Naujienos

* Auga siūlymų pusmečiui uždrausti visus kirtimus priešininkų gretos

Šaltinis: www.gmu.lt

  LIETUVOS MIŠKO IR MIŠKO PRAMONĖS DARBUOTOJŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ FEDERACIJA 2008 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į

   Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministrą Artūrą Paulauską, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Bronių Bradauską, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką Algirdą Sysą, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkę Birutę Vėsaitę.

DĖL MIŠKO KIRTIMO TAISYKLIŲ
   Įvairios gyventojų grupės, visuomeniniai judėjimai, dažnai prieštarauja gyvenimo padiktuotiems sprendimams- buitinių atliekų sutvarkymui, sąvartynų bei jų pramoninio perdirbimo įmonių statyboms. Pastaruoju metu visuomeninis judėjimas „Už gamtą", įtraukdamas kai kuriuos Respublikoje žinomus menininkus, šaumenus, formuoja visuomenės nuomonę, kelia ganėtinai keistus reikalavimus apriboti miško kirtimų laiką. Paukštelių mylėtojai siekia uždrausti bet kokius miško kirtimus keliems mėnesiams paukščių perėjimo metu, atsieit, taip kenkiama paukščių, ypač plėšriųjų, populiacijai. Kaitimą paukščių lizdų su jaunikliais naikinimu. Vargu ar atsirastų žmonių, pritariančių paukščių naikinimui. Jei tokių pasitaiko, jie baudžiami, vadovaujantis Lietuvos įstatymais. Galima pastebėti, kad gamtoje vyksta savaiminis tiek žvėrių, tiek paukščių populiacijas savireguliavimas - pagausėjus vienai, ypač plėšriesiems, mažėja kita ir atvirkščiai..
   Iš kitos pusės, perdėtai „besirūpinantys“ paukšteliais, užmiršta kelias dešimtis tūkstančių darbuotojų ir jų šeimų narius, kurių visas gyvenimas ir pragyvenimas susijęs su mišku. Kai kuriais duomenimis miško darbuose įdarbinta apie 30 tūkstančių, o su medienos perdirbimu susiję per 50 tūkst. darbuotojų.
   Federacija, jungianti 45 organizacijų, kuriose per 3000 narių pasisako prieš nerealius, nepagrįstus draudimus ir ribojimus. Kirtimų uždraudimas iššauktų dideles problemas su miško pramone susijusioms įmonėms, jose dirbantiems žmonėms. Gyvename 21 amžiuje. Negalime visų klausimų išspręsti draudimais. Miškų įstatymas, poįstatyminiai aktai, jau galiojantys apribojimai, pilnai išsprendžia keliamas „problemas". Urėdijos, miškų savininkai kasmet iškerta vos keletą procentų miško. Likusioje teritorijoje išlieka visos reikalingos sąlygos gyvūnams, paukščiams ir augalams. Retų individų išsaugojimui išskirtos kertinės miško buveinės, draustiniai. Galiojančiose miško kirtimo taisyklėse nors jos taisytinos, yra pakankamai ribojimų, saugant miško fauną, paukščių perėjimo, kurtinų tuoktavietės; draudžiami kirtimai apsauginiuose miškuose, nekertami plotai apie saugomų paukščių lizdavietes ir t.t.
   Pats miškas yra didžiausia, gamtosauginiu požiūriu, vertybė. Kita, miškas yra labai svarbus ūkio objektas, žmonių pragyvenimo šaltinis. Uždraudus kelis mėn. kirsti mišką, darbo netektų apie 10 tūkst. miškodarbininkų. O ką veiktų rangovinės, medienos perdirbimo ir statybinės organizacijos ir darbuotojai? Ką daryti jiems keletą mėn. be darbo, iš ko gyventi ir maitinti šeimas? Ir miškų urėdijos neturi darbo užmokesčio fondo, kad būtų galima ritmingai, nerealizuojant medienos, mokėti darbuotojams, kurie atlieka visus su mišku susijusius privalomuosius darbus, atlyginimus. Siūlomi draudimai padidintų emigraciją. Ar to siekiama ?
   Kita, mediena yra palyginti greitai gendanti medžiaga. Jos apsaugojimas nuo kenksmingų faktorių- brangus dalykas ir labai padidintų žaliavos ir produkcijos kainą, jei ji ir būtų paruošta žiemos mėnesiais, ko praktiškai neįmanoma padaryti dėl objektyvių priežasčių.
   Federacija, griežtai pasisakydama prieš miško kirtimų nepagrįstus draudimus, pritaria racionaliems apribojimams ir Miško kirtimo taisyklių tobulinimui.
   Pirma, taisyklės turi būti aiškios ne tik miškininkų elitui, bet visiems miško kirtėjams ir per 230 tūkst. miško savininkams, kurie organizuoja ir atsakingi už kirtimus.
   Antra, taisyklėse turi būti aiškūs reikalavimai, kokie reikalingi dokumentai, kad galima būtų pradėti miško kirtimą, nuo ko pradėti, kas kirtėjui leidžiama ir kas ne.
   Trečia, taisyklių projekte aiškinamos kai kurios sąvokos. Jei taisyklėse aiškinama „biržės" sąvoka, tai reikėtų aiškinti ir kitas sąvokas, kaip „skalsumas išreikštas 04 ar kitu skaičiumi, kas yra „kulisinis šliejimas', ,čaižantys“ lapuočiai ir t.t. Ar visiems miško savininkams aiškus iš sovietinių laikų likęs terminas „biržės atrėžimas“. Gal aiškesnis būtų kitas terminas ? Reikėtų aiškiai parašyti, kada yra „avarinis būtinumas“ nuvažiuoti nuo valksmų? Tokių atvejų surasime vos keletą. Vargu ar miško kirtimo taisyklėse turėtų būti, kam pagal 4 punktą priskiriama mediena-pagrindiniam ar tarpiniam naudojimui, rekomendacinio pobūdžio nuostatos.
   Ketvirta, taisyklėse reiktų suderinti kai kuriuos punktus, pavyzdžiui, 66 punkte sakoma, kad ugdymo kirtimai gali būti vykdomi ištisus metus, išskyrus balandžio ir gegužės mėn; o 82 punkte- rašoma, kad tais mėnesiais miško kirtimai draudžiami, išskyrus sanitarinius.
   Pagaliau, taisyklėse turėtų būti darbų saugos reikalavimų skirsnis miško kirtimų organizatoriams ir kirtimų darbininkams.

Su pagarba,
Algirdas Rauka
Federacijos pirmininkas