Naujienos

* LRytas apie gyvenimą saugomose teritorijose: kaimo turizmui valdininkai kaišo pagalius į ratus

Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojų nuomone, šioje vaizdingoje vietoje esanti žemė netinkama kaimo turizmui.

Plėtoti kaimo turizmą – sveikintina mintis. Tam pritaria ir valdžios atstovai. Tačiau tik žodžiais. Kai prasideda darbai, valdininkai elgiasi priešingai – įveda įvairiausius draudimus. Draudimams paremti pasitelkiami įstatymai, įsakymai ir įvairių įstaigų parengti potvarkiai. Tačiau kaimo turizmo verslininkai įsitikinę, kad valdininkai dažnai pažeidžia jų teises į nuosavybę.

Sulaukė neigiamo atsakymo

Ūkininkas Vytautas Zalieckas jam priklausančiame 500 hektarų sklype Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje kaimo turizmo sodybą įsirengė prieš dešimtmetį. Panoręs plėsti šį verslą greta esančiame savo motinos sklype vyras susidūrė su neigiamu valdininkų atsakymu.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojų manymu, vaizdingoje vietoje Aukštadvario regioniniame parke, Purvynių kaime, esanti žemė netinkama kaimo turizmui plėtoti.

Vylėsi plėtoti pradėtą verslą

V.Zaliecko bėda, jog jo motinos sklypas yra žemės ūkio paskirties, o jame imtis kitokios veiklos galima tik su išlygomis.„Bet kaip šiame sklype aš rugius, kviečius sėsiu? Juk čia vienas žvyras“, – piktinosi verslininkas.

Kai jo motina įsigijo šį žemės plotą, nebuvo nustatytos Aukštadvario regioninio parko žemės paskirties zonos ir šeima vylėsi čia plėtoti pradėtą verslą.Tačiau netrukus tvarka pasikeitė ir pakeisti žemės paskirtį tapo gerokai sunkiau.

Nusižengė įstatymui

Verslininkas įsitikinęs, kad sklypą Purvynių kaime naudoti pagal esamą paskirtį ne tik neįmanoma, bet net ir būtų nenaudinga.„Pasižvalgykite aplinkui – kokie vaizdai. Juk šis žemės plotas skirtas visuomeniniams poreikiams. Žinoma, jei verslininkui tai būtų nenaudinga, jis nesiimtų tokio verslo.Esu parengęs projektą Europos Sąjungos lėšoms gauti, tačiau negaliu nieko daryti“, – guodėsi V.Zalieckas.

Tikėdamasis, kad ilgainiui sulauks valdininkų palaiminimo, ūkininkas nesnaudė: sklype iškilo naujos sodybos pamatai. Šis vyro nusižengimas svarstomas Šalčininkų apylinkės teisme.Jei turės nugriauti savavališkai paklotus pamatus, V.Zaliecko nuostoliai dar išaugs.

Juk vis atidedant sodybos statybą kilo ir statybinių medžiagų, ir darbo jėgos kaina.

Sodyba – visas kompleksas

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą saugomose teritorijose keisti žemės paskirtį ir joje statyti sodybą galima tik tokiu atveju, jei kadaise sklype buvo sodyba. „Anksčiau šiame sklype buvo sodyba. Turiu dokumentus, kad 1949 metais ji čia stovėjo“, – pamatus rodė V.Zalieckas.

Tačiau įstatymuose apibrėžiama, kad jei teritorijoje tebuvo sodybos dalis, tarkim, kluonas ar pirtis, iškilti naujas statinys čia negali, mat tai tėra dalis, o ne visas sodybos kompleksas.Tai ir tapo kliūtimi – V.Zaliecko motinai priklausančioje teritorijoje tebuvo vienas statinys.Taip galėjo nutikti, kai žemėtvarkininkai skirstė sklypus: tarkim, dalis sodybos atsidūrė viename sklype, o kita – kitame.

Galės pasistatyti suolelį

Antrus metus tiesos ieškantis V.Zalieckas šį mėnesį gavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos raštą, kuriame parašyta: „Mūsų nuomone, kaimo turizmo plėtojimui šioje vietoje aplinka nėra tinkama.Siūlytume apsvarstyti alternatyvios veiklos galimybes ir kreiptis į atitinkamas institucijas“.Kokia veikla įmanoma V.Zaliecko motinai priklausančiame sklype, kuris yra žemės ūkio paskirties?

„Žemės ūkio paskirties žemėje galima sėti, sodinti. Jeigu ten žvyras, jo kasti negalima.Ką tuomet daryti? Galbūt galima įveisti mišką? Tačiau tam reikia analizuoti įstatymus ir poįstatyminius aktus“, – patarė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Greimienė.

Be to, paaiškėjo, kad sklypas yra Aukštadvario urbanistiniame parke. O tai – ekstensyvios rekreacijos zona, kurioje galima pastatyti nebent suolą poilsiui. Jeigu tai būtų intensyvios rekreacijos zona, šeimininkas galėtų statyti rekreacinės paskirties pastatus – viešbutį, poilsio namus, taip pat sodybą, pritaikytą rekreacijai – tai yra kaimo turizmo sodybą.

Pažeidžiamos žmogaus teisės

Regina Sirusienė, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė, tikina:

„Valstybinis saugomų teritorijų departamentas gražiai aiškina, kad jokių trukdžių kaimo turizmo verslui nėra. Ir žmonės tuo patiki, tačiau teisiniai aktai rodo ką kita. Jie nesutampa su tuo, ką deklaruoja departamento darbuotojai. Manau, kad draudimai žmogui savo sklype imtis norimos veiklos pažeidžia konstitucinę teisę – žemės savininkas neturi teisių į savo nuosavybę. O tai peržengia įstatymo ribas.

Kitose Europos valstybėse galioja normali tvarka. Jei privačiam asmeniui priklausančioje teritorijoje yra saugotinų objektų – augalų, gyvūnų, jam valstybė moka kompensaciją. Jos dydis būna toks, kad žemės savininkui apsimoka savo sklype neužsiimti jokia ūkine veikla.
Lietuvoje taip pat yra sukurtas kompensavimo mechanizmas, tačiau realiai jis neveikia – aiškinama, kad valstybė kol kas neturi tam pinigų. Mūsų asociacija buria apie tūkstantį narių. Pusė jų savo verslą plėtoja saugomose teritorijose. Tad jiems tenka nuolat kovoti su valdininkais“.