Naujienos
* V.Jusas:Dėl kirtimų uždraudimo- aplinkosaugos grimasos miškų naudojime
Aplinkos ministerija svarsto siūlymus visus miško kirtimus visuose miškuose pavasario-vasaros laiku, reaguodama į bendraminčių paukščių mylėtojų G.Varno ir A.Knystauto kategoriškus reikalavimus, spaudoje sukeltą ažiotažą.
Artėjant rinkimams kai kurie politikai linkę priiminėti populistinius sprendimus, kurie nors trumpam sudomintų rinkėjus. O kad toks sprendimas tiesiogiai paliestų apie 70 tūkst. miškų sektoriaus dirbančiųjų ir apie 232 tūkst. privačių miškų savininkų interesus- užmirštama. Juk ir dabar Lietuvoje yra ribojami miško darbai (kirtimai) saugomose teritorijose nuo kovo 1 d. iki liepos ar rugpjūčio mėn.(paukščių perėjimo ir žverelių jauniklių vedimo laiku). O tokių plotų priskaičiuojama virš 800 tūkst. ha. Pavasarinio miškasodžio metu kirtimai irgi beveik nevykdomi.
Lietuvos miško savininkų asociacija
***************************************************
V.Jusas: "Siekis uždrausti kirtimus visuose miškuose yra nepamatuotas, niekuo nepagrįstas ir pavojingas".
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos istorija yra pavyzdys, kaip gamtosauginiai lozungai gali pridaryti didžiulių nuostolių. Tada kurstant visuomenėje gamtosaugines aistras pavyko sustabdyti jau įpusėjusią statybą, o kai kam tai padėjo patekti į valdžią. Tačiau dabar matome, kad statybos sustabymas buvo brangiai kainavusi klaida.
Gamtosauginei temai visuomenė labai jautri. Labai lenva sulaukti žmonių palaikymo, rodant sudužusius kiaušinius ar iškritusius iš lizdų jauniklius.
Tačiau siekiant subalansuoto miškų ūkio vystymo, nereikia užmiršti ir žmogaus. Radikalieji gamtosaugos aktyvistai žmogų priešpastato laukinei gamtai ir visada vaizduoja kaip gamtos niokotoją. Tačiau Žuvinto pavyzdys rodo, kad žmogui nesikišant gamtoje taip pat vyksta pokyčiai, kartais vedantys į sunaikinimą to, ką žmogus taip norėjo išsaugoti.
Be to, miškas yra ne tik poilsio vieta, bet ir ūkio šaka, duodanti pajamas Valsybei ir darbo vietas tūkstančiams žmonių. Vienų žmonių noras matyti nepaliestą gamtą (nors tai tėra iliuzija šiuolaikiniame pasaulyje) gali būti patenkintas tik kitų žmonių sąskaita: prarandamos darbo vietos, nesukuriami produktai, negaunamos pajamos, kurios galėtų būti naudojamos būtent rekriaciniams ištekliams gausinti.
