ir valstybinių miškų, kokio nėra jokioje kitoje Europos valstybėje.
Jis akcentavo, jog studijoje bus siūloma iš esmės atnaujinti Miškų įstatymą, daugiau dėmesio suteikiant privatiems miškams ir jų savininkams, atsisakyti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, jų esminius punktus perkeliant į Miškų įstatymą, aplinkos ministrui daryti metinį pranešimą apie miškus ir jų būklę Seime, kurio pagrindu politiniame lygmenyje būtų sprendžiama finansinės paramos (atskira biudžeto eilute) privatiems miškams apimtis.
Pagrindiniai ūkininkavimo principai mokslininkų nuomone taip pat turėtų būti aptarti Miškų įstatyme, būtina atsisakyti šiuo metu isigalėjusio perdėm smulkmeniško reglamentavimo, miškininkystės kasdienę veiklą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio, būtina diegti ES šalyse įprastą darbo su privačiais miškų savininkais principą “pasitikėjimas ir atsakomybė”.
Miškotvarkos projektus siūloma diferencijuoti, priklausomai nuo valdos dydžio, medžiais apaugusius plotus iki 0,5 ha dydžio siūloma nelaikyti mišku, valdoms iki 5 ha atsisakyti privalomų miškotvarkos projektų, paliekant tik nuorodas, kaip tvarkytis miške, už šių nuorodų parengimą miško savininkas neturėtų mokėti, tikras miškotvarkos projektas būtų rengiamas valdoms virš 500 ha, dėl visų kitų didėjimo tvarka reikėtų atskirai diskutuoti ir t.t..
Studijoje bus siūlomi trys alternatyvūs administracinio reguliavimo modeliai:
1) Nieko nedaryti: paliekama esama sistema peržiūrint darbuotojų funkcijas privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo požiūriu,
2) Pertvarka išplečiant Aplinkos m-jos Miškų departamentą: įsteigiant jame naują Miškų priežiūros skyrių, perduodant jam miškų priežiūros (kontrolės) funkcijas (iš Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos miškų kontrolės skyriaus), regioniniame lygmenyje - apskrityse įsteigiami joms pavaldūs regioniniai Miškų priežiūros skyriai (vietoj dabartinių regionų aplinkos apsaugos departamentų miškų kontrolės skyrių), o vietiniame lygmenyje-visose savivaldybėse įsteigiamos Miškų priežiūros įstaigos (girininkijos)
3) Savarankiškos Valstybinės miškų tarnybos (VMT) prie ministerijos įsteigimas: AM Miškų departamente paliekama tik miškų politinius dokumentus rengiantys ir jų taikymą prižiūrintys darbuotojai, naujai formuojamai VMT perduodant Miškotvarkos tarnybos, Sanitarinės miško apsaugos tarnybos, Miško genetinių išteklių ir sodmenų tarnybos bei Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos miškų kontrolės funkcijas, regioniniame ir vietiniame lygmenyse steigiami šios tarnybos regioniniai ir savivaldybių lygio padaliniai (atitinkamai: Miškų priežiūros skyriai ir Miškų priežiūros įstaigos (girininkijos). Trečiasis (valstybinės miškų tarnybos) modelis darbo vykdytojų supratimu priimtiniausias ir realiausias, priartintų valstybinę miškų tarnybą prie miško savininkų.Visais atvejais siūloma aplinkos ministrui suformuoti Miškų ūkio konsultacinę tarybą, peržiūrint ir išplečiant šiuo metu veikiančią (įtraukiant visus socialinius partnerius), Taryboje suformuojant Privačių miškų komitetą.
Visais atvejais regioniniame lygmenyje studijos rengėjai siūlo įkurti miško savininkų švietimo ir mokymo centrus, taip pat siūlo įsteigti ministerijos sekretoriaus miškų ūkio klausimams pareigybę.
Ekonominio (finansinio) reguliavimo tobulinimui siūloma Miškų įstatyme numatyti kompensacijas už privačios nuosavybės teisės ribojimus, mokesčių lengvatas ir finansinę paramą įvairiems privačių miškų reikmėms skirtiems projektams, įskaitant ir miškotvarkos projektų rengimą; mokesčių srityje siūloma nustatyti miško savininkams grynųjų pajamų mokestį (atmetus pateisinamas išlaidas).
Išvardintų pasiūlymų sistemos tobulinimui įgyvendinimo finansavimo šaltinis turėtų būti valstybės biudžetas, lėšų poreikis – 2-3 mln. Lt, įgyvendinimo laikotarpis – vieneri metai.
Studijos autoriai nerekomenduoja Lietuvoje paraidžiui įgyvendinti kurios nors Europos Sąjungos valstybės miškų valstybinio reguliavimo modelio, todėl siūlymai remiasi atskirų valstybių patirtimi šioje srityje, pritaikant vietos sąlygoms.
Lietuvos miško savininkų asociacijos Valdybos nariai pabrėžė, kad privačių miškų priežiūrai būtina formuoti bent 200 privačių girininkijų /privačių miškų priežiūros ir apsaugos organizacijų/ tinklą, kuriai reikalingi aukštos kvalifikacijos, gerai apmokami miškininkai specialistai. Reikalinga savivaldybių lygmenyje turėti kvalifikuotus specialistus, tiesiogiai dirbančius su privačių miškų savininkais, besilankančius miškų valdose, galinčius padėti parengiant ir įgyvendinant ES finansinės paramos miškų savininkams priemones. Besiformuojančiam privačių miškų ūkui yra reikalinga technine baze, specialistai, lėšos infrastruktūros priežiūrai bei atnaujinimui. Būtina valstybės lygmenyje formuoti vieningą šalies miškų priežiūros ir apsaugos politiką bei ją kompleksiškai įgyvendinti.
Susitikimas organizuotas realizuojant 2008-08-20 vykusio bendro Aplinkos ministerijos ir miško savininkų asociacijų pasitarimo, kuriame šios studijos autoriai pristatė preliminarius rezultatus, nutarimą pateikti mokslininkų darbo grupei detalesnius pasiūlymus ir pastebėjimus dėl šios studijos.
LMSA inf.
