Naujienos
* Užmojai kurti Suvalkijos NP sulaukė griežto gyventojų ir miškininkų atkirčio
Su vienpusiška draudimų politika saugomose teritorijose aiškiai perlenkta lazda. Išplėtę regioninių parkų apsaugos zonų ribas, aplinkos sargai suvaržė tūkstančių šalies žmonių teises(žiniasklaidoje pradedama kalbėti, kad ne vien gerų siekių vedini, kad iš draudimų planavimo tarpsta aplinkosaugininkų ir kraštotvarkininkų klanas...) .
Kai kurie kaimai jau įvardijami kaip buvę, nors gyventojai nesirengia iš jų išsikraustyti. Neapsikentę neretai beprasmiškų veiklos suvaržymų, vis daugiau vietinių gyventojų sukyla prieš aplinkosaugos radikalų užmačias. 2008 m. balandžio 14 d. VSTT direktorei Rūtai Baškytei nepavyko įtikinti dzūkų naujo Daugų regioninio parko steigimo reikalingumu.
   |
Nenori apribojimų.
"Įsteigus Suvalkijos nacionalinį parką bus apribotos mūsų teisės disponuoti mums priklausančia nuosavybe - žeme", - susitikime su nacionalinio parko projekto rengėjais teigė Šakių rajone veikiančios L.Stonkuvienės žemės ūkio paslaugų įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus. Jo nuomone, nacionalinio parko iš viso nereikia, o jei jau nebėra galimybių nutraukti jo steigimą, tai šis procesas galėtų būti atidėtas nors dešimčiai metų, kad kaimų gyventojai suspėtų, jei kas nori, pasistatyti statinius ar pertvarkyti savo valdomus žemės sklypus. Mat įsteigus nacionalinį parką, į jį įeinančiose teritorijose bus nemažai apribojimų - nesuderinus su parko vadovais nebus galimos statybos, bus ribojamas žemės sklypų skaidymas, nebus galima pradėti kai kurios ūkinės veiklos.
"Visą laiką tai buvo žemdirbystės kraštas, laikomas savotišku duonos aruodu, tai kodėl dabar norima, kad žemdirbys to atsisakytų?" - retoriškai parko projekto rengėjų klausė ir Vilkaviškio rajono gyventojas Jonas Šuliauskas.
Marijampolės miškų urėdijos, kurios valdomi miškai įeitų į būsimo parko teritoriją, urėdas Kęstutis Bielskus taip pat nėra linkęs pritarti užmačioms Sūduvoje steigti nacionalinį parką. "Mūsų, kaip pelno siekiančios organizacijos, galimybės verstis ūkine veikla sumažėjo jau įkūrus Žuvinto biosferos rezervatą, kuriam priklauso didžiuliai Buktos miško plotai. Dabar, kai parko teritorija išsiplėtė daugiau nei tris kartus, mes turėsim sumažinti ūkinės veiklos apimtį", - teigė urėdas.
Tai reiškia, kad dar labiau bus apribotas ūkininkavimas, sumažės kirtimų, urėdija neteks didelės dalies pajamų – apie 1,5 milijono litų per metus.
Gyventojai nerimauja dėl būsimų apribojimų ir jų veiklos suvaržymų.
Saugomų teritorijų miškuose ir nacionaliniuose parkuose miško kirtimai draudžiami nuo kovo 1-osios iki rugpjūčio 1-osios. Prieš metus įsigalioję Miškų įstatymo papildymai numato, kad nacionaliniuose parkuose draudžiama kirsti mišką plynai.Gyventojams, kurių valdos įeina į būsimojo parko teritoriją, buvo išsiųsta 2750 pranešimų apie parko steigimo planus. Daugiau nei 500 gyventojų atsiuntė atsakymus, kad jie nesutinka su parko steigimu. Daug kritikos sulaukę parko kūrėjai teigė, jog į gyventojų nuomones bus bandoma atsižvelgti. Ir Marijampolės miškų urėdija, ir kitos organizacijos, įžvelgiančios būsimojo parko kūrimo trūkumų, pateikė savo pasiūlymus.Į parko teritoriją pateks per 3 tūkst. hektarų privačių miškų. Parko steigimas apribos miško savininkų teises. Jie įsitikinę, kad ribojant kirtimų laiką ir būdą kasmet jie neteks apie 400 tūkstančių litų. - teigė urėdas K.Bielskus. Lietuvos miško savininkų asociacija apskaičiavo, kad būsimi apribojimai palies apie 1500 miško savininkų. Saugomoje teritorijoje draudžiama atsidalinti savo nuosavybę iš bendros nuosavybės. O juk kas antra miško valda dabar turi du ar daugiau bendrasavininkių.
Nors ir numatomos kompensacijos už kertamų medžių amžiaus padidinimą ar kirtimo būdo pakeitimą, jos tikrai nekompensuos patiriamų nuostolių.
