Naujienos

* V.Jusas apie ES finansinės paramos administravimą: Drausti mokam. O kurti?

Kai kurioms Kaimo plėtros programoje numatytoms priemonėms gauti ES paramą nepateikta nė viena paraiška. Kodėl miško savininkai nenori "dykų" pinigų?- temą narginėja Vidmantas Jusas, LMSA pirmininko pavaduotojas straipsnyje "Drausti mokam. kurti?", kurį 2008-08-11 publikuoja dienraštis "Lietuvos žinios". Straipsnį perspausdino ir naujienų portalas DELFI.

V.Jusas (nuotraukoje): Dabar jau niekas neprisipažįsta, kodėl po daugiau kaip metus trukusių derinimų atsirado tokios taisyklės, kurių neįmanoma įgyvendinti.

Naujojoje Kaimo plėtros programoje (KPP) numatytos devynios priemonės, pagal kurias miško savininkai gali pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama savo miškų ekonominei ir ekologinei vertei didinti. Taip pat nenaudojamai žemės ūkiui bei apleistai žemei paversti mišku ir miškininkystės žinioms pagilinti.
Tačiau, prasidėjus paraiškų priėmimo laikotarpiui, miškininkų džiaugsmas dingo. Kodėl miško savininkai nepasinaudos Europos parama?

Lietuviškos administravimo taisyklės

Pasirodo, neužtenka Europos Sąjungos pasiryžimo skirti milijonus Lietuvos miško savininkams. Dar reikia ir mūsų nuosavų valdininkų noro ar bent jau pritarimo.

Tačiau nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse apribojimų, draudimų, reikalavimų daug daugiau nei ES patvirtintoje KPP.

Pavyzdžiui, KPP numatyta, kad jaunuolynams ugdyti paraiškas galės pateikti ir asociacijos. Tuo labai džiaugėmės, nes jaunuolynų ugdymas prilyginamas investicijai. Tačiau priemonės administravimas gana sudėtingas ir smulkiam miško savininkui sunkiai įveikiamas.

Tikėjomės, kad pateikti vieną bendrą paraišką bus galima keliems savininkams. Deja. Mūsų valdininkai, kūrę administravimo taisykles, pabijojo, kad per daug savininkų galės džiaugtis gaunama nauda, o ją gauti bus per daug paprasta.

Veikiausiai todėl administravimo taisyklėse atsirado reikalavimas, kad miško valda, kurioje numatoma ugdyti jaunuolynus ES lėšomis, pareiškėjui priklausytų nuosavybės teise. O asociacijos, kaip žinoma, miškų nuosavybės neturi. Todėl, nors KPP ir numatyta galimybė teikti asocijuotus projektus, Administravimo taisyklės tai draudžia. Analogiška situacija ir dėl investicijų į kelius, melioracijos projektus. Jiems įgyvendinti ES parama irgi galima pasinaudoti tik vienoje valdoje. Nors visi patirtų didesnę naudą iš melioracijos griovių ar kelių, kurie eina per grupę valdų.

Dvi auklės - vaikas be galvos

Lietuvoje jau ne vienus metus miškų reikalus tvarko Aplinkos ministerija. Todėl, atrodytų, būtent šioje ministerijoje valdininkams turėtų skaudėti galvas dėl galimybės kuo efektyviau pasinaudoti ES paramos lėšomis aplinkosauginėms miškų ypatybėms didinti. Ir nors parama administruojama Žemės ūkio ministerijoje, joje buvo kuriamos ir taisyklės, tačiau skyriai apie miškus buvo rašomi Aplinkos ministerijoje. Ir dabar jau niekas neprisipažįsta, kodėl po daugiau kaip metus trukusių derinimų atsirado tokios taisyklės, kurių neįmanoma įgyvendinti.

To pavyzdys - miško savininkų skatinimas savo miškus kirsti neplynaisiais kirtimais (taip ilgiau išsaugomos miško gamtosauginės ypatybės). Tačiau taisyklėse buvo numatyta pateikti miškotvarkos projektą, kuriame suprojektuotas neplynasis kirtimas, nors galima kirsti plynai.
Kiekvienas miškininkas, o juo labiau gaunantis algą Aplinkos ministerijoje, turėjo žinoti, kad tokie projektai nebus suderinti, nes jie prieštaraus miškotvarkos projektų rengimo taisyklėms. Kitaip sakant, nustatyta tvarka, kurios įgyvendinti neįmanoma dėl pačios Aplinkos ministerijos tvirtinamų taisyklių.

