Naujienos
* Žuvintas: kad išsaugoti retuosius paukščius, net rezervate būtina ūkininkauti
Vėl ir vėl pasirodančioms aplinkosaugininkų iniciatyvoms uždrausti visus kirtimus ar bet kokią kitą ūkinę veiklą, dargi spekuliuojant Lietuvos visuomenės gamtosauginiais jausmais, vertėtų pabendrauti tokios politikos įgyvendinimo pasekmes akivaizdžiai matančiais kolegomis iš Žuvinto rezervato. Čia dirbantys specialistai prabyla, kad reikia keisti taip įprastą saugomose teritorijose griežtą draudimų politiką į kitokį bendravimą su žmonėmis, ypač su vietiniais. Lietuvos saugomose teritorijose įsigalėjo sovietmečio papratimu taikoma draudimų politika, kai ūkinė veikla griežtai ribojama arba iš viso uždradžiama.
Rezultatas - neigiamas. Pavyzdžiui, Žuvinto ežero pakrančių pievos apaugo nendrėmis, krūmais ir net medžiais, iš šių teritorijų išsikėlė saugomi paukščiai, išnyko reti augalai.... 
Gyvenimas Žuvinte apsisuko aplink: sovietiniais metais gretimų apylinkių gyventojai prašydavo direkcijos leisti pasišienauti rezervate ir ne visada gaudavo šį leidimą, o dabar patys rezervato darbuotojai prašo kaimynus šienauti.
Rezervatas net nupirko kaimenę Škotijos galvijų - šešiolika Hereford' veislės karvių ir jautį. Šie mėsiniai galvijai prisitaikę misti skurdžiomis sąlygomis, nes Škotijoje gerų ganyklų nedaug. Jie, kitaip nei lietuviškos karvės, neniekina viksvų, nendrių, apgraužia net krūmus.
Tie nepigiai kainavę gyvuliai buvo išnuomoti porai vietos ūkininkų, kad šie juos ganytų rezervate, prižiūrėtų. Užmokestis - ūkininkams nemokamai atiteks galvijų prieauglis.
Prieš dvejus metus Žuvinto biosferos rezervate pradėtos pjauti nendrės, kai gamtininkai apsižiūrėjo, kad ilgai nesikišus į neigiamus gamtos procesus, Lietuva šioje srityje atsiliko ne tik nuo Vakarų Europos gamtosaugininkų, bet ir nuo latvių bei estų. Daugiau kaip 30 metų neliečiant apie 200 hektarų šlapžemių - atvirų pelkių ir pievų, buvo padaryti nuostoliai biologinei įvairovei ir saugomoms rūšims. Gyvūnija prarado savo buveines.
"Vien saugomų tilvikinių paukščių pastaraisiais metais sumažėjo keliasdešimt kartų", - teigė rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Kadangi pusiau natūralioms šlapžemėms išsaugoti tėra du būdai - jas ganyti ir šienauti, gamtininkai ėmėsi įgyvendinti abu.
Apie gamtonaudos nūdieną panaudojant ES lėšas Žuvinte situaciją nagrinėja dienraščio " Lietuvos rytas" žurnalistė Aldona Kvedarienė 2008-07-21 straipsnyje "Žuvinte klimpsta politiko giminė"
************************************************************************
Žuvinto biosferos rezervatas - išskirtinė paukščių buveinė. Retos jų rūšys saugomos nuo 1937-ųjų, prieškario laikų. Čia saugoti retas nykstančias paukščių bei Raudonosios knygos augalijos rūšis pasižadėta ne tik Lietuvos valstybei, bet ir Europos Sąjungai. Žuvinto biosferos rezervate yra 16 „Natura 2000“ buveinių.
„Šiose [Žuvinto] šaltiniuotose pelkėse yra labai unikalių paukščių rūšių - tokių kaip meldinės nendrinukės, stulgiai, pievinės lingės“, - pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Žuvinto saugotojai ilgai suko galvą, ką daryti su šiomis pelkėmis. Visais laikais - prieškariu ir po karo - jos buvo šienaujamos arba natūraliai nuganomos vietinių gyventojų. O šiais laikais šienauti jų nebeliko kam. Nešienaujamos jos apauga krūmais ir nendrėmis.
„Daugumai svarbiausių čia saugomų paukščių ir retų augalų rūšių nendrynų ir krūmų suvešėjimas yra nepageidautinas“, - tvirtino rezervato direktorius.
„Tikrai sakau: tokie dar vieni metai, kiti, ir pasaulyje saugomos rūšies - meldinių nendrinukių nebeturėsime“, - nerimauja A.Pranaitis.
Visą tekstą skaitykite: dienraščio " Lietuvos rytas" priede "EKSTRA" žurnalistės Aldonos Kvedarienės 2008-07-21 publikuojamame straipsnyje "Žuvinte klimpsta politiko giminė">>>