Padės išsaugoti gamtą
Tiesa, ne visi Sūduvos karšto gyventojai yra nusiteikę prieš Suvalkijos nacionalinio parko kūrimo idėją. Štai Gražiškių apylinkių gyventojai kaip tik džiaugiasi tokiu sumanymu ir tikisi, kad tik taip jiems pavyks išsaugoti nenuniokotą savo krašto gamtą, kurią jau spėjo įvertinti keliautojai.Pristatydamas Suvalkijos nacionalinio parko koncepciją Vilniaus universiteto katedros vedėjas profesorius Paulius Kavaliauskas pasakojo, kad pagal sumanymą nacionalinį parką sudarytų kelios atskiros "salos". "Nesiūlome, kad nacionalinio parko teritorija tęstųsi nuo vieno apskrities krašto iki kito, nes tuomet gyventojai patirtų daug įvairių suvaržymų, juk čia intensyvios žemdirbystės kraštas, tačiau kai tie apribojimai bus taikomi tik atskiroms, tikrai vertingoms teritorijoms, nepatogumų vietos gyventojams turėtų sumažėti iki minimumo", - teigė P.Kavaliauskas. Jis įsitikinęs, kad parko teritorijoje esanti žemė ateityje įgaus didesnę vertę ir bus brangesnė. Žinoma, tam tikrų apribojimų bus. Bet juos profesorius vadina ne ribojimais, o tik „paprotinimu“, protingais nurodymais. "Besipriešinančiųjų visada bus, tačiau yra įstatymai, kurių reikia laikytis. O visuomenės balsas yra patariamasis“,- argumentuoja savo poziciją parko steigimo idėjos autorius.
Jam pritaria ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. Pasak jos, Suvalkijos nacionalinio parko rengėjai nežada savo valios prievarta primesti žmonėms. Tų savininkų, kurie kategoriškai prieštaraus, žemė neįeis į parko teritoriją, jei tik tokių toje vietovėje bus ne vienas ir ten nebus ką saugoti.
Įeis gražiausios Suvalkijos vietovės
Naują salomis išsidėsčiusį nacionalinį parką turėtų sudaryti daugiau kaip 30 tūkstančių hektarų tiek dirbamos, tiek ir mišku apaugusios ar pievomis virtusios žemės, priklausančios daugiau kaip dviem tūkstančiams savininkų. Didžioji parko dalis turėtų būti Vilkaviškio rajone ir apimtų ne tik dabartinį Vištyčio regioninį parką, bet ir teritorijas ties Alvitu, kur yra garsių žmonių - Salomėjos Nėries bei kitų tėviškės, Paežerių dvarvietę, vaizdingas Gražiškių apylinkes. Šakių rajone parkas drieksis pašešupiais, į jo teritoriją įeis Kudirkos Naumiestis bei dabartinis Novos hidrografinis draustinis. Mažiausia parko dalis bus Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, pasienyje su Lenkija.
***************************************************
Apie aplinkosaugininkų planus dar vieną nacionalinį parką įsteigti Sūduvoje jau buvo rašoma 2007-08-01 dienraščio "Lietuvos žinios" žurnalisto Kazys Kazakevičius straipsnyje "Nacionalinis parkas iškrito iš kultūros vėrinio".
***************************************************
LMSA nariai nepritaria naujojo Suvalkijos NP steigimui remiantis tokiais argumentais:
1. Jau esamų saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje yra pakankamas (apima 15,3 proc. šalies ploto arba beveik 1 mln.ha; jau dabar apie 44 proc. visų miškų ribojama ar varžoma ūkinė veikla)[1] ir naujo administracinio-biurokratinio antstato steigimas dar plečiant ir griežtinant veiklos apribojimus, kaip kad planuojama Suvalkijos nacionalinioparko atveju, yra netikslingas.
2. Negatyvi praktika, su kuria iki šiol susiduria gyventojai ir įmonės po įvairių saugomų teritorijų įsteigimo jų teritorijose, rodo, kad rašte pateikiami teiginiai jog „...parko steigimas neįtakoja iki parko patvirtinimo priimtų sprendimų...“ yra mažų mažiausiai netikslus. Pavyzdžiui, jei iki saugomos teritorijos įsteigimo piliečiai nesuspėjo susigrąžinti nuosavybės, šis procesas buvo sustabdytas; jei privati valda priskirta tikslinei miškų paskirties žemei, po saugomos teritorijos įsteigimo pakeisti tą paskirtį ar išskirti namų valdą pagal galiojančius LR saugomų teritorijų, miškų ir teritorijų planavimo įstatymus praktiškai nėra jokios galimybės, net jei toje vietoje yra teisėtai pastatyti pastatai ir t.t.[2]
3. Kompensavimo už ūkinės veiklos apribojimus mechanizmas praktikoje neveikia. Nors tai daryti jau septintus metus įpareigoja LR saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 4 dalis, tačiau kompensacijas tegavo tik keletas pavienių miškų savininkų. Aplinkos ministerija nevykdo minėto įstatymo reikalavimų nors anksčiau yra ne kartą raštiškai patvirtinusi Lietuvos miško savininkų asociacijai ir kitoms organizacijoms (Aplinkos ministerijos raštai: 2005-01-17 Nr. (11-4)-D8-407; 2004-03-18 Nr. (11-4)-D8-2116; 2005-07-18 Nr. (11-4)-D8-5676) , kad kompensacijos bus mokamos už visose saugomose teritorijose įvestus arba naujai įvedamus apribojimus. Per tą laiką buvo įvedinėjami apribojimai, steigiamos naujos saugomos teritorijos, teigiant, kad dėl to atsiradę nuostoliai bus kompensuojami. Tačiau dabar Aplinkos ministerija šių įsipareigojimų išsižada, žadėdama kompensuoti tik už naujai steigiamose saugomose teritorijose įvedamus ūkininkavimo apribojimus. Tokia situacija, kuomet nepaisoma Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo (įpareigojančio paisyti teisėtų piliečių lūkesčių, užtikrinti jų apsaugą, nepažeisti proporcingumo, protingumo, teisingumo reikalavimų) yra mažiausiai nesąžininga miško savininkų atžvilgiu, menkina valstybinių institucijų autoritetą bei pasitikėjimą valdžia piliečių akyse.