Pažyma iš konkurento

Dar įdomesnių dalykų pasirodė tose priemonėse, dėl kurių lėšų miškų urėdijos, valdančios visuomeninius miškus, gali konkuruoti su privačių miškų savininkais. Viena tokių priemonių numato galimybę ES lėšomis atkurti žuvusius miškus.

Kad galėtų pasinaudoti minėta parama, privataus miško savininkas privalo gauti pažymą iš miškų urėdijos (ji taip pat nori šių pinigų, nes yra pelno siekianti įmonė). Tačiau pagal generalinio urėdo įsakymą miškų urėdijos įpareigotos išduoti pažymas tik tiems plotams, kurie įregistruoti viename valstybinės girininkijos žurnale.
Girininkai tokius žurnalus veda, tačiau neteko sutikti nė vieno, kuris ten įrašytų privačius miškus. Todėl gauti nurodytas pažymas pasisekė ne visiems. Kai kam pavyko prisiprašyti girininką, kad įtrauktų reikalingą plotą į savo žurnalą.

Tačiau ir tai - ne paskutinė kliūtis gauti pažymą: joje nurodytas ne miško atkūrimo plotas, o tik tas plotas, kuriam išduotas leidimas kirsti mišką. Kaip žinoma, nei sausuoliams, nei vėjavartoms tokie leidimai niekada nebuvo reikalingi, todėl sukurta dar viena dirbtinė kliūtis, siekiant gauti paramą stichinės nelaimės sunaikintam miškui atkurti. Ir čia galima suprasti generalinį urėdą, pasirašiusį tokias taisykles, nes jis turi rūpintis jam pavaldžių įmonių - miškų urėdijų - finansine padėtimi...

Kol nebuvo patvirtinta minėtoji pažymų išdavimo tvarka, savininkas negalėjo gauti pažymos ir pateikti paraiškos paramai. Lieka tik pridurti, kad ši tvarka pasirodė likus savaitei iki paraiškų priėmimo pabaigos. O parama teikiama tik ne senesniems kaip dvejų metų plotams, todėl dalis konkurentų paramai gauti jau atkrito.

Projektų tvirtinimas

Miško įveisimo programa ateinančiam laikotarpiui kaip įmanoma supaprastinta: tereikia parodyti miškų inspektoriams jau įveistą mišką ir pristatyti medelių kilmės dokumentus. Tačiau visko pradžia - miško įveisimo projektas, patvirtintas miškų urėdo pavaduotojo miškininkystei. Tvirtinimo tvarka nustatyta generalinio urėdo įsakymu. Pagal ją projektą įvertinti turi kitas urėdijos darbuotojas, ne pats urėdo pavaduotojas. Jei skirtą pareigą jis nori atlikti ne formaliai, privalo apžiūrėti želdinti numatytą plotą. Kadangi miškininkai neturi žemėtvarkos planų ir galimybės savarankiškai susirasti kadastrinį sklypą, vietą turi parodyti miško savininkas. Tai proga susipažinti su girininku, nes jei nors vieną iš septyniolikos punktų jis įvertins blogai, projektas nebus patvirtintas.
Po kelių dienų savininkas pats turi vykti į miškų urėdiją pas urėdo pavaduotoją pasiimti patvirtinto projekto. Reikalavimą, kad patvirtintus miškotvarkos projektus atsiima jų autoriai, o ne savininkai, logiškai paaiškinti sunku. Matyt, siekiama, kad savininkas gerai įsidėmėtų kelią į urėdiją. Gal kokią paslaugą užsisakys ar medelių nusipirks.

Aplinkos ministerija nespėja...

Generalinė miškų urėdija stengiasi apsunkinti savininkų kelią į ES paramą kurdama savas taisykles, o kitos Aplinkos ministerijos tarnybos tai daro jų nekurdamos.

Dar 2007 metų vasarį Vyriausybės nutarimu buvo pavesta Aplinkos apsaugos agentūrai parengti želdinių vertinimo ir inventorizavimo tvarką. Atėjo 2008 metų pavasaris, savininkai nori priduoti įveistus miškus, tačiau senoji tvarka nebegalioja, o naujos nėra. Inspektoriai, ketverius metus dirbę pagal senąją tvarką, reikalauja sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra, tačiau dabar pagal naują programą tokios sutarties iš viso nebus. Žmonės nežino visų vingrybių ir mano, kad kažkas tyčia nenori duoti jiems "europinių" pinigų. Tad galiausiai būna pateikta tik kelios dešimtys paraiškų miškui įveisti.
2007 metais buvo apsvarstyta Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų nauja redakcija. Rengti miško įveisimo projektus reikėjo pagal nuostatuose nustatytą projekto formą. Ši forma ne tokia patogi kaip naudota anksčiau (2004-2006 m.), bet priprasti galima. Ir štai, likus porai savaičių iki paraiškų teikimo pabaigos, pagaliau pasirodo naujoji želdinimo nuostatų redakcija. Joje, projektų blanke, pridėta viena papildoma eilutė. Dėl to kai kam teko perdaryti projektus, gautus ir su girininkais suderintus prieš pasirodant nuostatams. Negi buvo sunku palaukti dar dvi savaites, jei jau du mėnesius delsė?

Draudimams - taip, kompensacijoms - ne

Nežinia, kiek tūkstančių miško savininkų apsidžiaugė sužinoję apie kompensacijas už saugomas teritorijas - juk trečdalis miškų yra būtent tokiose teritorijose. Ir kompensacijų tvarka atrodė labai paprasta: pasėlių deklaracijoje pažymi, kad tavo miškas yra "Natura 2000" teritorijoje, ir atneši iš Saugomų teritorijų direkcijos pažymą apie apribojimus.

Tačiau iš pradžių nebuvo įmanoma rasti informacijos nei kur tos teritorijos yra, nei į kurią direkciją kreiptis, o direkcijos nežinojo, kaip turi atrodyti pažyma. Tik įpusėjus paraiškų priėmimo laikui Saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje pradėta informuoti, kad pažyma bus išduodama tik pateikus individualų miškotvarkos projektą. Miško savininkai, pamatę, kad jų miškas patenka į "Natura 2000" teritoriją, nepagailėjo daugiau kaip pusės tūkstančio litų miškotvarkos projektui, tikėdamiesi gauti kompensacijas už visus draudimus. Juk tai iš esmės vienintelis būdas gauti bent šiokią tokią naudą iš savo miško, esančio tokioje teritorijoje. Čia juk draudžiami ne tik plynieji kirtimai. Nukirsti medyną bus galima tik tada, kai jis natūraliai numirs. Ir net namų remontui medieną tenka pirkti, nes savo valdoje, esančioje saugomame miške, kirsti neleidžiama.
Tačiau daug kam teko nusivilti. Draudimai galioja visam miškui, tačiau kompensacijas pagal Saugomų teritorijų tarnybos nustatytą tvarką galima gauti tik už tuos sklypus, kuriuose saugomos unikalios augalų ar paukščių bendrijos. Toli gražu ne visi miško sklypai atitinka aprašytus reikalavimus, nes "Natura 2000" saugo ne apskritai teritoriją, o tik konkrečias gamtos vertybes. Ir tada paaiškėja, kad nors draudimai galioja visam savininko miškui, tačiau gali būti kompensuojama tik už labai specifinių medynų apsaugą, o jų savininko miške nėra. Todėl ne vienas miško savininkas, išleidęs pinigus dabar jau niekam nereikalingam miškotvarkos projektui, prakeikia tą dieną, kai patikėjo ES parama.

Viltis nemiršta

Gegužės pabaigoje Žemės ūkio ministerijoje kartu su socialiniais partneriais buvo aptarti KPP įgyvendinimo rezultatai ir problemos. Buvo galima teikti pasiūlymus programos pakeitimui. Tie pakeitimai bus pateikti Briuseliui. Lietuvos miško savininkų asociacija pateikė daugiau nei 30 pasiūlymų, kaip tobulinti KPP. Į daugelį jų bus bandoma atsižvelgti. Netgi pritarta, kad jau laikas didinti išmokų dydžius, tačiau tai reikia pagrįsti ir pateikti naujų konkrečių skaičių. Visus skaičius dabartinei KPP redakcijai pateikė Miškų institutas.

Žemės ūkio ministerija steigia specialų koordinacinį komitetą miškininkystės reikalams, kiek tai susiję su ES parama. Komiteto užduotis - tobulinti esamas taisykles. Reikia pripažinti, kad miško įveisimo taisyklės 2004-2006 metais buvo pakeistos devynis kartus, kas kartą įtvirtinant aiškesnes sąvokas ir miškų augintojams palankesnes sąlygas. Belieka tikėtis, kad taip nutiks ir dabar. Ir ES lėšos plūstels į privačius miškus.